Anksčiau šią pynimo egzekuciją jis yra kentęs ir 14 valandų – tada kasyčių buvo kur kas daugiau ir, savaime suprantama, jos buvo gerokai plonesnės. Lietuvoje jam tokią šukuoseną yra padariusi “Skamp” vokalistė Erika Jennings su seserimi. “Erika gyveno Afrikoje, todėl žino, kaip tai reikia daryti”, – pasakojo jis. Pirmą naktį po kasų pynimo labai sunku miegoti – tempia galvos odą. Po to įpranti ir pamiršti visus nepatogumus. Nors, pavyzdžiui, Viktoro seseriai Gabijai pristigo kantrybės ir ji po dienos kasas išsipynė. Šįsyk jis kasytes išsipynė po pusantro mėnesio. “Maždaug po tiek laiko ir patartina išsipinti, nes plaukai gali susivelti į veltinį”, –
aiškino jis.

Vargu ar grupė “Skamp”, pristatydama savo naująjį albumą “Green” Operos ir baleto teatre, tikėjosi užsidirbti, tačiau jie priklauso tiems atlikėjams, kurie gerbia save tiek, kad realizuotų savo sumanymus. Operos ir baleto teatras po savo stogu dar niekada nematė panašios muzikos. Šiuo “Skamp” pasirodymu jam buvo nuplėšta nekaltybė. Tai buvo padaryta be smurto ar šiurkščių judesių. Viskas vyko labai švelniai ir mandagiai. Gal susirinkusi publika kur nors ne vietoje ir numetė nuorūką, tačiau žiūrovai nekėlė problemų rūmų darbuotojams, kurie galėjo tikėtis gaujos galvažudžių prie scenos, kaip paprastai būna jaunimo muzikos koncertuose. “Skamp” žiūrovai nebuvo ypač triukšmingi. Viena vertus, dėl šiek tiek įpareigojančios aplinkos – ten tokios gražios aksomu aptrauktos kėdės. Kita vertus, tarp publikos buvo reta audringų paauglių, šį kartą vietą užleidusių prakutusiems studentams, jauniems tarnautojams ir pramogų pasaulio klanui, atėjusiems su kvietimais.

Erikos Jennings balsą Lietuva išgirdo 1998-ųjų pavasarį – radijo stotys sutartinai suko “Summertime”. Kol melomanai traukė pečiais, iš kur atsirado šis įdomus, stiprus vokalas, airė Erika toliau plušėjo kartu su kitais dabar vienos populiariausių Lietuvos grupių “Skamp” nariais – Viktoru Diawara ir Viliumi Alesiumi. Šio darbo rezultatas – būriai “Nieko panašaus”, “U Say”, “Kingz n’Queenz” ir kitus tarp Lietuvos populiariausių dainų atsidūrusius “Skamp” kūrinius niūniuojančių gerbėjų. Praėjusiais metais “Skamp” pelnytai buvo pavadinti laimės kūdikiais: iš “Radiocentro” muzikinių apdovanojimų ’98” jie išėjo nešini dviem skulptūrėlėmis (už Metų debiutą ir Geriausią metų dainą “Summertime”), iš “Bravo ’98” ceremonijos – su viena (už Geriausią metų debiutą).

“Angata” – debiutinis internacionalinės trijulės SKAMP albumas, tačiau grupė jau praėjusią vasarą tapo viena mėgstamiausių lietuvaičių grupių. Tokios greitos sėkmės priežastis – puikios dainos “Summertime” bei “Nieko panašaus”, kurią įrašyti padėjo A.Mamontovas. Šias dvi dainas galima rasti ir “Angatoje”. Beje, jos ir yra geriausios albumo dainos. SKAMP “Angatos”įrašams pasikvietė visą būrį garsių atlikėjų – AIRIJĄ, REBELHEART, saksofonistą P.Vyšniauską, gitaristą M.Kuliavą, tačiau ir su jų pagalba briliantinių dainų sukurti nepavyko. ‘U say”, “Kingz N’ Queenz”, “Mary Had A Little Lamb” – geri, originalumu pasižymintis kūriniai, tačiau toli gražu neprilygsta pirmiesiems SKAMP hitams.

Dabar nesiaiškinsim, kas yra angata, nes ne tai esmė. Klausydamas šio albumo, užsimaniau stiklo viskio ir suktinuko kvapnaus tabako. Kaip jums atrodo—ar man paliko albumas gerą įspūdį ar ne?.. Žinoma, taip. Taip visa savo esybe dėl nepaprasto, o labiau neįprasto lietuviams vokalistės balso. Jau banalu kalbėti apie perfect dainininkės balsą, kalbėkime apie muzikos aranžavimą. Kam turėčiau būri dėkingas už pagundą išgerti taurių gėrimų ir užtraukti kvapnaus dūmo? Ginkdie, neagituoju skaitytojų, mano ir amžius – ne jų… Ar dėl to “kalti” muzikos aranžuotojai, ar minėta vokalistė, ar bendras leidybinės muzikos kompanijos ir visų jau minėtų institucijų darnus darbas ir noras atlikti viską taip puikiai, kaip dabar leidžia Lietuvos ekonominė situacija ir tautinis mentalitetas? “Blatnas” dainų stilius neskamba banaliai, tikrai dvelkia ir stipriai vakarietiška kultūra.