Nebegaliu
Nebeturiu jėgų kovoti. Esu pašėlusi mergiotė, melsvom lyg rugiagėlės akimis, mylinti pasaulį, kuris supa mane, bet daugiau žengti į priekį vilties žingsniais, kad būsi mano, paprasčiausiai – nebegaliu. Esi puikus žmogutis pripildęs mano mažą, spalvotą pasaulį daugybe miražų, horizonte nutapęs dvi laimingas širdis pulsuojančias aistra ir plačia šypsena, kuri pasirodo išvydus Tavas nuostabias akis.
Buvo gražios dienos, aistringos naktys, Tavo saldūs bučiniai ir toks karštas, bei meilę uždegantis kūnas. Taip, buvau tau pirma, bet dėl to, kas įvyko tą naktį – niekada nesigailėsiu, nes Tu toks, kurio niekas niekada nepakeis. Gal leisi man nebyliai paklausti Tavęs – ką Tu man jauti?
Nesistenk atsakyti… Žinau… Žinau, kad esu nuotykis… Čia viskas ir baigiasi… Skauda man širdelę, nes jaučiu stiprų jausmą, to jausmo nepakeisi, neištrinsi ir nepaneigsi… O Tu keliauk mano mažas angele, keliauk neatsisukdamas. Aš nesu stipri, bet visada sutikusi Tave, eisiu aukštai iškelta galva ir su šypsena veide. Ašarotomis akimis ištarsiu – Tau gyvenime sekasi, nes Tu nepažinai tikrosios meilės, nustumdamas ją šalin nuo savęs…
Atsiuntė: Meilė
