Legendiniai lobiai, kurie kol kas nerasti

Apytikriais mokslininkų paskaičiavimais, šiuo metu Žemėje paslėpta, užtvindyta, atsidūrę po griuvėsiais ar tiesiog užmiršta vertybių daugiau nei už 900 milijardų dolerių! Lobių medžiotojams dar yra ko ieškoti. Legendiniai lobiai, kurių kol kas niekas nerado, didžiausias pastarųjų metų galvosūkis tiems, kurie pradeda paieškas…

Legendiniai lobiai

Inkų lobiai. Jau daugiau kaip keturis amžius visuose buvusios inkų imperijos kampeliuose – senosiose Peru kasyklose ir plynaukštėse, apleistose uolose ir Andų kalnų papėdėse – kasinėja lobių ieškotojai. Legenda pasakoja, kad, norėdamas išvaduoti iš ispanų nelaisvės inkų imperatorių Ataualpą, konkistadoras Pisaro pareikalavo didžiulės išpirkos: per du mėnesius auksu užpildyti kalėjimą, kuriame buvo kalinamas Ataualpas. O tai turėjo būti nei daugiau nei mažiau, beveik 50 kubinių metrų aukso! Inkai pradėjo rinkti savo brangenybes – brangiojo metalo kalnas augo, tačiau, atėjus sutartam laikui, patalpa taip ir nebuvo užpildyta. Nors Ataualpas tikino Pisarą, jog neilgai liko laukti, vis dėlto jis buvo nužudytas. Kai inkai sužinojo apie imperatoriaus mirtį, kelyje jau buvo vienuolika tūkstančių lamų, pakrautų auksu…

Makenos auksas. Manoma, jog prie Baltojo kalno, plytinčio netoli Kenabo miesto Amerikos Jutos valstijoje, yra užslėptas kanjonas, iki pat viršaus užpildytas pirmųjų ispanų kolonistų prarastų kasyklų auksu. Šios paslaptingos slaptavietės jau daugiau kaip 450 metų niekas negali aptikti, o lobiai įvertinti 10 milijardų dolerių.

Tamplierių lobis. „Kristaus vargšų riterių” lobiai – taip kukliai save vadino tamplieriai – buvo saugomi neįveikiamoje Tampl pilyje Paryžiaus apylinkėse. Atrodė, jog niekas nesugebės įsibrauti į tvirtovę, apsuptą gilaus griovio, ir niekas negresia ordino iždui. Tačiau sienos riterių neišgelbėjo: prancūzų karaliaus Pilypo Gražiojo, kuriam kėlė nerimą tamplierių auksas, įsakymu ordino vadas ir jo aukšti pareigūnai buvo apkaltinti erezija ir nubausti mirtimi. Koks buvo karaliaus nusivylimas, kai reikėjo suskaičiuoti grobį: jo rasta ne tiek, kiek planuota. Esmė ta, jog pagrindinius turtus tamplieriai dėl viso pikto suspėjo kažkur paslėpti. Tačiau kur?.. Tai iki šiol mįslė.

Ivano Rūsčiojo biblioteka. Istorikų nuomone, garsioji rūsčiojo caro biblioteka iki šiol nerasta, išliko tik maža šio lobio dalis. Pagrindinės legendinės bibliotekos vertybės – senovės graikų ir lotynų rankšraštinės knygos. Paskutinį kartą, 1682 metais, jas matė Kremliaus požemiuose carienė Sofija. 1997 metais Maskvos vyriausybė organizavo bibliotekos paieškų štabą. Tačiau paieškos nedavė jokių rezultatų.

Čingischano lobiai. Į didžiojo chano laidojimo vietą buvo suvežti visi jo turtai. Numanoma, jog karžygio su visu nepaprastu užkariautu turtu kapas yra Avrago rajone Centrinėje Mongolijoje. Prieš mirtį Čingischanas paprašė, kad jo kapavietė nebūtų paženklinta. Jo noras buvo išpildytas: virš kapavietės prašuoliavo arklių kaimenė, ir laidotuvių liudininkai buvo nutildyti amžiams.

Lobių sala. Stivensono romane aprašyta sala vadinama Kokosu, o užkasti joje lobiai nerasti iki šiol. Kalbama, jog ten užkasta iš Peru išvežta žmogaus ūgio Dievo motinos statula iš gryno aukso, sverianti 500 kg, papuošta smaragdais ir perlais. Kai kuriais duomenimis, ten pat paslėptas fantastiškas lobis – pusė šimto skrynių su bažnytiniais aukso reikmenimis, papuoštais šešiais šimtais stambių topazų, dviem šimtais didelių smaragdų ir deimantų, taip pat 9 tūkstančiai kaltų Meksikoje aukso monetų.

Garsiausi naujųjų laikų atradimai

2005 metai: Čilės Huano Fernando archipelage, Robinzono Kruzo saloje, rasta aukso dublonų, piastrų ir inkų statulėlių, kurių vertė siekia 10 milijardų dolerių. Apie radinį pranešė lobių ieškotojų grupė, kurią rėmė „Wagner” firma.

2003 metai: Floridoje beveik prieš keturis šimtus metų nuskendusiame ispanų laive „Santa Margarita” lobių ieškotojai aptiko tamsiai žalią smaragdą, sveriantį daugiau kaip 40 karatų, kurio vertė daugiau kaip milijonas dolerių.

2003 metai: iš Atlanto vandenyno iškeltas 1865 metais nuskendęs garlaivis „S.S.Republic”, kuriame buvo 180 milijonų dolerių, skirtų Amerikos pietų valstijoms po 1861-1865 metų Pilietinio karo atstatyti.

2002 metai: Britų geologijos žvalgybos kompanija „Subsea Explorer Ltd.” prie Škotijos aptiko Oliverio Kromvelio laivus. Juose rasti lobiai įvertinti 3 milijardais dolerių.

1985 metai: Amerikos nardytojas Melvinas Fišeris iš nuskendusio ispanų laivo „Atoča” ištraukė brangakmenių, aukso ir sidabro už 400 milijonų dolerių.

Kas priklauso radusiam lobį?

* Lietuvoje, jei lobį žmogus rado jam priklausančiame žemės sklype ar daikte, rasti pinigai ar kiti vertingi daiktai tampa jo nuosavybe. Nors svetimoje žemėje lobio ieškoti draudžiama, gali pasitaikyti atvejų, kad rasite jį atsitiktinai. Tokiu atveju radėjas turi teisę į ketvirtadalį lobio, o likusi dalis tenka žemės ar daikto, kur lobis buvo paslėptas, savininkui. Tokia pati taisyklė taikoma ir tada, kai radėjas turi savininko leidimą ieškoti lobio.

Jei lobis turi ypatingą kultūrinę vertę, jis gali būti paimamas visuomenės poreikiams, bet asmenims, turintiems teisę į visą lobį ar jo dalį, turi būti teisingai atlyginama.

* Prancūzijoje radinį siūloma dalintis per pusę – žemės savininkui ir jo radėjui.

* Britų lobių ieškotojus kontroliuoja Britų archeologų taryba: archeologai mėgėjai jokiu būdu negali vykdyti lobių paieškų archeologinių paminklų vietovėse. Informaciją apie radinį būtina perduoti mokslininkams. Per dvi savaites radinį būtina atnešti į policijos nuovadą, kuri privalo nustatyti, ar tai yra lobis ar ne. Lobis įvertinamas ir už tam tikrą kainą pasiūlomas muziejams ar kolekcininkams. Jeigu muziejai radiniu nesusidomi, jį galima pasilikti sau.

* Vokietijoje teisė į lobį priklauso žemės savininkui. Tik kai kurių federalinių žemių valdytojai mano, kad vertybes reikėtų perduoti vietos administracijai.

* JAV kongresas priėmė įstatymą dėl vykdomų laivų ekspedicijų. Teritorinių vandenų trijų mylių zona, kurioje aptikti nuskendę laivai, skelbiama nacionaliniu parku, o patys laivai – nacionaline vertybe. Bet kokie darbai gali būti vykdomi tik gavus specialų valdžios leidimą.

* Pagal Tarptautinę teisę nuskendusio laivo šeimininkas turi teisę į pusę lobio sumos. Apie išlikusių turtų paskirstymą susitariama su vandenų, kuriuose nuskendo laivas, šeimininku ir paieškas vykdančia kompanija.