Apie žmogaus charakterį galima spręsti iš ko tik nori: iš veido išraiškos, gestų, kalbos manieros, juoko, eisenos ir, žinoma, aprangos. Be abejo, mada mums sufleruoja, ką vilkėti vieną ar kitą sezoną, uždeda tam tikrą savo antspaudą, tačiau ji vis tiek nėra neperkalbama diktatorė, mat kiekvieną sezoną dizaineriai pasiūlo didžiulį faktūrų, fasonų bei spalvų spektrą. Vadinasi, mes visuomet turime galimybę pasirinkti. Ką byloja vienoks ar kitoks pasirinkimas? Odą renkasi aktyvūs, į agresiją linkę žmonės. Šiuos bruožus dar labiau pabrėžia užtrauktukų, kniedžių ir kitų metalo puošmenų gausa. Zomšas kiek sušvelnina agresiją. Šio audinio mėgėjams būdingas rūpestis dėl prestižo. Trikotažą, Angoros vilną, moherą renkasi tie, kuriems svarbus komfortas. Tai dažniausiai demokratiški, geranoriški, konfliktuoti nemėgstantys individai. Žodžiu, jie “pūkuoti” ir tiesiogine, ir perkeltine prasme. Šilku, kitomis dailiomis, rafinuotomis medžiagomis puošiasi blizgesio, prabangos, mėgėjai, linkę kitus apkerėti savo išvaizda visu 100 procentų. Kuo plonesnės, subtilesnės medžiagos, tuo labiau jos atskleidžia, jog žmogus trokšta aukštesnio socialinio laiptelio bei materialinės gerovės. Medvilnė, džinsas – paprasti kaip ir jų nešiotojai. Jie išreiškia žmogaus vidinio komforto, lengvumo siekį, norą atsipalaiduoti. Aukšti smailūs kulniukai vizualiai moterį daro aukštesnę ir grakštesnę. Nenuostabu: “pasilypėjus” aukščiau, tenka pasitempti: ištiesti nugarą, pakelti smakrą.
