Dobermanas

Ši veislė vadinama mokesčių inspektoriaus iš Tiūringijos L.Dobermano vardu. Jis išvedinėjo piktų šunų veisles savo namų apsaugai – poravo pinčerius, dogus, rotveilerius, anglų kurtus bei kitų veislių šunis.

Pirmieji dobermanai buvo stambūs, turėjo masyvią galvą. Vėliau šią veislę grynino Otas Geleris. Jis įmaišė greitgaudo ir Mančesterio terjero genų. Netrukus šiais šunimis susidomėjo policija, kuri kaip tik svajojo apie tokią šunų veislę. Tai pikti, bebaimiai, nuotaikingi, geros nuojautos šunys, nepasitikintys svetimaisiais, visada ginantys savo šeimininką. Tiesa, kai kurie sunkiai dresiruojami, reikalauja tvirtos rankos. Šiuo metu dobermanai populiarūs visame pasaulyje.

Tai stiprus, raumeningas, gražus šuo. Judsiai lengvi, laisvi, žingsniai platūs. Priekinės kojos metamos toli į priekį. Užpakalinės kojos suteikia judesiams stiprumo.

Patinų aukštis ties ketera 68-70 cm, patelių 63-66 cm. Patelių kūnas gali būti ilgesnis negu patinų.

Plaukai trumpi, standūs, tankūs ir blizgantys, prigludę prie kūno. Gali būti juodi, tamsiai rudi, melsvi su šviesiai rudomis kojomis. Ant snukio, lūpų, skruostų, antakių, po gerkle, dviem trikampiais ant krūtinės, ant plaštakų, kulnų, vidinėse šlaunų dalyse, apie analinę angą, ant sėdimojo gumburo yra ryškus šviesios spalvos piešinys.

Karolis Masilionis “Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė”