| | | |

Alternetatyvaus roko grupė “KAMPAS”

Mes esame alternetatyvaus roko grupė “KAMPAS” Tvirtai susiėjo 1995 m. Tai ko gero ir buvo tikroji grupės “CORNER”, vėliau “KAMPAS” pradžia. Grupės nariai dažnai (praktiškai 99%) repetuoja Traku Vokėj , ten pat gimsta jų nauji kūriniai. Grupė dalyvavo daugelyje renginių, įskaitant didesnius – Druskininkų dienos 2001 (Druskininkai), Durys 2001,2002 (Vilniuje), Gyvas Sodas (Kaune), Nida99 (Nida), FiDi98,99,2000, “Blogiukai” (Vilniuje), Vasaros Maratonas 98, RokMergė (Ukmergė) ir ttt. bet vis dėlto taip iki šiol ir neįsitvirtino didžiojoje scenoje, o tai skatina juos kurti kažką naujo ir originalaus. Originalumas- jų kredo. Grupės muzikinis stilius …hmm… sunkus klausimas ..na grupė siekia sukurti muzika, kurioje atrastu sąskambį tiek aštrus rokas ,tiek ir šokiu muzika. Visa ta “viralą” jie nori paskaninti nuostabiu merginos balsu. Beje, mergina reikalinga, kad grupės įvaizdis įgautu harmonijos, nes kolkas grupę sudaro vieni vaikinai. Grupės įvaizdis… nepastovus kaip grupės kūryba, kaip ir pati mūsų visuomenė. Ka galime pasakyti atvirai – tai, kad jis iki galo nesusiformavo, nes grupės nariai dažnai keičiasi. Bet mano manymu, muzikos stilius turėtų sakyti bent jau kažką ir apie grupės įvaizdi. Jis naujoviškas ir originalus , o kadangi nėra nieko amžino, tai ir nepastovus 100%. Mada diktuoja savo…

| | | |

Roko grupė “Laiptai”

Grupė „Laiptai” susibūrė 1984 metais Pasvalyje, kultūros namuose, tačiau pavadinimą sugalvojo tik po metų 1985m. Šie metai ir yra oficialūs grupės „Laiptai‘ gimimo metai. Tada grupėje grojo Romualdas Ravka (smuikas), Voldemaras Rodžius (bosinė gitara), Antanas Maželis (mušamieji), Vygintas Venclovas (klavišiniai ir vokalas), Audronis Grincevičius (gitara ir vokalas), Henrikas Balčiūnas (klavišiniai ir vokalas). Tada grotos muzikos stilių sunku apibūdinti ,gal nauja banga, gal alternatyvi muzika, o kai kas pavadinio net „kurortiniu roku”…. Grupės stilius pasikeitė į grupę 1988 metais atėjus Martynui Stepuliui (ex M.Suraučiaus grupė „Plius minus”) ir Kęstui Garlauskui , abu grojo klavišiniais, Aleksui Fominui (bosinė gitara) ir Rimui Baltrušaičiui (mušamieji). 1991m. prie grupės prisijungė vokalistas iš Kėdainių- Arūnas Grigolius. Muziką „Laiptams” dažniausiai kūrė Audronis, Vygintas ir Martynas. „Laiptų” muzika niekada nebuvo teksto išraiška. Pirmiausia-muzikinė idėja, tik paskui tekstas. Repeticijos buvo laisvos, net galima sakyti kartais stichiškos. Grupės nariai repetuodavo tik po darbo antradieniais ir ketvirtadieniais. Tai buvo „šventos” dienos, paskirtos tik muzikai… Grupė buvo neetatinis Valstybinės filharmonijos Kauno filialo kolektyvas, vėliau Kauno POP centro kolektyvu. Dalyvavo beveik visose to meto didžiausiuose renginiuose, festivaliuose, konkursuose, televizijos ir radijo laidose.

|

Vilniuje – Lenkų kino savaitė

Penktadienį Vilniuje prasidės septintoji Lenkų kino savaitė. Joje – naujausi lenkų filmai bei lenkų kino klasikos programa, praneša LTV „Panorama”. Lenkų kino savaitę pradės Jano Jakobo Kolskio filmas „Jazminum”, apdovanotas Lenkijos kino akademijos apdovanojimais. Į pristatymą susitikti su žiūrovais atvyks ir aktorė Gražyna Kolska, suvaidinusi pagrindinį vaidmenį.
Pasak organizatorių, lenkų kino savaitė užpildo spragą, pristato rytų Europos filmus, nerodytus kituose kino festivaliuose Lietuvoje. „Šiais metais jau septintą kartą rodysim pačius geriausius lenkiškus filmus. Galime pasakyti, kad yra dvi pagrindinės grupės: naujieji filmai iš Gdynės, laimėję ar gavę prizus, ir filmai, padaryti anksčiau”, – sako Marijušas Gaštolas, Lenkų instituto direktorius. Programoje galima išvysti ir kine debiutuojančio žinomo režisieriaus Andžejaus Žulavskio sūnaus Chavery Žulavskio filmą „Chaosas”, Gdynės kino festivalyje apdovanotą už geriausią debiutą. Iš viso bus parodytos šešios filmų premjeros, trys filmai istorine tematika ir keturi lenkų kino klasiko Vojcecho Ježio Haso filmai. „Ta keturių filmų retrospektyva yra labai laiku, nes dažniausiai šiuolaikinis kinas gręžiasi į klasikinę literatūrą, o čia prieš 20, 30 metų sukurti filmai, kurie puikiai perteikia dvasią, ko ir trūksta šiuolaikinėse ekranizacijose”, – teigia kino kritikė Živilė Pupinytė.

|

„Nuodėmės užkalbėjimas”- visai kitoks A. Puipa

Žiniasklaidai pristatytas naujausias lietuviškas vaidybinis filmas „Nuodėmės užkalbėjimas”, J. Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus”, „Placebas” ir „Sapnų nublokšti” motyvais. Dviejų kūrėjų skirtingos patirties išraiškos sintezė. Rašytoja Jurga prisipažįsta filmavimo aikštelėje stebėjusi jau gerokai primirštus pagrindinės herojės Vikos išgyvenimus, o A.Puipa prisipažįsta tik atrandantis moterišką temą lietuviškame kine. Į ją, kaip į neliestą žemę, jis įžengia su neslepiamu smalsumu, juntamai palydimas ir palaikomas puikių moterų – filmo prodiuserės Uljanos Kim, antrosios režisierės Janinos Lapinskaitės, „įkvėpėjos” J. Ivanauskaitės bei dviejų unikalių aktorių Rasos Samuolytės ir Nelės Savičenko. Taigi, J. Ivanauskaitė ilgą savo kūrybos laikotarpį lydėjusią gaivališko moteriškumo temą kaip draugišką palikimą atiduoda patyrusiam režisieriui į rankas. A. Puipa, kino kritikų giriamas už sugebėjimą prisitaikyti ir kurti tai, ką nori – dar kartą sąžiningai prikausto dėmesį savo asmeniniais atradimais išplėtotais ekrane. Švelnaus žvilgsnio ir lengvos ironijos persmelktame filme daug emocinės istorijos, kuri nejučia priverčia juostą žiūrėti su gilia asmenine pajauta. Na, o filmo vaizdų estetiškumas ir tapybiškumas dovanoja skonėjimosi malonumą. „Mačiusieji filmą (daugiausia kolegos) vienu balsu kartoja, kad tai – visai kitoks Puipa. Galbūt šiuo filmu prasidės kitas mano, kaip kūrėjo etapas, kuriame dominuos kamerinės istorijos”, – teigia režisierius.

|

„Nuodėmės užkalbėjimas” įtraukia ir verčia išgyventi

Penktadienį Lietuvos kino teatruose imto rodyti „Nuodėmės užkalbėjimo” kūrėjai pasakoja apie susitikimus su Jurga Ivanauskaite, erotinių scenų filmavimą ir įkūnytus herojus. Juosta yra apie dvi moteris: skirtingo amžiaus, socialinės padėties, charakterio. Kartu jos – ir labai panašios, rašoma „Kauno dienoje”. Dienraščiui filmo režisierius A. Puipa atskleidžia, kokiomis sąlygomis buvo filmuojamos erotinės scenos. Išskirtinis juostos bruožas – erotika, iki šiol nebūdinga lietuviškam kinui. Meilės scenos – vienos svarbiausių filme, tačiau ne stipriausia filmo vieta. Kritikai sutaria, kad „Nuodėmės užkalbėjimas” išsiskiria stipriu scenarijumi: netikėtais dialogais ir nebanaliais posakiais. Pagrindinė filmo herojė Vika (aktorė Rasa Samuolytė) apsėsta meilės patraukliam kunigui (aktorius Aleksas Kazanavičius). Nuodėmingas nuotykis kaitina aistrą tol, kol Dievui įžadus davęs meilužis atstumia jauną moterį. Viką užvaldo skausmas ir kerštas. Blaškydamasi nuo intymių santykių su valkatom iki savianalizės seansų psichoterapeutės kabinete, Vika karštligiškai bando surasti būdą sau padėti. Ji net nenutuokia, kad tuo pačiu metu tais pačiais pragaro ratais jau žygiuoja ir jos gydytoja. Daugiau pasakyti apie siužetą reikštų papasakoti viską. Norintiesiems sužinoti juostos atomazgą, geriau pažiūrėti filmą. Ar verta? Po premjerinio seanso žiūrovai plojo, o jo metu retas žvilgčiojo į laikrodį.

KINO Recenzija: „Nuodėmės užkalbėjimas” pasirodo šiek tiek per vėlai ir pernelyg anksti
|

KINO Recenzija: „Nuodėmės užkalbėjimas” pasirodo šiek tiek per vėlai ir pernelyg anksti

Lietuvos kino teatruose pagaliau sulaukėme svarbiausios 2007-ųjų premjeros. Rekordines pajamas surinkusio lietuviško filmo „Dievų miško” režisierius Algimantas Puipa atidavė žiūrovų teismui naujausią kūrinį, kurį norisi pavadinti amžinąjį gyvenimą jau pradėjusios Jurgos Ivanauskaitės gulbės giesme. Net trys šviesios atminties rašytojos romanai „Ragana ir lietus”, „Placebas” ir „Sapnų nublokšti” atgijo niūrioje ir liūdnoje dramoje „Nuodėmės užkalbėjimas”, kuri repertuare pasirodė ne pačiu tinkamiausiu metu. Galbūt prodiuseriams kartu su platintojais vertėjo neskubėti, leisti aprimti nereikalingoms aistroms ir nukelti komercinį filmo rodymą šiek tiek vėlesnei datai, nes jau dabar pikti liežuviai juos kaltina mėginimu pasipelnyti iš plačiai aprašytos mirties. Juk niekas nepaneigs, kad Jurgos Ivanauskaitės netektis neišvengiamai turės didžiulės įtakos „Nuodėmės užkalbėjimo” lankomumui. Būtent rašytojos vardas labiausiai akcentuojamas subtilioje reklaminėje medžiagoje, kurioje režisierius Algimantas Puipa, operatorius Algimantas Mikutėnas ir aktorių komanda tarsi atsidūrė antrame plane. Įvertinus filmą supančią situaciją galima prognozuoti, kad jau per pirmąjį savaitgalį „Nuodėmės užkalbėjimo” kasą papildys apie 120-150 tūkst. Lt, o galutiniam rezultatui įtakos turės žiūrovų skleidžiami atsiliepimai. Po solidžiais plojimais pasibaigusio premjeros seanso dauguma įvertinimų buvo palankūs ir teigiami, nors netrūko ir iš esmės priešingų nuomonių.

„Nuodėmės Užkalbėjimas“
|

„Nuodėmės Užkalbėjimas“

Jauna žurnalistė Vika (Rasa Samuolytė) lankosi pas psichoanalitikę Ritą (Nelė Savičenko), siekdama išsivaduoti nuo ją kankinančios aistros kunigui Pauliui (Aleksas Kazanavičius). Su kunigu ji susipažįsta psichiatrijos ligoninėje, lankydama savo vyra Go (Kostas Smoriginas) ir jau nuo pirmos jų susitikimo dienos Vika aiškiai pajunta saldų nuodėmės skonį, „žinojau, kad tai įvyks… Tai jau buvo įvykę, beliko lieptu pereiti į kitą krantą, kurį aiškiai mačiau..” Ritai gyvenimas taip pat pateikia siurprizą – vyras prisipažįsta paliekantis ją dėl kitos moters, kiek vėliau ją palieka ir dukra. Klausydamasi Vikos išpažinčių, bandydama analizuoti jos poelgius, Rita nejučia pradeda atkartoti Vikos istoriją. Ji pradeda romaną su patalogu Leo (Remigijus Sabulis). Savo poelgiams pateisinti, šiuos santykius įvardija kaip eksperimentą, mat ji turi pajusti tai, ką jaučia žeminamos moterys, ateinančios pas ją pokalbio ir patarimo. Tačiau kuo toliau tuo labiau suvokia – visą gyvenimą save apgaudinėjusi. Noras būti geresniais, nei esame, verčia mus meluoti sau patiems, „nebūtina gi susižeisti, kad galėtum padėt susižeidusiam”, skaudžią tiesą Ritai pasako Vika, ir tai leidžia suprasti, jog moterys tarsi pasikeičia vietomis, tampa visiškai nebeaišku, kas yra ligonis, o kas – jo guodėjas.
„Man nereikia, kad tu mane gydytum. Man reikia žmogaus, kad suprastų, pateisintų arba pasmerktų. Man reikia draugės…” Vyrų personažai šiame filme, padeda atskleisti painią moters psichologiją.

| | | |

Vladimiras Čekasinas

Gimė 1947 m. Jekaterinburge, 6-ių metų pradėjo groti smuiku ir fortepijonu, nuo 10 metų – klarnetu, nuo 15 – saksofonu. 1965 m. baigė specialią muzikos mokyklą, 1970 – muzikos akademiją Jekaterinburge. Tarptautinę koncertinę veiklą pradėjo festivalyje “Praha-71” Čekoslovakijoje, kur gavo pirmą prizą jaunų muzikantų konkurse. Ten pat įrašė pirmą diską “Susitikimas” (Meeting) (Setkani). Nuo to laiko įrašė apie 60 originalios muzikos albumų (savos arba kitų autorių sukurtos), gastroliavo ir dalyvavo didžiausiuose festivaliuose visuose Europos šalyse, JAV, Canados, Kubos, Japonijos, Indijos ir kitose. Nuo 1994 m. nuolat bendradarbiavo su viena iš centrinių Maskvos scenų – Centrine Menininkų Namų sale. Šioje scenoje dirbo kaip kompozitorius, režisierius ir aktorius, kūrė sinkretiškas scenas su artistais ir muzikantais iš įvairių pasaulio šalių, apie 10-12 projektų per metus. Nuo 1975 m. taip pat dirba kino ir teatro srityje: 1991 m. režisieriaus Lungina filmas “Taksi-bliuz”, su Čekasino muzika gavo pirmą prizą Kanų kinofestivalyje, o 1992 – filmas “Bolero, or provincial melodrama with emotional outburst”, kur Čekasinas yra ir kompozitorius, ir režisierius (bendraautorius M.Bezčastnov), gavo pirmą prizą “Post – Montreux” festivalyje. Tetralizuoti pastatymai su Čekasino muzika yra rodomi centrinėse Maskvos scenose. Pedagoginę veiklą pradėjo 1975 m. Lietuvos Muzikos Akademijoje ir Dvariono Specialioje muzikos mokykloje.

| | |

Aida Band – 70-ųjų roko, džiazo, bigbyto, pop muzika

Dabar visi užduoda klausimą: Kas tai per grupė? Kaip nekeista, tai viena seniausių Lietuvoje BigByto (Roko) grupių pradininkė. Reikia sugrįžti į 1970 m., kai pasaulyje pasirodė tokios grupės kaip: The Beatles, Creedens Clear Water Revival, Smokie ir kitos. Tuo metu Lietuvoje susiburia grupė, kuri pasivadina Aidos Zabotkaitės BigByto grupe. Ji per trumpą laiką tampa viena populiariausių grupių Lietuvoje. Per savo gyvavimo laikotarpį 1970-1978 m. grupė tapo daugelio tarptautinių festivalių nugalėtoja – „Gintarinė Triūba”, „Liepėjas Dzintars”, „Kadencija Mercišor”. Be to grupė vykdė koncertinę veiklą ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Dalyvavo daugelyje TV laidų Estijoje, Latvijoje, Leningrade, Maskvoje, Novorosyjske, Prahoje ir t.t. Grupės gyvavimo laikotarpiu joje grojo daugelis tuo metu bei dabar gerai žinomų muzikantų, tokių kaip : A. Jofė, R. Tiškus, A. Treikauskas, V. Teluchinas, V, Švabas, A. Gaulė, R. Brazaitis, K. Lušas, A. Dūnis, R. Jasinskas. Grupėje yra dainavę N. Makarevičiūtė, D. Stankevičiūtė, A. Zabotkaitė, J. Miščiukaitė, V. Praškevičius, L. Čepreckas ir daugelis kitų. Daugiau nei po 30 metų, Aidą Zabotkaitę prisiminti savo senąją grupę, priverčia žinomas šių laikų kompozitorius R. Radzevičius, kuris renka medžiagą apie tais laikais egzistavusias grupes. Tuo metu, Kaune vyksta „Kauno dienų” renginiai, kur po ilgos pertraukos pakviečiama dalyvauti Aidos Zabotkaitės grupė.

| | | |

Vokalinė grupė „Cappella‘A”

Vokalinis kvartetas Cappella‘A susibūrė 2003metais. Idėja kilo Aušrai Smičiūtei ir Mindaugui Putnai, kai prodiusavo, aranžavo ir įrašinėjo albumą Rositai Čivilytei. Muzika buvo paremta daugiabalsiu dainavimu. Išleidus albumą, buvo numatytas pristatymas-koncertas gyvai atliekant įrašytas dainas. Taip gimė mintis suburti dainininkų grupę, kuri galėtų išpildyti visas pritariamojo (back – ground) vokalo partijas. Pirmoji grupės sudėtis: Aušra Smičiūtė, Rasa Liutkutė, Aistė …., Mindaugas Putna. Pirmasis viešas pasirodymas įvyko 2003m.balandžio 1d., filmuojant LRT pramoginę laidą „Būk artistas”, kai kvartetas buvo pakviestas dalyvauti svečių teisėmis. Tada kolektyvas atliko legendinį gospelą „Oh happy day”. Pasirodymas buvo labai sėkmingas ir sukėlė didžiulį susižavėjimą. Grupei iš karto pasiūlyta bendradarbiauti su Lietuvos atlikėjais. 2003m. birželio mėn. Cappella‘A parašė ir dainavo finalinę „Būk artisto” dainą. Taip pat atliko pritariamojo vokalo (back – ground) partijas jauniems šio konkurso nugalėtojams. Kiekvieną grupės pasirodymą lydėjo pasisekimas ir nauji pasiūlymai. Padidėjus darbo krūviams, Rasą Liutkutę pakeitė jauna perspektyvi gimnazistė Monika Liubinaitė. Šalia pritariamojo vokalo atlikėjų amplua, Cappella‘A pradėjo ruošti savarankišką programą pasirodymams. Kolektyvo repertuare įvairiausių stilių kūriniai. Nuo senų gerų šlagerių iki šiuolaikinių „koverių”, džiazo temų interpretacijos.