Kaip šuo mąsto?
Ar šuo mąsto? Kai kurie mokslininkai mano, kad šuns elgesys pagrįstas sąlyginiais refleksais. Šuo moka tik tą, ko jį išmoko. Tačiau tuo galima suabejoti. Proto buvimo rodiklis yra sugebėjimas priimti nepriklausomus sprendimus ir spręsti problemas. Ar gali šuo savarankiškai priimti sprendimus?
Šuo gali asocijuoti kai kuriuos savo elgsenos momentus su palankiomis ar nepalankiomis situacijomis, atsižvelgdamas į ankstesnį patyrimą. Šuo turi gerą atmintį: jis gali atsiminti ir susieti tarpusavyje gana senus įvykius.
Šuns elgesys, jo reakcija į aplinką susiejama su tam tikru aukščiausiosios nervinės veiklos tipu.
Nervinės veiklos tipas reikšmingas dviem atvejais: pasirenkant šunį ir dresuojant. Pasirenkant šunį, reikia atsižvelgti į šuns ir savininko atitikimą (žmonės skirstomi pagal tuos pačius keturis tipus). Dresuojant nervinės veiklos tipas nusako sąlyginių refleksų susidarymo ir pastovumo greitį. Tarp šunų pasitaiko individų, turinčių ryškų tipą ir gyvūnų su tarpine būkle. Kiekvieną veislę atitinka savas aukščiausiosios nervinės veiklos tipas.
Ką mes vadiname protu, iš tikrųjų yra asociatyvinis mąstymas, taip pat susietas su aukščiausiuoju nervinės veiklos tipu.
Daugelis savininkų sako, kad jų šuo supranta žodžius. Žodžių supratimas taip pat yra asociatyvinio mąstymo forma. Išgirdęs pažįstamus žodžius, gyvūnas „prisimena“ pažįstamas situacijas. Šuo girdi žmogaus kalbą ir pagal jos toną. Pagal atskirus žodžius gali spręsti net apie žmogaus sumanymus.
