Anglų Koker spanielis

Kokerio spanielis kilęs iš senovinių Ispanijos medžioklinių šunų veislių. Vėliau Anglijoje buvo išvesta keletas šiuolaikinių spanielių veislių, tarp jų ir anglų Kokerio spanielis. 1880 metais anglų Kokerio spanieliai pateko į Ameriką, kur pakito selekcijos dėka ir 1940 m. Tapo savarankiška veisle; buvo patvirtintas ir standartas. Nuo savo anglų giminaičio jis skiriasi tankesniu kailiu ir kampuotesne galva.

Tai nestambus, stiprus šuo, masyvaus ir sauso sudėjimo, nukarusiomis ausimis. Patinų aukštis ties ketera – 38 – 39,5 cm, patelių – 35,5 – 37 cm. Galva gerai išvystyta, apvali. Ryškus perėjimas iš kaktos į snukį. Kaklas normalaus ilgio, stiprus, be klosčių. Liemenį sudaro kompaktiška nugara, gili ir plati krūtinės ląsta, raumeningos suapvalintos strėnos. Priekinės kojos lygiagrečios, gerai išvystyta kaulų ir raumenų sistema. Užpakalinių kojų blauzdos storos, tvirtos. Letenos apvalios, pirštai tvirti, suspausti. Uodega laikoma nugaros linijoje, trumpinama. Kailio plaukai šilkiniai, tiesūs arba truputį garbanoti, ant snukio trumpi, ant kūno tik vidutinio ilgio, ant ausų, krūtinės, pilvo, kojų labai ilgi, elastingi. Kokerio spanieliai būna vienos, dviejų ar net kelių spalvų. Vienspalviai šunys turi būti be baltų dėmių.

Šios veislės šuneliai puikūs medžiotojų pagalbininkai – mielai atneša iš vandens sumedžiotą sparnuotį.

Karolis Masilionis “Tarnybinė ir dekoratyvinė šunininkystė”