Atsipalaidavimas, ramybė
Kai Jūs dėl ko nors nervinatės, rūpinatės ar nerimaujate, bičiuliai dažnai pataria spjauti į viską ir nusiraminti. Patarimas labai geras, tačiau kaip jį įvykdyti? Jie ir patys šito nežino. Žmogus stengiasi, bet jaučiasi vis blogiau ir blogiau. Galiausiai nusprendžia žūtbūt nusiraminti ir atsipalaiduoti. Ir beveik nusiramina. Tačiau neturi jėgų išeiti iš užburto rato: užsirūko dar vieną cigaretę, įsipila dar vieną taurelę…
Mano bičiulė skundėsi: „Iš proto einu, stengdamasi nusiraminti, ir nežinau, ką man daryti”. Aš jai patariau atsipalaiduoti taip, kaip mano mokiniai per užsiėmimus. „Atsigulk ant kilimo!” – pasakiau jai ir užtraukiau užuolaidą, kad būtų prieblanda. Kietos grindys atsipalaidavimui tinka geriau nei minkšta sofa. 10 minučių truko mūsų pratimas. Efektas buvo milžiniškas, ir bičiulė suvokė, kaip sau padėti bėdoje. Ji negalėjo išsivaduoti iš įtampos ir tai jai trukdė tvarkyti reikalus. Kiekvienam gali panašiai atsitikti. Ieškote svarbaus dokumento ir iš susijaudinimo negalite rasti. Įprotis jaudintis ir nerimauti žmonėms padaro daug nemalonumų. Rūpesčiai ir nerimas taip aptemdo sąmonę, kad Jūs pasimetate ir nesugebate matyti daiktų tikroje šviesoje.
Kas gi vyksta, kai Jūs norite nusiraminti ir nesugebate? Paprastai, norėdami susivaldyti, Jūs didinate įtampą ir nejučiomis prisišaukiate nervinę krizę. Šiuolaikinį žmogų gena beprotiškas tempas. Jis skuba dirbti, skuba valgyti, skuba mylėti ir skubėdamas ilsisi. Visiškai pamirštamas ritmingo gyvenimo menas. Mes pernelyg užsiėmę.
Todėl ir tokia dažna tarp mūsų neurastenija, nemiga, neurozė; žmonės kamuoja vidurių užketėjimas, galvos skausmai. Dvasinį nerimą dažnai lydi fiziniai negalavimai, o tuomet gydyti tik kūną nepakanka, – reikia gydyti ir dvasią.
Medicinos duomenys rodo, kad netgi artrito ir opos atsiradimo priežastis gali būti nervinio pobūdžio: dėl baimės, pykčio, pavydo. Mes net neįsivaizduojame, kaip žmogų slegia ir kokį jam poveikį daro gyvenimas dideliuose miestuose. Jis per anksti pasensta, nusilpsta, tampa „nervų kamuoliuku”, pavargsta ir jaučiasi mirtinai persitempęs. Žvilgtelėkite į praeivius gatvėje: beveik visi jie įsitempę, susijaudinę, veiduose baimė arba liūdesys. Jie dažnai patys su savimi kalbasi, gūžiasi, linguoja galvą. Atrodo kaip pamišę. Juos erzina menkniekiai: numesta cigaretė, pamiršti degtukai ar raudonas šviesoforas. Jų gyvenime nėra nė lašo džiaugsmo, tik nuolatiniai rūpesčiai ir aibė dirgiklių.
Žmonės nemoka įvertinti ramybės ir atsipalaidavimo, o kiekvienas turėtume mokėti tai padaryti. Kūno atpalaidavimas jogos pratimuose visuomet turėjo didžiulę reikšmę. Jogai suvokė, kad žmogus negali dvasiškai atsipalaiduoti, jeigu jis netekęs psichinės pusiausvyros, o jo raumenys įtempti ir neelastingi. Mąstymui būtina visiška dvasinė ramybė. Dėl to sukurti fiziniai ir protiniai pratimai, kurie pamažu nuramina ir atpalaiduoja raumenis ir smegenis. Tie pratimai ne tik padeda žmogui valdyti savo mintis ir jausmus, bet ir sąnariams bei raumenims sugrąžina buvusią stiprybę. Pastoviai atlikinėdami šiuos paprastus pratimus, išmoksite atitrūkti nuo žemiškų nemalonumų, nuvyti mintis apie juos lygiai taip pat, kaip užgesinate Jums trukdančią šviesą. Jogai žino visą eilę pozų, kurios veikia raminamai. Viena jų – „Lotoso poza”. Todėl ja visuomet naudojasi, kai nori sutelkti dėmesį ar mintis. Fizinė poza veikia dvasios būklę, ir atvirkščiai – tai nepaneigiamas faktas.
Stebėdami įvairius gyvūnus ir jų gyvenimo būdą jogai įsitikino, kad tigrai ir panteros geriausiai sugeba atsipalaiduoti. Pažiūrėkite į kates, šiuos mažus tigrus, kaip jos raivosi, koks atsipalaidavęs jų kūnas ilsintis. Pabandykite katę pakelti, – jos kūnas nerūpestingai nusvirs nuo rankos kaip skuduras. Jeigu pavargote ir norite pailsėti, pamėgdžiokite katę – gulkitės ant kilimo, galima ir ant sofos, bet geriau ant grindų, ir atsipalaiduokite gulėdami „Negyvėlio poza” (Savansana) („Sava” sanskritiškai – „negyvas kūnas”).
