Frydrichas Nyčė – Pirmas skyrius. Apie filosofų prietarus 22-23

22

Atleiskite senam filologui, negalinčiam atsikratyti blogo įpročio pirštais badyti nederamus interpretavimo metodus,- bet juk tas “gamtos dėsningumas”, apie kurį jūs, fizikai, porinate taip išdidžiai, tarsi… egzistuoja tik dėl jūsų aiškinimo ir blogos “filologijos”,- tai ne faktas, ne “tekstas”, o veikiau naivus humanistinis pataisymas ir prasmės iškraipymas,- taip jūs pataikaujate modernios sielos demokratiniams instinktams! “Visuotinė lygybė pagal įstatymą – ir gamta laikosi šio principo, ji ne kitokia ir už mus ne geresnė”,- štai paslėpta mintis, kurioje užmaskuotas plebėjiškas priešiškumas privilegijuotiesiems ir valdingiesiems ir antrasis, subtilesnis, ateizmas. “Ni dieu, ni maitre” 14 ,- šito jūs taip pat norite – ir todėl “tegyvuoja gamtos dėsnis!” – ar ne taip? Bet, kaip jau sakėme, tai tik interpretacija, o ne tekstas, ir gal atsiras žmogus, turintis priešingų ketinimų ir operuojantis kitokiais interpretavimo metodais, kuris iš tos pačios gamtos ir tų pačių reiškinių išves tironiškos, beatodairiškos ir nepermaldaujamos valdžios pretenzijas,- interpretatorius, kuris taip akivaizdžiai parodys “galios valios” neišvengiamumą ir besąlygiškumą, kad beveik kiekvienas žodis ir netgi žodis “tironija” galiausiai atrodys esąs netinkamas, per daug žmogiškas arba švelni metafora; ir, nepaisant to, toks interpretatorius baigs tuo, kuo ir jūs, ir sakys apie pasaulį tą patį, ką ir jūs, būtent kad viskas jame vyksta būtina tvarka, kurią galima numatyti, bet n e t o d ė l, kad jį valdo dėsniai, o todėl, kad jų n ė r a ir kiekviena valdžia kiekvienu momentu priima savo galutinį sprendimą. Sakykime, tai irgi tik interpretacija,- ir jums užteks uolumo jai prieštarauti? – ką gi, tuo geriau.-

23

Visa psichologija iki šiol laikosi įsikibusi moralinių prietarų ir būgštavimų, jai trūksta ryžto skverbtis gilyn. Suprasti ją, kaip aš suprantu,- kaip morfologiją ir g a l i o s v a l i o s e v o l i u c i n į m o k s l ą,- tokia mintis dar niekam iki šiol neatėjo į galvą (jeigu tik leistina tame, kas iki šiol parašyta, matyti simptomą, rodantį, kas buvo nutylėta). Moraliniai prietarai giliai įsiskverbė į, regis, patį šalčiausią ir jokiomis prielaidomis nesiremiantį proto pasaulį ir, aišku, gadino, trukdė, akino, darkė. Tikrajai fiziopsichologijai tenka kovoti su nesąmoningu priešinimusi tyrinėtojo širdyje -“širdis” sukyla prieš ją. Jau mokymas apie “gėrį” ir “blogį” instinktų abipusį ryšį trikdo (kaip rafinuotas amoralumas) netgi stiprią, bebaimę sąžinę, o mokymas, kad visi geri instinktai yra kilę iš blogų,- dar labiau. Bet tarkime, jog kas nors neapykantą, pavydą, godumą, valdžios troškimą laiko teigiančiais gyvenimą fundamentaliais afektais, be kurių jokiu būdu neįmanoma išsiversti gyvenimo ūkyje ir todėl juos reikia stiprinti siekiant intensyvinti ir išaukštinti gyvenimą,- toks žmogus kenčia nuo savo minčių krypties kaip nuo jūrligės. Ir ši hipotezė dar ne pati skausmingiausia ir keisčiausia baisioje neseniai atsiradusioje pavojingų žinių karalystėje,- iš tikrųjų galima nurodyti šimtą priežasčių, kodėl reikia kiekvienam, kas g a l i, laikytis nuo jos atokiau! Kita vertus, jeigu jau čionai nubloškė mūsų laivą, ką gi, pirmyn! sukąskime dantis! atverkime akis! suspauskime vairą! – Ryžęsi pavojingai kelionei, mes plaukiame t i e s i a i per moralę, trempiame ir traiškome galbūt paskutines mūsų moralės liekanas,- bet kas m u m s! Drąsiam keliautojui ir avantiūristui dar niekad nebuvo atsivėręs g i l e s n i s įžvalgos pasaulis: ir taip “atnašaujantis” psichologas (bet tai n e sacrifizio dell’intelletto 15 , priešingai!) galės už savo auką bent jau pareikalauti, kad psichologija vėl būtų pripažinta visų mokslų karaliene, kurią parengia ir kuriai tarnauja kiti mokslai. Kadangi nuo šiol psichologija vėl yra kelias fundamentalių problemų link.

14 – Nei Dievo, nei pono (pranc.).
15 – proto aukojimas (it.).