Penktadienį Lietuvos kino teatruose imto rodyti „Nuodėmės užkalbėjimo” kūrėjai pasakoja apie susitikimus su Jurga Ivanauskaite, erotinių scenų filmavimą ir įkūnytus herojus. Juosta yra apie dvi moteris: skirtingo amžiaus, socialinės padėties, charakterio. Kartu jos – ir labai panašios, rašoma „Kauno dienoje”. Dienraščiui filmo režisierius A. Puipa atskleidžia, kokiomis sąlygomis buvo filmuojamos erotinės scenos.

Išskirtinis juostos bruožas – erotika, iki šiol nebūdinga lietuviškam kinui. Meilės scenos – vienos svarbiausių filme, tačiau ne stipriausia filmo vieta. Kritikai sutaria, kad „Nuodėmės užkalbėjimas” išsiskiria stipriu scenarijumi: netikėtais dialogais ir nebanaliais posakiais.

Pagrindinė filmo herojė Vika (aktorė Rasa Samuolytė) apsėsta meilės patraukliam kunigui (aktorius Aleksas Kazanavičius). Nuodėmingas nuotykis kaitina aistrą tol, kol Dievui įžadus davęs meilužis atstumia jauną moterį. Viką užvaldo skausmas ir kerštas.

Blaškydamasi nuo intymių santykių su valkatom iki savianalizės seansų psichoterapeutės kabinete, Vika karštligiškai bando surasti būdą sau padėti.

Ji net nenutuokia, kad tuo pačiu metu tais pačiais pragaro ratais jau žygiuoja ir jos gydytoja.

Daugiau pasakyti apie siužetą reikštų papasakoti viską. Norintiesiems sužinoti juostos atomazgą, geriau pažiūrėti filmą. Ar verta? Po premjerinio seanso žiūrovai plojo, o jo metu retas žvilgčiojo į laikrodį.

Filmo „Nuodėmės užkalbėjimas” scenarijus paremtas vienu populiariausių J.Ivanauskaitės romanų „Ragana ir lietus”. Jame taip pat atgyja ir kitų rašytojos kūrinių „Placebas” bei „Sapnų nublokšti” motyvai.

Rasa Samuolytė Vikos vaidmeniu debiutavo didžiuosiuose ekranuose. Ji kalba apie didžiulę atsakomybę, bet kartu ir sėkmę.

„Bijojau nuvilti žmogų, kuris tai sukūrė. Tačiau stengiausi bėgti nuo lyginimo, jos atkartojimo, – sakė aktorė R. Samuolytė. – Mes nebuvome artimos draugės, tačiau susitikusios visada galėjome apie viską pasikalbėti. Tai nebuvo draugystė, kai kasdien skambini ir klausi, kaip sekasi, tačiau susitikusios puikiai supratome viena kitą.”

J.Ivanauskaitė ją vadino savo seserimi – ir ne tik dėl panašios išvaizdos, bet ir panašaus požiūrio į gyvenimą. Akorės sukurtas personažas gali ir šokiruoti. Kai kurios filmo žiūrovės, stebėdamos nesibaigiančias erotines scenas, rodė nepasitenkinimą.

„Vaidinti tokiose scenose? Aišku, tai nėra lengva. Nėra paprasta nusirengti prieš kamerą. Bet aš niekada neturėjau taisyklės nenusirengti”, – sako aktorė.

Psichoterapeutės vaidmenį sukūrusi Nelė Savičenko sako, kad premjera ją maloniai nustebino. „Neišgyventi negali – filmas tikrai įtraukia”, – sako ji.

Visus taškus ant „i” sudeda režisierius. Algimantas Puipa apie filmą kalba su didžiausiu užsidegimu.

„Taip sutapo, kad per pirmas kelias savaites turėjome nufilmuoti kone pusę erotinių scenų. Net Jurgai kilo įtarimų, kad pradėjau kurti erotinį ar net pornografinį filmą. Tikriausiai jai pasirodžiau kaip tikras erotomanas. Bet taip nėra”, – tvirtino režisierius.

Jis priminė, kad J. Ivanauskaitei išvažiavus gydytis į Švediją, tarp judviejų įvyko konfliktas.

„Pats pradėjau transformuoti scenarijų, o ji nepriėmė mano siužetinių posūkių. Pasakė: „Mano pavardės šiame filme nebus”. Vėliau pasikeitė jos nuomonė”, – teigė A. Puipa. Jis sako dabar galvojantis apie tai, ko jie nenufilmavę.

„Vienoje versijoje vienas iš personažų buvo būrėja Julija. Filmas prasideda jos mirtimi ir skridimu per miestą, stebėjimu aplink vykstančių reiškinių ir matymo savo pačios laidotuvių. Gal filmui tai būtų suteikę daugiau prasmės”, – sako menininkas.

Pirmojo dviejų privačių Lietuvos kino kompanijų bendro darbo biudžetas sudaro apie 2 mln. Lt. Septynias savaites filmuoto naujojo lietuviško kino filmo darbai vyko Vilniaus senamiestyje ir Trakų Vokėje, sakoma „Kauno dienoje”.

Views All Time
Views All Time
6812
Views Today
Views Today
1
0 0