Naudingosios iškasenos Lietuvos apskrityse
Lietuvos geologijos tarnyba, siekdama skatinti racionalų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimą, parengė visoms apskritims naudingųjų iškasenų sąvadus – skaitmeninės informacijos rinkinius (apžvalgas). Sąvadams sudaryti buvo panaudota Geologijos fonde esama naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo medžiaga, Naudingųjų iškasenų išteklių balansas ir Žemės gelmių išteklių registro duomenys. Juose pateikiamas kiekvienos apskrities ištirtos naudingosios iškasenos, jų naudojimo reguliavimo įstatyminė bazė. Sąvadų prieduose pateikti trumpi duomenys apie telkinius. Telkiniai pažymėti 1:200 000 mastelio žemėlapiuose. Apskričių, savivaldybių specialistai, visuomenė ras sąvaduose informaciją apie juos dominančioje teritorijoje ištirtas naudingąsias iškasenas.
Labiausiai naudojamų pasaulyje vertingų žaliavų Lietuvoje yra nemažai– tai žvyras ir smėlis, molis, klintis, dolomitas, opoka, sapropelis, kreidos mergelis. Šalis turi ir savas energetinių resursų žaliavas – durpes, naftą, hidroterminį vandenį, jos žemės gelmėse dar yra neįsisavinamų anhidrito, akmens druskos, geležies rūdos, gėlavandenės klinties, gintaro ir kitų naudingųjų iškasenų. Tik jų paplitimas įvairiose apskrityse skirtingas.
Per paskutinį dešimtmetį kietųjų naudingųjų iškasenų gavyba Lietuvoje žymiai sumažėjo. Dabar ji sudaro vos keliolika procentų to lygio, kuris buvo prieš dešimt metų. Tai lemia bendra šalies ekonomikos pertvarka, energijos resursų pabrangimas, naujų rinkų stoka, lėšų stygius ir daugelis kitų priežasčių. Labai svarbu pakeisti šią tendenciją ir pasiekti, kad žemės gelmėse esantys turtai atneštų valstybei daugiau naudos. Tiesa, naudingųjų iškasenų gavyba neišvengiamai veikia aplinką, tačiau išsamios žinios apie gelmių sandarą, gavybos sąlygas, pasekmes bei jų priežastis šio poveikio padeda išvengti arba ženkliai jį sumažinti.
Apskričių sąvadus galima įsigyti Lietuvos geologijos tarnyboje S. Konarskio 35, LT – 2600 Vilnius. Tel. (8-22) 33 24 82.
