Kodėl čia kai kas netiki?

Žiezdrių kaimo (Tauragnų par.) reiškiniai, vykę 1957 m.aiškiai, nenuginčijamai rodo, kad yra dvasių pasaulis. Bet kai kas čia sako:

– Tai pasaka. Jeigu taip buvo Tauragnuose, tai tegul taip būna ir čia, mano akivaizdoje, mano namuose, mano kaime. Tada aš tikėsiu.

Argi tokia kalba rimta? Argi Dievas turi daryti stebuklus pagal mūsų diktantą, šokti pagal mūsų dūdą?

Be abejo, rimtam žmogui rūpi žinoti, ar yra Dievas, ar yra Dvasių pasaulis. Bet tai galima sužinoti ir Dievui nediktuojant, nereikalaujant, kad Dievas mūsų panosėje darytų stebuklus.

Ar Dievas tikrai yra – tai be abejo rimtas klausimas. Tai pats svarbiausias mūsų gyvenimo klausimas. Jeigu tarsime, kad jokio Dievo nesą, tai logiškai galvodami galėsime pasakyti: žmogus – tai tik gamtos žaisliukas. Be abejo mes esame tobulesni už kitus gamtos žaisliukus – už kitus gyvūnus – už arklį, karvę, katę, šunį ar beždžionę. Už juos esame protingesni. Bet jei iš tikrųjų Dievo nėra, tai mes esame tik aklos, neprotingos gamtos atsitiktiniai žaisliukai. Jeigu aš ir tu esame tik atsitiktiniai gamtos žaisliukai, tai aš su tavimi galiu elgtis, kaip man patinka – kaip su žaisliuku galiu tave ir kitus skriausti ar net užmušti, jeigu tai man naudinga. Juk tu esi tik gamtos žaisliukas. Jeigu Dievo nėra, tai aš galiu juoktis iš visų dorovės taisyklių ir iš visų įstatymų, kuriuos leidžia žmonės – tokie pat gamtos žaisliukai, kaip ir aš.