Pasakojimai apie meilę

Dvylikta tema

Kovo 17–23d.

Šią savaitę skaitykite: Pr 2, 21–25; Iš 20, 5; Iz 43, 4; 62, 5; Gg; Jn 2, 1–11.

Įsimintina eilutė: „Kai Izraelis ieškojo ramybės, iš tolo man pasirodė VIEŠPATS: ‚Amžina meile Aš pamilau tave, todėl nesiliauju tau reikštis ištikimąja meile‘“ (Jer 31, 2–3).

Pagrindinė mintis: Kaip turėtume suprasti Dievo meilę?

Meilė, galbūt, yra dažniausiai primenama Dievo savybė. Iš tikrųjų negalime pervertinti Dievo meilės nei išsemti jos. Bet galbūt yra viena Jo gilios meilės pusė, kuri nėra tinkamai įvertinta – tai Dievo romantiškumas.

Kad tinkamai suprastume Dievo romantišką prigimtį, pirmiausia turime priminti sau Biblijoje apreikštą laikotarpį. Šventajame Rašte aprašyti tūkstančiai žmonijos istorijos metų, nuo pirmos šio pasaulio dienos iki paskutiniosios, kol Jis viską padarys nauja. Kaip visose istorijos knygose, Biblijoje paminėti karaliai ir karalienės, karai ir mūšiai bei politinė intriga.

Tačiau jokioje istorijos knygoje nerašoma viskas, kas įvyko. Tas pat būdinga ir Šventajam Raštui. Pastarajame nėra aprašyto išsamaus, plataus laikotarpio istorinio įrašo. Daug dalykų, žinoma, yra praleista. Tačiau įdomiausia yra tai, kad Dievas įtraukė romantiškus pasakojimus į biblinį įrašą, Jis įkvėpė pranašus juos užrašyti. Kodėl Viešpats įtraukė šiuos romantiškus pasakojimus į istorinę knygą? Ar tai liudija apie Jo prigimtį ir kad Jam romantika yra svarbi? Šią savaitę pažiūrėsime, kodėl šitie pasakojimai yra įtraukti ir ko galime iš jų pasimokyti.

I. Romantika pradžioje

„O žmogus ištarė: ‚Štai pagaliau kaulas mano kaulų ir kūnas mano kūno. Ji bus vadinama žmona, nes iš žmogaus buvo paimta‘“ (Pr 2, 23).

Kalbant apie romantiką pradėti reikia pirmosios Šventojo Rašto – Pradžios knygos skyriais, kuriuose apibūdinami Adomas ir Ieva. Vyras ir moteris yra ypatingi Dievo kūriniai. Abu atspindi Jo atvaizdą (Pr 1, 26–27). Ir Adomas, ir Ieva tapo gyvi dėl neįtikėtinos Dievo galios kurti. Fizinis žmogaus kūnas išlieka vienu iš galingiausių liudijimų apie mūsų Kūrėjo išmintį ir galią.

1. Perskaitykite biblinį pasakojimą apie Ievos sukūrimą (Pr 2, 21–25). Kaip apibūdintumėte šiame pasakojime aprašytus santykius tarp jų?

Galbūt akivaizdžiausia yra tai, kad jie buvo labai artimi ir prisirišę. Dievas sukūrė moterį iš vyro kūno; jie yra, tikrąja šio žodžio prasme, tas pats kūnas ir kraujas.

Vėliau Adomas pradeda taip vadinamą pirmąją meilės giesmę ar poemą, atvirai pripažindamas, kad jie vienas kitam labai artimi. 23 eilutėje pavartotas žodis vyras arba žmogus (hebrajiškai – ish) yra artimas žodžiui žmona (hebrajiškai – ishah). Tai dar vienas liudijimas, kad žmogus ir žmona yra artimai susiję.

24 eilutėje pasakyta, kad vyras paliks savo tėvą ir motiną, glausis prie žmonos, ir jie taps vienu kūnu. Tai dar vienas galingas intymumo indikatorius. (Kai kuriems žmonėms smalsu, apie kokius tėvus čia kalbama, juk tuomet tėvų dar nebuvo? Mozė šį pasakojimą užrašė praėjus daugeliui šimtmečių po šių įvykių. Jis panaudojo pasakojimą apie pasaulio sukūrimą, kad paaiškintų smulkiau, ką santuoka reiškė.)

Galiausiai jų nuogumas taip pat atskleidė ypatingą artumą ir intymumą.

Kad ir ką jų santykiai pradžioje reiškė, romantiška meilė tikrai buvo esminė dalis. Dievas neprieštarauja romantikai. Atvirkščiai, Jis sukūrė mus gebančius ją patirti. Iš tikrųjų atrodo, kad tai yra vienas iš pagrindinių elementų, kuriuos Jis sukūrė mumyse.

Romantiška meilė yra nuostabi Dievo dovana žmonijai. Jei palaikote deramus romantiškus santykius, ką galite daryti, kad apsaugotumėte juos nuo pikto?

II. Romantika Biblijoje

Biblijoje aprašyta ne tik daug istorinių įvykių, bet ir romantiškų nutikimų. Abraomą ir Sarą siejo stiprus meilės ryšys. Patriarchas nepaliko jos per tuos ilgus nevaisingumo metus. Iš tikrųjų tai Sara primygtinai siūlė Abraomui imti sau žmona Hagarą. Meilės ryšys tarp Abraomo ir Saros buvo stiprus. (Žr. Pr 16.)

Pradžios knygos skyrius, kuriame aprašyta tolima Abraomo tarno kelionė surasti Izaokui žmoną, yra ilgas. Tai dar vienas įkvėptas meilės pasakojimas. (Žr. Pr 24.)

Kitas meilės pasakojimas, kuriam skirta nemažai vietos Biblijoje, tai pasakojimas apie Jokūbą ir Rachelę. Trumpai, Jokūbas impulsyviai ir šiltai reagavo į Rachelę. Kito pavyzdžio, kad vyras bučiuotų moterį prieš santuoką, Šventajame Rašte nėra, išskyrus Giesmių giesmės knygą. Ir atsižvelkime į tai, kad Dievas yra Šventojo Rašto autorius, ir Pradžios knyga buvo parašyta Jo įkvėpimu, tuomet Dievas yra romantikas, nes Jis įtraukė šį meilės pasakojimą ir šį bučinį į Bibliją. (Žr. Pr 29.) (Jei rašytumėte istorinę knygą, apimančią tūkstančius metų, įskaitant žmonijos kilmę ir jos nuopuolį, kodėl įtrauktumėte šią romantišką detalę?) Per istorinį periodą, aprašytą Pradžios knygoje, turi būti daug laiko tarpų. Vis dėlto, Dievas įkvėpė rašiusius Bibliją, kad šie šilti meilės pasakojimai būtų įtraukti.

2. Perskaitykite šiuos romantiškus pasakojimus. Kad ir kokia buvo ta meilė, šie liudijimai daugeliu atvejų panašūs į meilės pasakojimus visame pasaulyje; t. y. šitie žmonės susidūrė su daugeliu iššūkių ir nukentėjo nuo vienos ar kitos šalies padarytų klaidų. Kokios jų atnešė daug skausmo ir kančių, pakenkdamos šiems santykiams? Svarbiausia, kaip galime pasimokyti iš jų klaidų?

Deja, daugelis padarė panašias klaidas, ar net blogesnes. Gera žinia yra tai, kad Dievas ne tiktai atleidžia, Jis išgydo. Kad ir kokias klaidas esate padarę, kaip Kryžiaus dėka galite gauti atleidimą ir kaip galite būti išgydyti?

III. Dievo Meilė

Pradžios knygoje matome, kad romantika turėjo būti esminė žmogiško patyrimo dalis. Vienas vyras ir viena moteris. Biblinis romantiškos meilės pavyzdys buvo Dievo idealas.

Taip pat žavi tai, kad meilė, santuoka Biblijoje dažnai simbolizuoja tokius santykius, kokius Dievas nori palaikyti su Savo žmonėmis. Nieko nėra artimesnio nei vyras ir žmona – išskyrus, galbūt, asmeninius santykius su Dievu.

3. Perskaitykite Iš 20, 5. Koks žodis atskleidžia Dievo jausmus žmonėms? Kaip turime suprasti šį žodį Dievo kontekste?

Dievas dažnai rodė pavyduliavimą dėl Savo žmonių (taip pat žr. Iš 34, 14; Įst 4, 24; Jl 2, 18.). Pavyduliavimą jaučia įsimylėjėliai, manantys, kad jų mylimasis nėra ištikimas. Dievas nėra nutolusi, nieko nejaučianti, beasmenė švelni „galia“. Jis yra asmeniška Esybė, jaučianti gilią meilę žmonijai. Kad ir kaip sunku būtų tai suprasti, Dievas tikrai myli mus ir, kaip visi įsimylėjėliai, neištikimybė Jam sukelia skausmą.

4. Perskaitykite pateiktus tekstus. Kas juose pasakyta? Kaip jie padeda suprasti Dievo jausmus mums? Iz 43, 4; 62, 5; Ez 16, 1–15; Jer 31, 3; Apr 21, 9.

Biblija moko, kad Dievas ypatingai myli visus žmones. Tai nėra lengva sąvoka, nes paties Dievo, visatos Kūrėjo, sąvoką nėra lengva suprasti. Juk vos galime suprasti visatą apskritai; juolab ją Sukūrusį. Tuo pačiu metu, nors Dievas ne tiktai apreiškė, kad myli mus, Jis parodė tai mums daugeliu galingų būdų. Didžiausias Dievo meilės pavyzdys, žinoma, yra Kryžius ir kas ant jo įvyko. Argi reikia didesnių Dievo meilės įrodymų negu Golgota?

Pagalvokite, ką reikštų, jei Dievas būtų mums abejingas arba paprasčiausiai mėgtų mus. Bet Biblijoje pasakyta, kad Dievas myli mus. Ką tai reiškia jums asmeniškai, ir kaip ši nuostabi mintis (kad Dievas myli mus), veikia jūsų gyvenimą?

IV. Romantikos knyga

Bibliotekas būtų galima pripildyti knygų, kuriose tyrinėjamas kančios klausimas. Pastarasis itin sudėtingas tikintiems mylintį ir visagalį Dievą (ateistui, t.y. tikinčiam, kad Dievo nėra, kad visata – beprasmė, kančia yra tiesiog gyvenimo dalis, todėl toks filosofinis klausimas, aktualus krikščionims, ateisto nejaudina). Tačiau nesuprantant didžiosios kovos tarp Kristaus ir šėtono, tokios knygos nepasitarnautų (net suvokiant kosminę dramą, kančios klausimas yra išties sudėtingas).

Nors kančios klausimas paliečia visas žmogaus gyvenimo puses, nederėtų pamiršti to, kas teikia malonumą. Kodėl maistas yra toks skanus? Kodėl skonio svogūnėliai tobulai atitinka nuostabų maisto skonį? Kodėl tiek daug ryškių spalvų? Kodėl akis gali jas pamatyti? Kam reikia seksualumo santuokoje? Juk dauginimuisi užtikrinti seksualus elgesys nebūtinas. Kai kurios gyvybės formos dauginasi tiesiog pasidalindamos pusiau. Įsivaizduokite, jei dauginantis mums reiktų tai patirti. Šiandien naudojamasi apsėklinimu, kuris neteikia malonumo. Kodėl nervų galūnės yra būtent tokios, kad jų pagalba būtų galima patirti malonumą, net seksualinį malonumą?

Atsakymas į visus šiuos klausimus yra paprastas – Dievas padarė mus tokius. Dievas sukūrė žmones fizinius, tokius, kad jie galėtų mėgautis fiziniais malonumais.

Jokioje kitoje Biblijos knygoje apie tai nekalbama aiškiau, nei Giesmių giesmėje. Kodėl pastaroji yra Biblijoje? Tai romantiško malonumo knyga. Joje neužsiminta apie gimdymą. Ši knyga išskirtinai primena mums konkrečius malonumus, Dievo sukurtus vyrams ir žmonoms. Šios romantiškos meilės kilmę galime rasti Dieve.

5. Apžvelkite Saliamono giesmę. Ką knyga sako jums apie Dievo požiūrį į kūno malonumus atitinkamame kontekste?

Žinoma, palyginus su visomis kultūroje paplitusiomis bjaurastimis ir pasileidimu, krikščioniškos mintys, susijusios su seksu, santuoka ir fiziniais malonumais, gali pasirodyti pasenusios, pernelyg drovios ir ribojančios. Tačiau šiuos principus davė Tas, kuris sukūrė fizinį malonumą, Tas, kuris geriausiai išmano, kaip tuo mėgautis. Kas kitas, jei ne Dievas galėtų geriau įvertinti piktnaudžiavimą šiomis dovanomis? Ko nepaveikė vienu ar kitu būdu piktnaudžiavimas šiomis dovanomis?

V. Jėzus ir romantika

6. Perskaitykite Jn 2, 1–11. Ką tekstas pasako apie Jėzaus požiūrį į santuoką ir romantišką meilę? Ką reiškia tai, kad Jis palaimino tokią triukšmingą ir užsitęsusią šventę, kaip žydų vestuvės? Pastarosios būdavo būtent tokios tomis dienos.

Jėzus neseniai buvo sugrįžęs iš dykumos, kurioje buvo gundomas ir asmeniškai gėrė sielvarto taurę. Po šių įvykių žmonėms Jis dalijo palaimas, pašventindamas žmogiškuosius santykius. Jėzus, vadovavęs pirmose vestuvėse Edene, pirmą stebuklą žemėje padarė vestuvėse.

Žydų vestuvės bibliniais laikais buvo įspūdingos. Santuoka mažame kaime Galilėjos Kanoje galbūt buvo metų įvykis. Linksmybės tęsdavosi daug dienų. Rabinai ir mokiniai liaudavosi mokęsi. Visi atnešdavo dovanas ir mainais buvo tikimasi, kad šeima tinkamai priims svečius, parūpins jiems maisto, gėrimų ir linksmybių.

Pasibaigęs gėrimas per vestuves ne tik nuviltų, bet būtų katastrofa. Jėzaus motina paaiškino nenumatytas aplinkybes. Ji nieko nepasiūlė, bet tuo pačiu metu ji nebuvo pasyvi. Tarnams ji pasakė: „Darykite, ką tik Jis jums lieps“.

Jėzus liepė tarnams pripilti šešis indus vandens. Archeologai teigia, kad tais laikais toks indas galėjo talpinti 56–95 litrus. Tuomet kalbame apie bent jau 340 litrų. Kai kurie mokslininkai kalba apie 454 litrus.

Kitas dalykas, prievaizdo žodžiai jaunikiui: „Kiekvienas žmogus pirmiau stato geresnio vyno, o kai svečiai įgeria, tuomet prastesnio. O tu laikei gerąjį vyną iki šiolei“ (Jn 2, 10).

Jei keturios kvortos sudaro 3,785 litro, o kiekviena kvorta – tai šešios stiklinės, vestuvėms buvo parūpinta 2160 stiklinių. Tai reiškia 2160 porcijų puikaus gėrimo vestuvėms Galilėjos kaime. Jėzus vestuvėse išpilstė geriausią, kas buvo matyta.

Šiame stebukle galima pamatyti Dievo kūrybinę galią, tą pačią galią, kuri sukūrė mūsų pasaulį. Jėzaus žemiškos tarnystės metu ji paminėta vestuvių kontekste.

Romantiška meilė ir santuoka iš tikrųjų yra nuostabios Dievo dovanos. Taip pat turime atsiminti, kad Jėzus nebuvo vedęs. Taip Jis paliko pavyzdį, rodantį, kad ne visi turi susituokti. Nesusituokę žmonės gali gyventi visavertį, produktyvų ir džiaugsmingą gyvenimą, kaip ir vedę.

Toliau tyrinėkite: Senajame ir Naujajame Testamente santuoka simbolizuoja šventą Kristaus ir Jo žmonių meilės sąjungą. Jėzui vestuvių džiaugsmas nurodė į tą džiugią dieną, kai Jis parves Savo nuotaką į Tėvo namus, o atpirktieji su Atpirkėju atsisės prie stalo Avinėlio vestuvių pokylyje. Jis sako: „Kaip tuoktųsi vaikinas su mergele, taip tavo Statytojas susituoks su tavimi. Kaip nuotaka džiaugiasi jaunikis, taip tavimi džiaugsis tavo Dievas“ (Iz 62, 5). Tavęs daugiau nebevadins „Paliktąja“ (4 eilutė). […] būsi vadinama „Ji mano žavesys“, o tavo šalis – „Ištekėjusia“ (4 eilutė). […] Jis noriai džiaugsis tavimi, atnaujins tave mylėdamas ir džiūgaus dėl tavęs giedodamas (Sof 3, 17).

Šventasis Raštas baigiasi ta pačia šlovinga tema. Apaštalas Jonas rašė: „Vėl aš išgirdau tarsi gausingos minios balsą, lyg didelių vandenų šniokštimą ar galingų griaustinių dundėjimą, skelbiant: „Aleliuja! Užviešpatavo mūsų Viešpats Dievas, Visagalis. Džiūgaukime ir linksminkimės, ir teikime Jam garbę, nes prisiartino Avinėlio vestuvės ir Jo nuotaka pasirengusi! Jai buvo duota apsivilkti spindinčia, tyra drobe […] „Palaiminti, kurie pakviesti į Avinėlio vestuvių pokylį.“ „Šie žodžiai yra tikri Dievo žodžiai!“ (Apr 19, 6–9).

Klausimai aptarimui:

1. Kokie papročiai jūsų visuomenėje ir kultūroje gali lengvai paskatinti piktnaudžiauti fiziniais malonumais, kuriuos Dievas davė mums? Kaip galime mokyti kitus, ypač jaunimą, apie pavojus išnaudojant šias dovanas ne pagal paskirtį? Kaip galite parodyti jiems, kad laikydamiesi Dievo duotų principų ir įstatymų, žmonės bus daug geresnėje situacijoje ir mėgausis gyvenimu, užuot laikęsi visuomenės papročių, kurie prieštarauja Dievo Žodyje užrašytiems principams?

2. Izraeliui Dievo duotuose įstatymuose yra dar vienas romantiškos Dievo prigimties priminimas. Kokį „medaus mėnesį“ Dievas siūlo jaunavedžiams? Įst 24, 5. Ką mes darome su šiuo laikotarpiu?

Santrauka: Daugeliui šiuolaikinių žmonių Dievas virto tiesiog kilniu pavyzdžiu. Dievas taip pat buvo padarytas sąvoka, naudinga siekiant pasaulinės taikos. Jis nėra laikomas Asmenybe, kuriai galime jausti meilę. Tačiau Šventasis Raštas primygtinai teigia, kad Dievas yra įsimylėjėlis. Pagalvokite, kaip tai padeda suprasti kai kurias Septintosios dienos adventistų bažnyčios doktrinas.