Meile mano
Prisimenu ta nuostabų žvaigždėtą vakarą, kai mes buvome kartu. Aš sėdėjau šalia tavęs, o tu šalia manęs. Mes žiūrėjome vienas į kitą. Kvėpavome vienas kitam i veidą. Alsavome aistra. Buvo nuostabu.
Tu taip lėtai palietei mano kūną, tą akimirką aš lyg sustingau, pasidariau lyg akmuo. Tavo švelni ranka lietė mano įkaitusį kūną, lietė nugarą. Tavo ranka bėgiojo man po visą odą. Vėliau tu palietei mano koją. Ją glostei labai švelniai, lyg bijodamas, kad galiu sudužti kaip krištolas į smulkius nesurenkamus gabalėlius. Lietei mano veidą, apžiūrinėjai jį savo pirštų galiukais, perbraukei pirštais per mano lūpas.
Tuo metu norėjau tau pasakyti, kad tu nuostabus, bet tu mane sulaikei, pasakei ša nieko nesakyk ir tu toliau mane gundei. Tu mane mylavai, žiūrėjai į mane savo žaliomis lyg katino akutėmis, o aš tik sėdėjau ir mėgavausi tavo glamonėmis. Man buvo nuostabu tai jausti. Iš lėto pakėliau savo ranką, apglėbiau tave. Švelniai glostyt tave pradėjau. Tu buvai toks karštas lyg saulė.
Aš priglaudžiau savo nosytę prie tavosios. Žvelgiau į tave. Norėdavau vis tave pabučiuoti, bet tu vis atsitraukdavai ir sakydavai palauk dar ne dabar. Tu mane mėgdavai labai erzinti.
Tas vakaras buvo ne išimtis. Bet aš nepykau, aš buvau labai patenkinta, kad tu esi šalia ir, kad galiu tave jausti ir liesti. Tu man esi visas gyvenimas. Aš be tavęs lyg dangus be žvaigždžių. Man reikia tavęs. Aš labai pasiilgau tavęs mano mylimasis. Tavo bučiniai ir glamonės mane uždega. Tavęs nepakeisčiau į jokį kitą žmogutį.
Myliu tave. Su meile tavo Gintarė.
Atsiuntė: Gintarė
