Kreditorių atsakomybė

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija – BBĮ kreditorius – privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.
Tačiau tyrimai rodo, kad šį dinamišką ir svarbų tiek ekonomine, tiek socialine prasme procesą reikia (bent šiame ekonominės reformos bei spartaus struktūrinių pokyčių etape) koordinuotai valdyti. Tuo tikslu Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1998 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1060 įsteigė Įmonių bankroto valdymo departamentą prie Ūkio ministerijos. Šio departamento nuostatai patvirtinti 1998 m. gruodžio 15 d. ūkio ministro įsakymu Nr. 417.
Įmonių bankroto valdymo departamento pagrindiniai uždaviniai yra:

1) įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės politiką nuostolingai dirbančių įmonių veiklos ir bankroto srityse;

2) analizuoti nuostolingai dirbančių ir bankrutuojančių įmonių veiklą, parinkti įmones, kurioms galėtų būti taikomos jų veiklos gaivinimo ar sanavimo priemonės, naudojamos valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kitos lėšos, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir/arba Ūkio ministerijos suteiktus įgaliojimus prižiūrėti ir kontroliuoti šių įmonių veiklą;

3) teisės aktų nustatyta tvarka teikti tvirtinti įmonių, kurių veiklai gaivinti tikslinga naudoti valstybės (savivaldybių) biudžeto ir kitas lėšas, gaivinimo ir sanavimo programas.