Tyrimai ligoninėje
Nuvežus Aldoną į ligoninę, vieną dieną buvo ramu. Bet po to ir čia vaiduoklis ėmė vaidentis. Jis ėmė belsti į tą langą, kur palatoje gulėjo Aldona su kitais ligoniais. Žmonės teiravosi, kas čia beldžia.
– Dvasios atsivijo mane – paaiškino Aldona.
Vaiduoklis įsikraustė palatos vidun. Ėmė belsti į sieną ir lovas. Pradėjo ligonius už plaukų pešioti, gnaibyti, kilnoti lovas. Ligoniai ėmė nuogąstauti. Buvo gydytojai ir felšeriai. Vaiduoklis jiems pešiojo barzdas ir plaukus. Kai vienas felšeris atsigulė į lovą, vaiduoklis tą lovą pakėlė, pasiūbavo ir felšerį, lyg silkę, išmetė ant grindų.
Buvo pakviesta milicija, bet ir ji čia nieko negalėjo padaryti. Aldona buvo atskirta nuo ligonių ir paguldyta į vienutę. Ji ten buvo tiriama ir gydoma. Pagaliau po trijų savaičių buvo nutarta ją vežti į Maskvą tirti. Nuvažiavęs Kaminskas užprotestavo: – Neleisiu savo dukters iš čia išvežti, nes jūs ne tirsite, bet išvežę nužudysite – ir dukterį parsivežė namo.
Pas Kaminskus iš Klaipėdos atvažiavo Kun. Br. Burneikis. Jis su vargonininku Rimkum ten išbuvo visą naktį. Tą naktį vaiduoklis labai beldėsi į sieną. Jis mergaitę skaudžiai gnaibė ir 5 kartus ją smaugė.
Į smaugiamą mergaitę buvo baisu žiūrėti. Jai iš burnos ėjo putos, buvo matyti smaugimo žymės. Vaiduoklis ją tarpais pasmaugia, pasmaugia ir vėl atleidžia, ir tada mergaitė vėl atsigauna. Persigandę tėvai bando ją gelbėti, bet nieko negali. Kun. Burneikiui vaiduoklis du kartus patempė už plaukų. Kunigas dėl to labai išbalo.
– Braižant lovą ir gnaibant mergaitę, mes – pasakoja žmonės: – Išėmėm iš lovos čiužinį ir patiesėm jį ant grindų. Ant jo paguldėme mergaitę, o mes patys, apie 15 žmonių, apstojom aplinkui ir žiūrim – ką gi dabar vaiduoklis darįs? Ant lubų išgirstame žimgsnius. Vaiduoklis prieina lubų kampą ir kaip nuo kalno ima siena čiuožti žemyn. Mes tai girdime, o mergaitė sako:
– Aš matau juodą šešėlį!
Vaiduoklis palenda po grindimis ir iš čia pešioja čiužinį, nagais grindų apačią braižo ir mergaitę gnaibo, nors ji čia buvo apklota antklode.
Vaiduoklis nuo stalo ėmė imlioti valgomus daiktus – bulves, kiaušinius… ir ėmė juos svaidyti į krosnį, į sieną ir net kai kam į kaktą – ypač tiems, kas juokėsi. Paima nuo stalo lėkštę su sriuba, neša nematomu būdu ir sudaužo į sieną.
Vaiduoklis pradėjo traukinėti Kaminskui iš kišenės pinigus. Niekur negalėjo jų paslėpti.
Kartą pavakare Aldona išeina prie šulinio ir pamato juodais drabužiais apsirengusią seną, keistą, nepažįstamą moterį, kuri Aldonai parodo pinigus ir pasako:
– Tai tavo tėvo pinigai. Jis jų nebegaus: jie paimti už skolą. – Moteriškė, tai pasakiusi, dingo.
