1928-1940 – atsitraukimų, praradimų laikas
1938 ypač pablogėja santykiai su Lenkija, kovo 1d. lenkai įteikia ultimatumą, reikalaudami užmegzti diplomatinius santykius, priešingu atveju grasina karu. Užmegzdami diplomatinius santykius lietuviai savotiškai pripažįsta Vilniaus krašto aneksija. Vyriausybė nusprendžia ultimatumą priimti, lenkai atidaro savo atstovybę Kaune, o lietuviai – Varšuvoje. Nusileidžiama brutaliai jėgai, nes stoti į kovą jėgos per mažos. 1938 pablogėja santykiai ir su Vokietija, Klaipėdos krašte suaktyvėja fašistiniai elementai. 1939 vokiečiai reikalauja perduoti Klaipėdos kraštą geruoju. 1939 kovo 22 lietuviai pasirašo sutikimą ir į Klaipėdos kraštą įvedama vok. armija. Tai didelis nuostolis Lietuvai ir puikus atramos taškas vokiečiams prieš TSRS. 1938 Lietuvos vyriausybė svarsto, kaip jai įgyvendinti neutralumo politiką. 1939 priimamas įstatymas dėl neutraliteto, tikslas – parodyti pasauliui taikią politiką ir išsaugoti tautą. 1939 rugsėjo 1 prasidėjus 2 pas. karui Lietuva toliau laviruoja tarp Tarybų Sąjungos ir Vokietijos. Vokietija stengiasi įtraukti Lietuvą į karo veiksmus, siūlydama kariauti prieš Lenkiją ir atsiimti Vilnių. Tarybų Sąjunga taip pat siūlo Lietuvai bendradarbiauti, šie siūlymai baigiasi 1939 spalio 10 sutartimi, kai Tarybų Sąjunga Liet. gražina Vilnių, už tai į Liet. įleidžiamas ribotas Raudonosios Armijos kontingentas. Tai reiškė Lietuvos aneksijos pradžią, nes kartu su įgulomis atvyksta ir kariškių šeimos, šnipai, diversantai. Provokacijos baigiasi 1940 birželio 14 ultimatumu Lietuvai, TSRS reikalauja: 1. Atstatydinti vidaus reikalų ministrą Skučą ir saugumo departamento direktorių Povilaitį, nes jie kalti dėl provokacijų prieš TSRS kariuomenės įgulas. 2. Sudaryti naują vyriausybę, kuri užtikrintų 1939 spalio 10 sutarties vykdymą. 3. Į Liet. įsileisti neribotą Raudonosios armijos įgulą. Prezidentas Smetona sutinka svarstyti tik vieną punktą – naujos vyriausybės sudarymą, dėl kitų reikalavimų jis siūlo priešintis ginklu, tačiau prezidento tarybos dauguma šį siūlymą atmeta. Ultimatumas priimtas, prezidentas pasitraukia į užsienį. Birželio 15 į Liet. teritoriją įvedama Raudonoji Armija. Liet. ir visas pasaulis nieko nežino apie slaptuosius Molotovo – Ribentropo pakto protokolus. Pasauliui tuo metu nerūpėjo mažų valst. likimai, didžiosios valst. nuolaidžiavo fašizmui, tai norėdamos išvengti tiesioginio susidūrimo su juo. Kapitalistinis pasaulis tikisi supjudyti komunizmą ir fašizmą, po to jie mano, kad pasikeis pasaulio politinis žemėlapis.
