Vibhutipada – Apie tobulus sugebėjimus
3. Apie tobulus sugebėjimus
3-1. Susikaupimas (dharana) yra sąmonės fiksavimas į objektą, nepaisant to, kad egzistuoja kiti objektai, kurie nukreipia protą nuo pasirinktos krypties.
3-2. Meditacija (dhjana) yra suformuotas nepartraukiamas srautas pasirinkto objekto kryptimi.
3-3. Netrukus, asmenybė taip giliai panyra į objektą, kad jo suvokimas tampa akivaizdus. Visa kita dingsta. Tai ir yra pilnas susiliejimas su meditacijos objektu (samadhi).
3-4. Šios trys funkcijos kartu yra vadinamos “samjama” (savikontrolė).
3-5. Pasirinkto objekto tyrimas samjamos (savikontrolės) pagalba veda prie pilno objekto suvokimo visais jo aspektais.
3-6. Samjama (savikontrolė) turi vystytis laipsniškai.
3-7. Samjama (savikontrolė) yra labiau veiksmingesnė negu ankstesnės penkios jogos pakopos
3-8. Būsena, kai protas yra laisvas nuo įspūdžių ir neegzistuoja nieko, ko jis negalėtų suvokti (nirbidžah samadhi) yra dar labiau veiksmingesnė negu samjama (savikontrolė).
3-9. Protui yra būdingos dvi būsenos, kurios bazuojasi ant dvejų skirtingų tendencijų. Tai dėmesys ir išsiblaškymas. Bet kuriuo metu, dominuoja tik viena iš jų. Dominuojanti būsena įtakoja individo elgesį.
3-10. Nuolatinių ir nepertraukiamų pratimų rezultate, protas gali išmokti pasilikti dėmesio būsenoje ilgą laiką.
3-11. Protas renkasi tarp intensyvios koncentracijos galimybės ir būsenos, kai alternatyvus objektai gali patraukti jo dėmesį.
3-12. Mastymas pasiekia stadijos, kai ryšys su objektu tampa pagrindinis ir pastovus. Nustoja atsirasti trukdžiai.
3-13. Kaip jau nustatyta, protui būdingos įvairios būsenos, pagal kurias atsiranda atitinkami įvairus santykiai, galimybės ir individo elgesio manieros. Taip pat, galima pasakyti, kad gali keistis visi suvokiami objektai ir pojūčiai. Panašus pasikeitimai gali vykti įvairiuose lygiuose ir įtakojant įvairiems išoriniams veiksniams tokiems, kaip laikas arba mūsų protiniai sugebėjimai.
3-14. Objektas turi charakteristikas kurios tampa akivaizdžios priklausomai nuo jos konkrečios formos. Nepriklausomai nuo objekto formos ir charakteristikų, pasireiškusių konkrečiu laiku, egzistuoja bazė, kurioje yra visos charakteristikos. Vienos iš jų pasireiškė praeityje, kitos yra akivaizdžios dabar, dar kitos išryškės ateityje.
3-15. Keičiant pasirinktą tvarką arba eiliškumą, galima modifikuoti vieno tipo charakteristikas į kito tipo charakteristikas.
3-16. Samjama, apie trišakės kaitos procesą (būklės, požymio, savybės) išvysto žinojimą apie praeitį ir ateitį.
3.17. Samjama, nukreipta į sąveiką tarp kalbų, idėjų ir objektų, tiria individualių objektų charakteristikas, objektų aprašymo priemones, idėjas ir jų kultūrinį poveikį asmenybėms, kurie juos propaguoja ir jų mastymui. Tokiu būdu, mes galėsime aptikti labiausiai tikslų ir efektyvų komunikacijos būdą, nepriklausantį nuo lingvistinių, kultūrinių ir kitų barjerų.
3.18. Samjama, nukreipta į įpročius ir tendencijas veda prie jų šaltinio. Atitinkamai, individas aptinka gilų savo praeities žinojimą.
3.19. Samjama, nukreipta į pakeitimus, vykstančius savo paties mąstyme, išvysto sugebėjimą taikliai atpažinti kitų mąstysenos būsenų detales.
3.20. Individo proto būsenos priežastis randasi už kito individo stebimos srities ribų.
3.21. Samjama, nukreipta į sąryšį tarp kūno charakteristikų ir tuo, kas juos įtakoja gali nurodyti priemones susilieti su aplinka tokiu būdu, kad galima tapti nepastebimam.
3.22. Veiksmų rezultatai gali išryškėti nedelsiant arba su užlaikymu. Šio klausimo tyrimas samjamos pagalba gali suteikti galimybę nuspėti busimųjų įvykių eigą ir netgi savo paties mirtį.
3.23. Tokios savybės, kaip draugiškumas, užuojauta, pasitenkinimas, gali būti tiriami samjamos pagalba. Tai padeda sužinoti, kaip sustiprinti pasirinktą savybę.
3.24. Samjama tiriant dramblio fizinę jėgą, gali duoti dramblio jėgą (santykinai svoriui).
3.25. Samjama, nukreipta į pačios gyvybinės jėgos tyrimą, suteikia galimybę suvokti subtilius skirtumus ir suprasti, kas trukdo giliam pažinimui.
3.26. Samjama apie Saulę – suteikia plačias žinias apie planetų sistemas ir kosmoso sritis.
3.27. Samjama apie Mėnulį – žinias apie žvaigždžių padėtį.
3.28. Poliarinės žvaigždės samjama – žinias apie sąlyginį žvaigždžių judėjimą.
3.29. Bambos srities samjama – žinias apie įvairius kūno organus ir jų išsidėstymą.
3.30. Gerklės samjama padeda suprasti alkio ir troškulio atsiradimo priežastis. Tai leidžia kontroliuoti jų kraštutinių simptomų pasirodymą.
3.31. Samjamos tyrimas krūtinės ir jausmų, kylančių šioje srytyje, ęsant įvairioms fizinėms ir mentalinėms būsenoms, duoda priemonę išlikti stabiliam ir ramiam netgi stresinėje situacijose.
3.32. Aukščiausių protinių individo sugebėjimų šaltinio samjama gali išvystyti tobulus sugebėjimus.
3.33. Viskas gali būti suprasta. Po kiekvieno bandymo atsiranda naujas, spontaniškas suvokimas.
3.34. Širdies samjama akivaizdžiai išryškina proto savybes.
3.35. Kintamas protas ir Stebėtojas, kuris nekinta, yra panašūs, bet skirtingo būdo. Kai protas yra nukreiptas į išorę ir mechaniškai reaguoja į objektus, atsiranda arba malonumas arba skausmas. Tačiau, nuo tam tikro momento, individas ima tirti pačią ryšio tarp Stebėtojo ir stebėjimo prigimtį, protas atsijungia nuo išorinių objektų ir, tuo pačiu, auga paties Stebėtojo supratimas.
3.36. Tuomet, asmenybė pradeda turėti nepaprastus suvokimo sugebėjimus.
3.37. Individui, kuris gali grįžti prie išsiblaškymo būsenos, šios nepaprastos žinios ir gabumai, gauti samjamos pagalba, yra labai vertingi. Tačiau tam, kas siekia stabilios jogos būsenos, samjamos rezultatai, patys savaime trukdo.
3.38. Tiriant priežastis konservatyvumo, kuris ištinka protą, ir priemones šiam konservatyvumui sumažinti, mes atveriame neaprėpiamas potencialias galimybes įveikti savo pačių apribojimus.
3.39. Jeigu įvaldyti jėgas, perduodančias kūno pojūčius protui, galima valdyti išorinius stimulus. Pavyzdžiui, kai kas gali iškęsti bet kurios temperatūros vandens poveikį, dyglių įdūrimus arba vaikščioti nestabiliu paviršiumi arba netgi jaustis tokiu pat lengvu, kaip oro balionas.
3.40. Jeigu įvaldyti samaną (vidinę ugnį), galima valdyti kūno temperatūrą.
3.41. Samjamos apie erdvės ir klausos sąryšį – išvysto subtilią klausą.
3.42. Samjamos pagalba ištyrus sąryšį tarp erdvės ir kūno, o taip pat savybes objekto, kuris gali skraidyti lyg medvilninis pūkelis, galima gauti žinias apie persikėlimą erdvėje.
3.43. Tiriant šiuos reiškinius ir plėtojant sąlygas, kuriems esant, protas neiškreipia suvokimą, mes įgyjame nepaprastus sugebėjimus, kurių pagalba galime tirti kitus protus. Debesys, kurie trukdo teisingam suvokimui, sumažėja iki minimumo.
3.44. Samjamos pagalba ištyrus materijos atsiradimo proceso, visų jos formų, pavidalų ir rūšių, gali išvystyti galimybę valdyti stichijų energijas.
3.45. Jeigu individas gali valdyti stichijų energijas, jos daugiau jo nebeatitraukia. Kūnas pasiekia tobulumą ir išsivysto nepaprasti sugebėjimai.
3.46. Kūno tobulumas reiškia išorinį patrauklumą, fizinę sveikatą ir nepaprastą fizinę jėgą.
3.47. Jausmų valdymo meistriškumas pasiekiamas, samjamos pagalba tiriant:
jausmų sugebėjimą stebėti atitinkamus objektus;
tuo, kaip tie objektai yra atpažįstami;
sąryšį tarp objektų, jausmų, proto ir Stebėtojo;
tuo, kas gaunasi po tokio suvokimo pasekmėje.
3.48. Tuomet, jausmų atsakas bus toks pat greitas, kaip ir proto reakcija. Jų suvokimas taps subtilus, ir individas įgaus sugebėjimą daryti poveikį stichijų energijų charakteristikoms.
3.49. Kai skirtumas tarp Stebėtojo ir proto yra aiškiai suvoktas, visos proto būsenos tampa žinomos, kaip ir viskas, kas jas įtakoja. Protas tampa tobula priemonė nepriekaištingam suvokimui visko, kas yra būtina žinoti.
3.50. Laisvė, kuri yra galutinis jogos tikslas, pasiekiama tik tuomet, jeigu noras gauti nepaprastas žinias yra atmetamas ir trikdžių šaltinis yra pilnai kontroliuojamas.
3.51. Pagunda užimti aukštesnę padėtį tarp aplinkinių, pasitelkus žinias, gautas samjamos pagalba, turi būti visiškai nugalėta. Kitaip, individui gresia nemalonios pasekmės panašaus pobūdžio, kaip ir esant kitiems nusižengimams jogos kelyje.
3.52. Laiko ir jo tėkmės samjama sudaro sąlygas visiškam aiškumui pasiekti.
3.53. Aiškumas padeda skirti objektus netgi tais atvejais, kai skirtumas yra miglotas. Akivaizdus panašumas neturi sutrukdyti individui tiksliai atskirti pasirinktą objektą.
3.54. Toks aiškumas nėra ypatybė išimtinai kokio tai objekto, situacijos arba momento. jis nėra ir loginių išvadų grandinės rezultatas. Jis yra betarpiškas, spontaniškas ir visa apimantis.
3.55. Laisvė yra visiškas proto identiškumas Stebėtojui.
OM TAT SAT
Taip skelbia antroji giesmė, vadinama Vibhutipada (Apie tobulus sugebėjimus) iš didžiojo išminčiaus Patandžali parašytos šventos joga-šastros, pavadintos “Joga-sūtra”.
