Kompiuterinės programos, kaip kūrybinės veiklos rezultatas
Civilinių teisinių santykių objektų sistemoje kompiuterinės programos priskirtinos kūrybinės veiklos rezultatams. Kūrybinės žmonių veiklos rezultatais gali būti literatūros, meno, mokslo kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Tačiau šios nematerialios vertybės teisinių santykių, o kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą arba nustatyta tvarka yra oficialiai pripažįstamos kūrybinės veiklos rezultatais. Nekyla abejonių, kad kompiuterinės programos yra nematerialios vertybės, kurios sukuriamos intelektualinės veiklos procese. Tačiau tam, kad būtų galima jas apsaugoti teisinėmis priemonėmis, ar apskritai sureguliuoti visuomeninius santykius, atsirandančius dėl jų sukūrimo ir naudojimo, jos turi būti išreikštos tam tikra objektyvia forma. Kompiuterinių programų objektyvios išraiškos formos gali būti gana įvairios: rašytinė forma (rankraštis, mašinraštis), magnetinis, optinis ar kitoks įrašas. Civilinio kodekso projekte siūlomų objektyvių išraiškos formų sąraše garso ar vaizdo įrašu laikomas mechaninis, magnetinis, skaitmeninis, optinis ir kitoks (Civilinio kodekso projekto 978 straipsnio 2 dalis). Tokiu būdu bet koks techninis įrašas (mechaninis, magnetinis ar kitoks) turėtų būti laikomas tik garso ar vaizdo įrašu. Tačiau tai nėra tikslinga, nes, pavyzdžiui, kompiuterinės programos, duomenų bazės nėra nei vaizdo, nei garso įrašai, nors jos gali būti išreikštos magnetiniu, optiniu ar kitu įrašu. Todėl reikėtų vietoj garso ar vaizdo įrašo, kaip išraiškos formos, vartoti sąvoką techninis įrašas, nurodant, kad tai gali būti magnetinis, mechaninis, skaitmeninis, optinis ar kitoks. Tokiu būdu techninė išraiškos forma apimtų ir garso ar vaizdo įrašus, ir kompiuterinės programas ar duomenų bazes. Kadangi tiek garso ar vaizdo įrašai gali būti magnetiniai, optiniai ar kiti, tiek ir kompiuterinės programos ar duomenų bazės gali būti išreikštos magnetiniu, skaitmeniniu, optiniu ar kitu įrašu.
Tarptautinėje praktikoje kompiuterinės programos yra prilyginamos literatūros kūriniams (Europos Sąjungos direktyva „dėl kompiuterinių programų teisinės apsaugos“, 1 straipsnis, 1 dalis). Lietuvos respublikos Kompiuterių programų ir duomenų bazių apsaugos įstatyme kompiuterių programos taip pat prilyginamos literatūros kūriniams (2 straipsnis, 3 dalis). Kompiuterinės programos, be abejo nėra tapačios literatūros kūriniams nei savo paskirtimi, nei pagal forma. Tačiau nebūtų tikslinga kompiuterines programas išskirti kaip atskirą autorinės teisės objektą, nes didžioji dalis autorinės teisės normų vienodai taikytinos tiek literatūros, tiek meno kūriniams, o tuo pačiu jos tinka ir kompiuterinėms programoms teisine prasme.