Arustienė J., Domaševičius A., Felter A., Gawin A., Hordejuk T., Kielkiewicz B., Mitręga J., Pochla J., Valiūnas J. Groundwaters as Component of the Geopotential // Geology for Environmental Protection and Territorial Planning in the Polish-Lithuanian Cross-Border Area : Atlas. – 1:500 000 / Polish Geological Institute, Geological Survey of Lithuania, Lithuanian Institute of Geology. – Warsaw : Wydawnictwo Kartograficzne Polskiej Agencji Ekologiznej SA, 1997. – P. 21-21. Baltrūnas V. Akmens amžius Pietų Lietuvoje [Stone Age in South Lithuania] // Geologijos akiračiai. – 1997. – Nr. 1. – P. 37-39 : iliustr. – Santr. angl.

Gelumbauskaitė, L.-Ž. (Editor)Bathymetric Map of the Central Baltic Sea. Scale 1:500.000 // LGT Series of Marine Geological Maps / SGU Series Ba no. 54. – 1998. – Vilnius-Uppsala. 2 sheets. [Authors: Gelumbauskaitė, L.-Ž., Holmquist, T., Litvin, V., Malkov, B., Seredenko,S., Stiebriņš, O., Uścinowicz, Sz.]. Grigelis A. (Editor) BALTICA, VOL. 11. Vilnius, ACADEMIA PRESS March 1998. 1-62 pp. ISSN 0067-3064. [An International Yearbook on Geology, Geomorphology and Palaeogeography of the Baltic Sea]. Grigelis A. Centrinės Baltijos dugno nuosėdos // Mokslas ir gyvenimas. – 1998. – Nr. 9. – P. 39-40.

Sidaravičienė N., Valiukevičius J., Paškevičius J. Lietuvos stratigrafiniai padaliniai = Lithuanian Stratigraphic Units = Stratigrafičeskie podrazdelenija Litvy; Parengė Sidaravičienė N.; Lietuvos geologijos tarnyba; Geologijos institutas. – Vilnius : LGT, 1999. – 367, [1] p. – Liet., angl., rus. B. Lietuvoje išleisti moksliniai straipsniai žurnaluose, monografijose, jiems prilyginti žemėlapiai ir kt. Diliūnas J., Dulkytė O. Sorbuojamų cheminių komponentų migracijos analizė kintant jų koncentracijai taršos židinyje [Analysis of sorbing chemical components’ migration uhen their concentrations change at the pollution source] // Geologija. – 1999. – Nr. 27. – P. 39-43 : iliustr. – Santr. angl., rus. – Bibliogr.: 6 pavad. Diliūnas J., Jurevičius A Lietuvos gėlo požeminio vandens geležingumas // Lietuvos mokslas. Geomokslai. Monografija. – Vilnius, – 1999. – P.235-255. Gelumbauskaitė, L.-Ž. Jūros dugno landšaftai kaip Baltijos geosistemos dalis // Geomokslai. Lietuvos mokslas, Vilnius, 1999. – P. 450-456.

Baltrūnas V. (ats. red.), Barzdžiuvienė D., Blažauskas N., Karmaza B., Kisielienė D., Melešytė M., Pukelytė V., Šeirienė V., Šinkūnas P., Dvareckas V., Gaigalas A., Grigienė A., Juodagalvis V., Kabailienė M., Ostrauskas T., Rimantienė R., Stančikaitė M., Ūsaitytė D. Akmens amžius Pietų Lietuvoje (geologijos, paleogeografijos ir archeologijos duomenimis). 2000. 492 (spaudoje). Baltrūnas V. (sudarytojas), Karmaza B., Petrošius R., Pukelytė V., Žukienė R. A., Kvizikevičius L., Ostrauskas T., Stančikaitė M., Širmulis A., Vaitkevičius V. Ar tikrai Raigardas prasmego (kompleksinių tyrimų duomenys). 2000. 114 (spaudoje).

Ekskursijų metu išvažinėjom beveik visą salą. Turėjom galimybė susipažinti su Sicilijos kultūra ir geologija, ne tik iš knygų ir paveikslėlių, bet gyvai, matydami savo akimis.
Geologinė sąranga čia labai sudėtinga, net vietiniai geologai dažnai nesutaria vienu ar kitu klausimu. Visur gali matyti orogenezės padarinius, nedarniai slūgsančias uolienas, daugybė tektoninių lūžių, sueižėjusius mezozojinių ir kainozojinių nuosėdinių uolienų blokus. Tai puiki šalis žmonėms besidomintiems neotektonika, karstiniais procesais, kurie ypač išplitė salos viduryje. Labai detaliai Sicilijoje nagrinėjama stratigrafija, paleogeografija. Puikiai atliekami litologiniai, paleontologiniai tyrimai, kurie sudomintų bet kurį ir mūsų kraštų Kainozojaus specialistą. Tiesa gaila, bet paleozojinis pamatas nėra prieinamas, jis slūgso giliai, tačiau plačiai taikomi saloje geofiziniai tyrimai rodo jį esant sudarytą iš magminių ir metamorfinių uolienų. Sicilijoje jis sudaro kristalinį pamatą ir išeina į paviršių tik šiaurės Vakarinėje Sicilijos dalyje.

Lietuvos geologijos tarnyba, siekdama skatinti racionalų naudingųjų iškasenų išteklių naudojimą, parengė visoms apskritims naudingųjų iškasenų sąvadus – skaitmeninės informacijos rinkinius (apžvalgas). Sąvadams sudaryti buvo panaudota Geologijos fonde esama naudingųjų iškasenų telkinių tyrimo medžiaga, Naudingųjų iškasenų išteklių balansas ir Žemės gelmių išteklių registro duomenys. Juose pateikiamas kiekvienos apskrities ištirtos naudingosios iškasenos, jų naudojimo reguliavimo įstatyminė bazė. Sąvadų prieduose pateikti trumpi duomenys apie telkinius. Telkiniai pažymėti 1:200 000 mastelio žemėlapiuose. Apskričių, savivaldybių specialistai, visuomenė ras sąvaduose informaciją apie juos dominančioje teritorijoje ištirtas naudingąsias iškasenas.

Pajūrio regiono išskirtinė svarba Lietuvos Respublikos ekonomikai, ekologijai ir rekreacijai akivaizdi. Tai sudėtingas ir ekologiškai jautrus regionas, jame išvystyta gana intensyvi ūkinė veikla – rajonų teritorijose susijusi su žemės ūkiu, Klaipėdoje, dalinai Šilutėje – su pramone, Kuršių mariose, Nemuno deltoje, Baltijos jūros pakrantėje – vystoma žvejyba, upių ir jūrų transportu, Kuršių nerijoje ir Palangoje – būdingu rekreacinės infrastruktūros vystymu. Vykdant racionalią gamtonaudos politiką, įvairių lygių teritorijų planavimą, reikia įvertinti geologinės aplinkos reikšmę žmogaus gyvenamajai aplinkai ir atvirkščiai – ūkinės veiklos poveikį. Tai neįmanoma atlikti be išsamios bazinės geologinės informacijos, visų pirma, – be geologinių žemėlapių. Per kelias dešimtis Lietuvos geologijos tarnybos veiklos metų atlikto kompleksinio geologinio kartografavimo 1:200 000 masteliu darbų metu sudaryti žemėlapiai jau nebetenkino dabarties reikalavimų.

2001 m. rugsėjo 4 d. 19:40 val. (Grinvičo laiku) Salako seisminė stotis užfiksavo 1.4 balų pagal Richterio skalę žemės drebėjimą, kurio epicentras nutolęs nuo stoties per 20 km., 5 – 10 km gylyje. Tikslesnės drebėjimo vietos nustatyti neįmanoma, nes įvykis buvo silpnas. Jo neužfiksavo nei viena iš kitų trijų seisminių stočių. 1.4 balų drebėjimas apytiksliai gali būti prilygintas 20 kg trotilo užtaisui. Tai pirmas, taikant seisminio monitoringo sistemą, užfiksuotas žemės drebėjimas Lietuvos teritorijoje. Kitų šalių agentūros, atliekančios seisminius stebėjimus, registruoja tik galingesnius Lietuvos karjeruose vykdomus sprogdinimus. Seisminiai stebėjimai Lietuvoje pradėti 1972.

O ir ko čia stebėtis? Lietuvoje smegduobių užregistruota daugiau nei 8500, o jos išsibarsčiusios didesnio nei 700 km2 ploto juostoje, besitęsiančioje nuo Latvijos pasienyje esančio Nemunėlio Radviliškio iki Vadaktų miestelio Panevėžio rajone. Pagal smegduobių kiekį viename kvadratiniame kilometre labiausiai sukarstėjęs yra Biržų rajonas. Čia viename kvadratiniame kilometre smegduobių priskaičiuojama nuo 20 iki 80. Kai kur (pvz. Karajimiškyje šalia Biržų, Ripeikiuose) viename kvadratiniame kilometre jų yra per 200 ir jos užima 30 ir daugiau procentų žemės paviršiaus. Pasvalyje ir jo apylinkėse smegduobių yra mažiau. Nors tarp Pasvalio pietvakarinio pakraščio ir Mūšos bei prie pietrytinio miesto pakraščio yra plotų, kuriuose viename kvadratiniame metre irgi priskaičiuojama nuo 20 iki 80 smegduobių. Pats miestas yra mažo sukarstėjimo teritorijoje, kurio viename kvadratiniame kilometre smegduobių yra mažiau 20.

Nekenksmingas radioaktyvių ir kitų aplinkai pavojingų medžiagų saugojimas yra išskirtinis šiandienos ir artimiausios ateities uždavinys. Yra būtina surasti priimtinus sprendimus užtikrinant saugų šių atliekų tvarkymą. Galutinis radioaktyvių atliekų saugojimas (laidojimas) yra neišvengiamas bet kurioje jų tvarkymo koncepcijoje. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai veikiant atominės energijos reaktoriams, ėmė kauptis vis didesni radioaktyvių atliekų kiekiai, visame pasaulyje pradėtos kurti įvairios jų tvarkymo valstybinės programos. Šiuo metu pastaroji problema yra aktuali ir Lietuvoje. Jos sprendimas yra ilgalaikis, trunkantis keletą dešimtmečių, ir didelių lėšų reikalaujantis uždavinys.