Išskirtinis Lietuvių Kalbos bruožas – Pasaulio apibūdinimas maloninėmis-mažybinėmis sąvokomis
Kalbėdami kasdienybėje savaja Lietuvių Kalba, net nepagalvojame, kad tebeišreiškiame senosios Baltų visuomenės poreikį maloniai apibūdinti aplinkinius daiktus, artimus Žmones pakviesti simpatiškais kreipiniais. Tai darome naudodamiesi mažybinėmis Mūsų Kalbos daiktavardžių formomis. Gatvėje staiga užkluptas praeivis net negali pasakyti Žodžio, neturinčio maloninės formos. Mes, tyrinėtojai, taip pat užtrunkame, kol pasakome vieną ar kitą tokį daiktavardį. Pvz.: Dangus, lubos ir t.t. 1999 metais išleistame Antano Klimo “Lietuvių Kalbos mažybinių (maloninių) daiktavardžių žodynėlis” atsispindi visas senosios Baltų visuomenės dvasinis šiltumas santykiuose su Pasauliu.
Paaiškėjo, kad Lietuvių Kalba yra deminutyvų (mažybinėmis priesagomis sukurtų Žodžių) “čempionė”. Nei viena aplinkinė Tauta nepajėgi savomis skvarmomis (formomis) sukurti tokių šiltųjų aplinkos apibūdinimų kaip Baltai. Nors ir gali pasakyti, kad aplinkoje esantys daiktai maži, nedideli, beje, tik slavų Kalbos gali šiek tiek būti artimesnės su Lietuvių, tačiau tik artimesnės, o ne lygiavertės šiomis dvasingumo skvarmomis.
Taigi, natūraliai kyla mintis – kokios tai būta tos senosios Baltų visuomenės, jog jai būtinai reikėjo maloniai, o ne šiurkščiai, grubiai kalbėtis su aplinkoje esančiais Žmonėmis apie supantį Pasaulį. Tai parodo didelį mūsų Protėvių inteligentiškumą, jautrumą, gilią pajautą ir subtilųjį santykį su supančia aplinka.
Germanai, keltai, fino-ugrai seniai išmėtė iš savo Kalbų tas gražiasias formas, o Mes ne tik tebesaugojame, tačiau dar ir šiandien kurdami naujus Žodžius, technologines savokas sugalvojame terminus, kurie net neturi kitokių formų kaip tik mažybines: pieštukas, trumpikės, prisegtukas, vaikiškas žaisliukas vilkelis, segtukas ir t.t.
Tuo didžiuokimės ir Mes, palaikykime ir puoselėkime iš savo dvasinio Pasaulio vidaus skleisdami aplinkiniams tuos šiltuosius bendravimo su aplinka būdus!
Parengta pagal Init TV informaciją
