Chiromantija

Chiromantija – žmogaus ateities spėjimas (nusakymas) iš jo delno, riešo linijų bei ženklų. Terminas “chiromantija” yra kilęs iš graikiško žodžio “cheiro”, kas išvertus būtų “ranka” ir “manteia” – “nusakymas” arba “skopija” – “skopein” – “aiškinimas”.

Užuominų apie chiromantiją randama senovės Indijos, Kinijos bei Egipto kultūrose. Visose šių civilizacijų artefaktuose randama išraižytų rankos atvaizdų su delno linijomis. Chiromantija domėjosi filosofai Pitagoras, Aristotelis, Anaksagoras, taip pat Paracelsas, Plinijus, Albertas Didysis ir imperatorius Augustas. Yra išlikęs pasakojimas apie Romos imperatorių Cezarį, kuris gerai išmanė “rankos mokslą”: kartą užsienio aukštakilmiui svečiui įteikus savo rekomendacijas, Cezaris šio paprašęs parodyti savo rankas. Apžiūrėjęs paskelbė, kad šis esąs apgavikas, nes “ant jo rankų nėra jokių karališkosios kilmės ženklų”. Deja, Bruto rankų jis, matyt, neapžiūrėjo…

Pirmoji knyga apie chiromantiją išleista 15-ame šimtmetyje. Viduramžiais chiromantijos dėka buvo “išaiškinamos” raganos. Buvo tikima, jog kai kurios žymės (dėmės) delne ar kitoje kūno vietoje yra pakankamas įrodymas, jog žmogus palaiko ryšius su velniu. Vėliau Katalikų Bažnyčia pasmerkė chiromantiją kaip “pagonybės kūdikį” ir visoms krikščioniškų šalių bažnyčioms davė nurodymą surinkti ir sunaikinti visas knygas apie astrologiją, chiromantiją, alchemiją ar magiją. Visgi visi dokumentai nebuvo sunaikinti, kadangi tiek pačių bažnytininkų, tiek tuometinės Europos aukštuomenės gretose buvo nemažai pritariančių šiems mokymams, jau net nebekalbant apie tuos religijos šalininkus, kurie patys rašė traktatus apie astrologiją, grafologiją ar chiromantiją. Neretai chiromantijos šalininkai tvirtina, kad bažnyčia stengėsi šį mokymą nuslopinti dėl jo neva mokslinės įtakos. Deja, tai tėra paprasčiausias chiromantijos romantizavimas ir priemonė jos statuso iškėlimui, sulyginant ją su kažkuo paslaptingu bei pavojingu.

XVIa. chiromantija buvo dėstoma kai kuriuose Vokietijos universitetuose. Didelis dėmesys jai buvo skiriamas Anglijos karalienės Elžbietos I valdymo laikais, Henrikas VIII taip pat neapsieidavo be nuolatinių konsultacijų su astrologais bei chiromantais, kurie netgi įtakodavo politinius šalies sprendimus (pvz. William Lilly ir George Bharton, padėdavę pasirinkti mūšių datas ir pan.). 1650m. Viljamo Lili “karjeros” viršūnėje jo leidiniai apie chiromantiją buvo parduodami po 30 000 kopijų per metus, skaičiumi pralenkiant netgi Bibliją ! Taigi, nežiūrint į oficialiąją Bažnyčios ir religinių fanatikų mažumų pozicijas, chiromantai niekada nebuvo masiškai persekiojami. Visgi, atsižvelgdami į laikotarpio neramumus, chiromantai bei astrologai visada įrodinėjo (nevengia priminti ir šiomis dienomis), kad jų amatas aprašytas dar Biblijoje: “Prieštaravimas idėjai, kad ranka suteikia be galo daug žinių, tapo toks aršus, jog Biblijos vertėjai blogai išvertė net 37 skyriaus septintą eilutę. Žydiško teksto originale ši eilutė skamba taip: “Dievas įspaudė ženklus visų žmogaus sūnų rankose, kad visi žmonės žinotų savo darbus”. Angliškajame vertime neteisingai išversta: “Dievas suantspaudavo žmonių rankas, kad visi žmonės žinotų Dievo darbus” (“Jūs ir jūsų ranka”. psl.). Dėl šios eilutės teologų tarpe buvo kilę ginčai, tačiau buvo nuspręsta, kad pirminis vertimas tikslesnis, su kuo chiromantai nesutinka ir po šiai dienai.

Ateitis nusakoma ne tik iš delno linijų:
Aeromantija – meteorologinių reiškinių tyrimas nuspėjant ateitį.
Antropomantija – būrimas iš neseniai paaukotų žmonių organų.
Bronchomantija – būrimas iš paaukoto gyvulio plaučių.
Kristalomantja – būrimas iš veidrodžių.
Kefalomantija – būrimas iš asilo galvos.
Fraktomantija – būrimas iš geometrinių figūrų.
Haroskopija – būrimas iš paaukotų gyvulių vidurių.
Hidromantija – būrimai iš vandens.
Hepatoskopija – būrimas iš paaukoto gyvulio plaučių.
Lithomantija – būrimas iš brangakmenių.
Nekromantija – būrimas bendraujant su mirusiųjų dvasiomis, kurios, neva, nusako ateitį.
Piromantija – būrimas iš liepsnos.

Būrimai kortomis ir dar daugelis kitų nepaminėtų būrimo būdų. Noras sužinoti savo ateitį dažnai būna stipresnis už mokslinio paaiškinimo nebuvimą.

Chiromantai delno linijoms suteikia specialius pavadinimus, tokius kaip “gyvenimo linija”, pagal kurios padėtį, gilumą, vientisumą, ilgį ir t.t. neva galima spręsti apie sveikatą ir gyvenimo trukmę, “Galvos linija”, apibūdinanti protą: išsilavinimą, mąstymo tobulumą, požiūrį į gyvenimą, moralę ir net žmogaus santykius su kitais žmonėmis bei “smegenų pobūdį bei kokybę”. “Širdies linija” apibūdina žmogaus prieraišumą, “Sveikatos linija”, “Likimo linija”, “Saulės linija”, kitaip dar vadinama “sėkmės” linija ir kt. Taip pat analizuoja delno, pirštų, nagų formų reikšmes, kurios neva nusako žmogaus būdą, pagal smulkias žymes ir ženklus nustato svarbiausius ateities ir praeities įvykius.

Chiromantai teigia, kad trūkinėjanti abiejų rankų gyvenimo linija yra “tam tikras ženklas, kad gyvenimas nebus ilgas ir toji vieta, kur linija nutrūksta abiejose rankose yra mirties taškas”. Taip pat, kad “polinkį į savižudybę ir protinę depresiją rodo žemyn einanti galvos linija”, kad yra ženklų, iš kurių galima spėti, kad žmogus įvykdys (įvykdė) žmogžudystę ir daugybę kitų, ne tokių fatališkų, žmogaus gyvenimo įvykių, jau nebekalbant apie “ilgų ir kruopščių stebėjimų metu” sukauptus duomenis apie linijų bei ženklų įtaką charakteriui.

Kaip pasakoja fiziologas Rėjus Hymanas (Ray Hyman), jaunystės metais, norėdamas papildomai užsidirbti, užsiiminėdavo chiromantijos praktika. Nors jis ir netikėjo delno skaitymu, buvo nustebintas šio metodo tikslumu, kai žmonės, kuriems jis perskaitydavo iš rankos, tvirtindavo, jog viską nusakęs teisingai. Smalsumo vedinas, Hymanas įvykdė paprastą eksperimentą, kuriuo siekė patikrinti chiromantijos efektyvumą – savo klientams sudarė priešingas, nei diktavo taisyklės, prognozes. Jo nuostabai, klientai ir toliau tvirtino, kad Hymanas “perskaitė teisingai” ir buvo nė kiek ne mažiau patenkinti rezultatais nei tada, kai prognozės jiems buvo sudarinėjamos “pagal taisykles”. Toliau gilindamasis į chiromantiją, daktaras Hymanas aptinka už jos besislepiantį “žmogaus reakcijų skaitymo” efektą.

Nors jau XXI amžius, žmonės vis dar tiki, kad įmanoma gauti vertingos informacijos apžiūrinėjant žmogaus delno linijas. Daugelis tų pačių žmonių tiki, kad gimimo data įtakoja žmogaus charakterį ir ateitį, kad ją galima perskaityti iš pėdų (podoskopija), kaukolės formos (frenologija) ar akių (iridologija)…Tik įdomu, kodėl iki šiolei vietoj to, kad pasinaudojus tokia gausia informacija, vis dar naudojamas rentgenas, dingusiųjų paieškai specialiai apmokomi šunys? Juk vienas ekstrasensas galėtų pakeisti visą policininkų, detektyvų būrį ir jų darbą atlikti kur kas greičiau ir efektyviau.

Kaip jau buvo minėta skyriuje apie astrologiją, vertindami tokius “slaptus mokslus” žmonės dėmesį atkreipia tik į galutinį rezultatą ir visai nesidomi, kaip jis buvo pasiektas. Kita priežastis, kodėl tikima panašiais “paslaptingais mokslais” – tai paprasčiausias realaus mokslo principų ir raidos nesupratimas.

Deja, nors ir daug galima pripasakoti žiūrint į žmogaus delno linijas, nėra jokio mokslinio patvirtinimo, kad tai, ką perskaitėte, pasitvirtins, o to, kas bandoma įrodinėti vien tik pavyzdžiais, negalima laikyti įrodytu. Chiromantai, grafologai, astrologai ir pan. palengvina užduotį įvertinti aplinkybes, priimti sprendimus, tačiau lygiai tą patį ir dar daugiau daro psichologai, skirtumas tik tas, kad pastarieji savo žinių nevadina “paslaptingu ir nenusakomai svarbiu mokslu” ir savo klientų nesistengia tuo įtikinti.