Ginčai
Sprendžiami dviem būdais:
1. teisminis ginčų sprendimo būdas.
2. neteisminis (arbitražas) ginčų sprendimo būdas.
Komercinis arbitražas – tai ginčo sprendimo būdas, kai fiziniai ar juridiniai asmenys remdamiesi savo susitarimu tarpusavio ginčui spręsti kreipiasi, ne į valstybės teismą, ar į jų susitarimu pasirinktą, ar įstatymais nustatyta tvarka paskirta trečiąjį asmenį ar asmenis. Toks ginčo sprendimo būdas galimas tik šalim susitarus. Galimos dvi arbitražo formos: institucinis arbitražas, ad hoc arbitražas (vienam atskiram kartui)
Institucinis arbitražas – tai arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimą organizuoja, ji aptarnauja, bei kitų šalių susitarimu suteiktus įgaliojimus vykdo nuolatinė arbitražo institucija.
Ad hoc arbitražas – arbitražas, kai šalių susitarimu ginčo sprendimu neorganizuoja nuolatinė arbitražinė institucija.
Institucinis arbitražas yra steigiamos nuolatinės arbitražo institucijos (Lietuvoje Vilniaus Tarptautinis Arbitražas) kurių nuolatinė funkcija būtų organizuoti ir aptarnauti arbitražą. Nuolatinės arbitražo institucijos nesprendžia ginčo taip pat draudžiama daryti įtaką ginčo nagrinėjimui, arbitražams. Nuolatinės arbitražo institucijos parengia ir patvirtina arbitražo taisykles (reglamentais). Tie reglamentai parengiami ir turi reikšme tuomet, kai šalys arbitražiniu susitarimu nutaria jas taikyti. Nuolatinės arbitražinės institucijos paskelbia apie savo veiklą ir jei šalys sumoka joms, tai jos negali atsisakyti nagrinėti ginčo. Arbitražinis nagrinėja organizuoja, bet nesprendžia ginčų. Arbitražinis susitarimas, tai šalių susitarimas perduoti spręsti arbitražiniam teismui visus ar tam tikrus ginčus kilusius ar galinčius kilti tarp jų dėl kokių nors konkrečių sutartinių ar kitokių teisinių santykių, kurie gali būti arbitražinio nagrinėjimo dalykai. Arbitražinis susitarimas gali būti įforminamas, kaip arbitražinė išlyga, kuri gali būti įrašyta sutartyje, arba kaip šalių sudaryta atskira sutartis. Arbitražinis susitarimas sudaromas raštu. Yra ginčai, kurie negali būti perduoti arbitražui, tai yra kylančių iš konstitucinių, darbo, šeimos santykių, taip pat ginčai susiję su konkurencija, patentais, prekių ir paslaugų ženklais, bankrotu, bei ginčai kylantys iš vartojimo sutarčių. Valstybių ir savivaldybių įmonės, institucijos, organizacijos jei yra viena iš šalių, tai reikalingas steigėjo sutikimas, jei norima perduoti ginčą nagrinėti arbitražui. Jei teismas gauna ieškininį pareiškimą, dėl kurio šalys yra sudariusios arbitražinį susitarimą, bet kurios atsisako jį priimti. Arbitražinis susitarimas gali būti pripažintas negaliojančiu bendrais pagrindais ar dėl to, kad ginčą priklauso nagrinėti arbitražui. Ar jei bus netinkamai sudarytas arbitražinis susitarimas (formos reikalavimas).
