Dvišalių prekybinių santykių sustiprėjimas
Tarptautinėje prekyboje dvišaliai santykiai vystosi labai greitai. Jie mažai atitinka liberalizmo principus dėl to, kad dvišaliai santykiai trukdo normaliam rinkos vystimuisi. Dvišaliai santykiai įgauna įvairias formas. Labiausiai paplitusios yra šios: susitarimai dėl saviapribojimo ir kompensacinė prekyba.
* Susitarimai dėl saviapribojimo
Jie dažniausiai atsiranda kokios nors prekės greito supirkimo tam tikroje šalyje atveju, kas pastato į pavojų tam tikrą nacionalinės ekonomikos sektorių, svarstomą šalies importuotojos valdžios dėl vienos ar kitos priežasties kaip gyvybiškai svarbų. Paprastai toks nesutarimų tipas priimamas šalies eksportuotojos kaip atsakomoji priemonė neaiškiai ar atvirai grėsmei, galinčiai atnešti žalą jos nacionaliniams interesams. Viena iš labiausiai paliestų tokio tipo susitarimų yra Japonija, kuri apribojo kineskopų spalvotiems televizoriams eksportą į JAV pradedant 1977 m., automobilių eksportą – 1981m, staklių – 1986 m.
Simetriškai šalis, turinti dideles išlaidas dėl prekybos apsikeitimo su vienu iš partnerių, gali teikti jai ypatingas dotacijas pardavimų nacionalinėje rinkoje supaprastinimui.
* Kompensacinės prekybos vystymasis.
Kompensacija yra gamybos sandoris, kuriuo eksportuotojas įsipareigoja atlikti pats ar pravesti bet kokią kitą operaciją, už pardavimus, kuriuos galima pasiekti tik esant šiom sąlygom. Seniausia kompensacijos forma buvo natūralus apsikeitimas, t.y. apsikeitimas prekėmis ekvivalenčios vertės be pinigų apsikeitimo. Šiandien kompensacinė prekyba smarkiai diversifikavosi. Ji gali įgauti pasitinkančių pirkimų formą, kai eksportuotojas įsipareigoja nupirkti kliento šalyje prekes proporcija, aptarta pardavimo kontrakte: būtent taip vienas Europos automobilių konstruktorius galėjo užpirkti didelį kiekį kavos ir bananų Lotynų Amerikoje. Ofset sandėris – kompensacija, sekanti eksportuojamo materialo elementų įjungimą, gaminamų importuotojo – šalyje, ypač tai praktikuojama parduodant ginkluotę. Pakeitimo – tripusė operacija, skleidžianti trečiai šaliai dvišalius susitarimus dėl pirkimo ir pardavimo sąskaitų kliringo.
1970m. pradžioje kompensaciniai apsikeitimai sudarė tik apie 1% pasaulinės prekybos. Šiandien manoma, kad nuo 20% iki 25% apsikeitimų kompensuojami tiesiogiai. 1972m. kompensacijas praktikavo 15 šalių, išsidėsčiusių vakarų Europoje. 1986m. jų skaičius išaugo nuo 70 iki 100.
Remiantis pasaulinio banko tyrimų duomenimis, kai kuri ekspertai teigė, kad 1986m. tik 20% pasaulinių apsikeitimų vyko GATT taisyklėmis, visiškai laisvai. Iš tikrųjų, ketvirtadalis prekybos apimties buvo vykdoma kvotų ar susitarimų apribojimų pagalba, ketvirtadalis prekybos buvo transnacionalinų korporacijų rankose, ketvirtadalį sudarė kompensaciniai susitarimai.
