Kaip įvairių kultūrų žmonės supranta bučinį

Vakarų pasaulyje bučinys viešoje vietoje nieko nestebina. Bene dažniausiai bučiuojasi prancūzai. Daug ką apie šios šalies bučiavimosi kultūrą sako vien sąvoka “prancūziškas bučinys”. O bučiniais į skruostą Prancūzijoje, kaip ir likusioje Pietų Europoje, keičiamasi kiekviena proga. Vis dėlto Anglijoje, Šiaurės Europoje ir Amerikoje bučinys į skruostą laikomas daug intymesniu – taip vyrai bučiuoja tik savo partneres. Ypatingą reikšmę bučinys turi Graikijoje, tai atsispindi netgi kalboje – graikiškai “mylėti” ir “bučiuoti” išreiškiama tuo pačiu žodžiu. Įvairiose šalyse pirmenybė teikiama vis kitokiems bučiniams. Meksikiečiai dievina aistringus bučinius. Net 70 proc. meksikiečių tvirtina negalintys pakęsti santūrių pakštelėjimų. Anglai, priešingai, linkę bučiuotis santūriai, o kas antras netgi bjaurisi bučiuodamasis pajutęs drėgnas lūpas. Mėgstamiausia bučiavimosi vieta taip pat susijusi su nacionaliniu mentalitetu. Vokiečiai labiausiai mėgsta bučiuotis prie degančio židinio, o japonai – atokiuose paplūdimiuose. Japonijoje, kaip ir Indijoje, bučiuotis viešumoje neįprasta, nes bučinys čia – vienas intymiausių dalykų. Kitaip tariant, jeigu bučiuojiesi – nori sekso. Net ir nekaltas bučinys į skruostą peržengus savo namų slenkstį yra tabu. Pasisveikinimo bučinio Tekančios saulės šalyje apskritai nėra. O Indonezijoje bučiavimasis viešumoje uždraustas įstatymu. Už bučinį į lūpas gresia ketvirčio milijono rupijų (apie 19 tūkst. eurų) bauda.