Kurilų Bobteilas – super katinas

Kurilų Bobteilas, tai natūraliai gamtos išvesta kačių-plėšhrūnių veislė, atvežta iš Kurilų salų kuri, kaip spėja specialistai yra atsiradusi nuo senovės, kai jūrininkai keliaudavo po žemynų pakrantes ir vežiodavosi su savimi įvairius naminius gyvūnus, kurie kartais pabėgdavo ar likdavo jų aplankytose salose, žemėse. Taippat 1990’aisiais, kažkur pradžioje, jūreiviai-žvejai atvežė pirmus egzemliorius į Rusiją, kadangi juos sudomino tokie neeiliniai, savąja išvaizda issiskiriantys katinai. Apie 1995metus šia veislę įtraukė, kaip pripažintą ir turinčią savo standartus, WCF felinologų organizacija. Taigi, kas tas Kurilų Bobteilas?

(versta medžiaga iš elitinių Rusijos veislynų)

…Kai kačių parodoje ji guli susisukusi i kamuoliuką narvelio kampe, lankytojai praeina pro šalį neužsilbūdami. Kiti, netgi, “įmeta repliką”: “O šita kaip čia atsirado ? Ji gi niekuo nesiskiria nuo mano Rainiaus”. Bet tereikia šiam padarui narvelyje atsistoti, kai aplink jį akimirksniu susirenka liaudis. Publikos nuostabai nėra galo. Maža ko! Čia yra ko “dyvintis”. Prieš nustebusią publiką stovi gyvūnas, tarsi tikką išžengęs iš pasakos puslapių. Jeigu pažiūrėti iš priekio – tai, tarsi, kaip ir katė, o jeigu iš galo – pats tikriausias triušis. Ta pati uodega bumbuliuku, tos pačios ilgos “triušiškos” kojos, charakteringos “triušiškos” formos. O jeigu žvilgtelėti iš šono – prieš mus tikra lūšhis, tik kiek sumažinta.

Gana seniai, viduramžiais, galbūt ir seniau, jūreiviai ir pirmakeliautojai paliko salose nedidelį kiekį naminių kačių. Jos sulaukėjo, išsidaugino ir salų izoliacijos sąlygomis visiškai pakeitė savo išorinę išvaizdą ir savo būdo bruožus. Todėl, nežiūrint to, kad šiaip kurilų bobteilas tėra viena iš įprastų kačių rūšis, iš pirmo žvilgsnio to tikrai nepasakysi. Visų pirma , į akį krenta neįprasta uodega – pas bobteilą ji mažas ir apvalainas bumbuliukas, savo forma labai panašus į triušio. Na ir šiaip, jei žiurėti į šią katę iš užpakalio, tai ji kažkuo primena triušį. Kadangi pas ja ne tik “triušiška” uodega, bet ir užpakalinės galūnės daug ilgesnės už priekines, todėl jie juda tarsi šlubsčiuojančia eisena ar tiesiog šokineja – na, kuo ne triušis?

Bet skirtumas nuo kitų ne tik dėl išskirtinos uodegos formos. Jei į bobteilą pažiūrėti ne iš užpakalio, o iš priekio ar iš šono, iškarto matosi panašumas su lūšimi – tiek jo figūra primena šį žvėrį. Bobteilo kūnas raumeningas, kompaktiškas ir trumpas, pastebimai trumpesnis, nei kaip pas mūsų murkius, užtai ūgis kurilų didesnis. Jug kojos pas jį galingos ir ilgos, vos ne pusantro karto ilgesnės, nei įprastų naminių kačių. Būtent todėl bobteilas geriausias šuolininkas tarp visų naminių katinų veislių ir lengvai, be įsibėgėjimo, “įskrenda” į aukštį, nepasiekiamą paprastai katei. Tiesa, užbėgant į priekį, pasakysim, kad toks šoklumas nesukelia jokio rūpesčio šeimininkams – jis su kaupu kompensuojamas inteligentiškumu ir išsiauklėjimu, kas būdinga šiai veislei.

Atšiaurus Kurilų salų klimatas “apdovanojo” bobteilus prabangiu ir tankiu kailiu. Pagal plauko ilgį bobteilo kailis praktiškai atitinka Sibiro katino kailį, nors būna ir ilgesnio ir trumpesnio plauko. Esamas standartas pripažįsta dvi veislės variacijas, kaip su daugiau ilgo plauko kailiu, taip ir su daugiau trumpo plauko kailiuku. Pas atskirus įpatingai nuostabius egzempliorius “kelnaites” ir apykakle (žabo) nei kiek nenusileidžia pūkuotumu persiškam kailiukui. Bet pagrindinė išsiskirianti bobteilo kailio savybė yra ne pūkuotume, o visiškai savitoje kailio struktūroje, pritaikytoje laukiniam gyvenimo būdui. Jug negailestingos kovos sąlygomis su gamta nėra galimybės skirti daug laiko kailinukų priežiurai. “Kurilų” kailis labai praktiškas, kas reta – jis nebyra dėka daugiau standesnio pokailinio sluoksnio, praktiškai nesišeria, sunkiai purvinasi. Toks prisitaikymas kuriliško kailio prie laukinės gamtos sąlygų, daro jį tuo pačiu labai praktišku prisitaikant namų sąlygomis. Jeigu persiškų katinų šeimininkai gerai zino kokius nepatogumus sukelia jų numylėtinių pūkai, tai bobteilai daugiau mažiau matomai šeriasi tik per pirmą šerimąsi, kai keičia savo “vaikišką” kailiuką į “suaugusio” katino.

Ir dar: bobteilai neturi jokio kvapo. Gal būt, tai paaiškinama tuo, kad dar visai neseniai jie gyveno laukinėmis sąlygomis ir patys rūpinosi maistu, o turėti kvapą plėšrūnui – reiškia išduoti save aukai. Bet faktas lieka faktu – jei jūs ieisite į butą kur gyvena penki – šeši bobteilai, jūsų žavumas niekaip nereaguos į tai, kad čia gyvena katinai. Jeigu daugeliui katinų charakteringas ryškus individuoalizmas, tai bobteilas daugiau bendraujantis gyvunas. Galima sakyti, kad jo elgesyje be tipiškų kačių bruožų yra ir kažkokie šunims būdingi bruožai. Jei kitos katės prisiriša greičiau prie namų, nei prie savo šeiminkų, kurie ten gyvena, tai bobteilui budingas būtent prisirišimas prie šeimininko. Jis puikiai skiria savo šeiminką nuo kitų žmonių, tiksliau pasakyti, jis pats išsirenka sau šeiminiką tarp namuose gyvenančių šeimos narių, o išsirinkęs jau negali be jo apsieiti, liudi, jei pastarasis kažkodėl-tai ne namuose ir kaip tikras šiuniukas emocingai pasitinka kai šeiminikas peržengia namų slenkstį. Dar turi savyje tikrą šunišką savybę – mįgsta nešioti “aport!”. Meskite kamuoliuką, susuktą iš popieriaus, bobteilas tuoj šoks jį vytis ir atneš jį jums atgal. Patikrinta ne kartą ir ant skirtingų egzemplioriu.

Beja, ištikimybė, suderinta su didėle jėga, dinamiškumu ir išvystytu intelektu leidžia naudoti bobteilą netgi “katino-sargo” vaidmeny. Žinoma, bobteilo negalima sulyginti pagal galingumą ir nutrūktgalvišką piktumą su kaukazo aviganiu, bet pašalinio įsiveržimas į namus neesant šeimininkui, bet kurio bobteilo patino bus įvertintas kaip asmeninis įžeidimas. Šio teksto autoriui tai, be kita ko, yra žinoma. Vienas toks egzempliorius tarnaujantis Maskvos bute jau demonstravo ką sugeba. Jug netikėtas tokio šešių – septynių kilogramų svorio katino šuolis gali išmušti iš kojų suaugusį vyrą, o katės nagai ir iltys – daiktai gana rimti… Neveltui pas save Kuriluose bobteilai visiškai “susitvarko” su kelis kartus didesniu už save grobiu: seka iš pasalų auką, paskui netikėtas šuolis ant sprando ir aštrūs nagai įsikerta į gerklę… Tarp kitko bobteilas gyvenantis namų sąlygomis, o ypač jei tai patelė, gyvūnas, kas reta, labai taikus ir labai meilus. Dar kas liečia medžioklę. Jeigu daugumas kačių medžioja po vieną, tai yra nemažai liudininkų, kad Kuriluose bobteilai dažnai vienyjasi į bandas kooperuotai medžioklei. Nors pas juos ir nėra aiškiai apibrėžtų vaidmenų, kas būdinga vilkų bandose, tačiau atatinkama pagalba vieno kitam – charakteringa . Ypač tai liečia žvejyba. Jug bobteilai puikūs žvejai ! Tai irgi charakteringas bobteilo bruožas – trauka vandeniui . Negalima, žinoma, taip pasakyti, kad jis labai mėgsta plaukioti ar nardyti – tai ne taip, bet vandeniui jis niekada neabejingas. Jei bobteilo kelyje “pasimaišys” vandens telkinys, upeliukas, bala, ar indas su vandeniu, galite būti tikri, jis jų neapeis, o ištirs su didžiausiu kruopštumu. Jei kažkas jį labai sudomins, jis tuojpat pamirš, kad yra katinas ir be baimės įlįs į vandenį. O jau atsigaivinti po kranu karštą dieną – tai kiekvieno bobteilo pareiga!

Daugelis amžių kovos su rūsčia Kurilų gamta teigiamai atsiliepė jų intelektui. Tai labai protingi katinai. Visais atvejais, jiems nereikia po dešimt kartų aiškinti vieną ir tą patį, viską supranta iš pusės žodžio. Pakanka vieną kartą parodyti, kur maistas, kur eiti į tualetą, kur galąsti nagus, kad jau daugiau nebūtų su tuo problemų. Nesunku išmokyti pildyti kazkokias komandas, nors, tiesa sakant, jis jas pildys priklausomai nuo savos nuotaikos, bet tai, kad jis supranta kai kuriuos žodžius iš jūsų leksikono, jūs galėsite greitu laiku tuo įsitikinti patys. Nors, žinoma, visiškai aklai žavėtis nereikia, katė tai vistik katė, ir ne, ne, taip ir “prichuliganavoja”. Tiesiog šiaip, iš išdykumo. Bet tereikia jums suraukti antakius, ji (jis) tuoj pat prieis prie jūsų ir su kalta mina pradės murkti, atseit, ko tu, nepyk. Ir jūs, žinoma, jai (jam) atleisite. 🙂 Pykčio laikyti an šio “stebuklo” neįmanoma…

Mūsų duomenimis daugiau šios veislės atstovų Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, o taip pat ir daugely Vakarų Europos šalių nėra. O ten, kur juos galima įsigyti, jų kaina svyruoja nuo 300 USD (jei prastesni duomenys standartų atžvilgiu) iki 3000 USD (kačiukų tėvas – Filimon Rusich, Gr.Euro Champion, daugkartinis tarptautinių parodų apsoliutus nugalėtojas, kandidatas į pasaulio čempiono titulą).

Šiuo metu yra kačiukų, kuriuos galite įsigyti. Rašykite adresu baltas@kalnieciai.lt

Ir mes susisieksime .. Sekmes !