Ar visi paukščiai migruoja?
Dauguma šiaurės ir vidutinių platumų paukščių šiaurės pusrutulyje migruoja, taip išvengdami nepalankių sezonų sąlygų. Paprastai tai lemia vidutinė žiemos temperatūra, todėl arčiau vandenynų ar į pietus toliau esančiuose kraštuose paukščiai yra sėslesni. Pavyzdžiui, daugelis Anglijos paukščių yra sėslūs, tuo tarpu daugiau į pietus, Europoje,- migruojantys. Didelė dalis subtropikuose gyvenančių paukščių taip pat keliauja, tuo tarpu tropikuose tokių paukščių yra labai nedaug.
Amerikos kontinente, Kanadoje, migruoja beveik visos paukščių rūšys. Mažiau migrantų yra JAV, dar mažiau – Meksikoje. Amazonės baseine visos paukščių rūšys sėslios, nedaug keičia vietą tik ieškodamos maisto.
Labai nevienodai migruojantys paukščiai pasiskirsto biotopuose. Vasarą paukščiai randa puikias mitybos sąlygas laukuose, pelkėse, vandens baseinuose, tuo tarpu žiemą čia jiems visai nebūna maisto, kadangi vanduo užšąla, laukai pasidengia storu sniego sluoksniu. Maskvos srityje tokiose biotopuose gyvenantys vasarą paukščiai, atėjus rudeniui, išskrenda, tuo tarpu miške ar gyvenvietėje apie pusę visų paukščių rūšių būna sėslios, kadangi šiuose biotopuose gasu maisto ir žiemą. Daugelis rūšių – nei migrantai, nei sėslūs paukščiai. Pavyzdžiui, baltoji kielė ar net naminis žvirblis šiaurėje migruoja, tuo tarpu pietuose jie sėslūs. Paplitusi bei dažna didžioji antis vidutinėje platumoje bei šiaurėje migruoja, o ten, kur žiemos švelnios, lieka žiemoti, pavyzdžiui, Anglijoje, Japonijoje. Tokia tendencija stebina Lietuvoje. Per paskutines švelnias žiemas vis daugiau didžiųjų ančių aptinkama neužšąlančiuose respublikos vidaus vandenyse, kur jos sėkmingai sulaukia pavasario. Paprastai taip iš dalies migruoja didelį arealą turinčios rūšys.
