| | | |

Gintares Jautakaites glausta Biografija

Nuo 1990 m. sekmingos karjeros Anglijoje metu savo kurybos atlikime bendradarbiavo su tokiais korifiejais kaip Eltono Dzono prodiuseriu Guss Dudgeon, Andrew Claxton is Dead Can Dance, James is Radiohead, Adam Wakeman (Yes – Rick Wakeman sunumi) Zymiais D-dzejais Patrick Pulsinger ir Gaeton Schurrer (Madonos Ray of light), Neil MacLallan is Prodigy. 1997 m. Anglijoje pasirasyta kurybine sutartis su EMI sesiems autorines muzikos albumams. Taip pat pasirasyta leidybine sutartis su SONY. 2000 m. kovo men. Europos ir Amerikos rinkoje pasirodo EMI-SONY isleista plokstele “Earthless.” “Earthless” pasiekia 24 ir 13 hitu vietas pasaulinuiose bilbordo cartuose. Pirmoji daina sukurta esant seseriu metu, tai “Vieverselis” laimejusi radijo dainu konkursa. Trylikametes Gintares sukurtos pirmosios reiksmingesnes dainos tai “Mediniai zirgeliai” ir Dobilo sirdy. Baige J.Gruodzio muzikos koledzo fortepijono skyriu. Iki emigracijos mokesi Vilniaus Muzikines Akademijos Klaipedos fakultetuose taip pat fortepijona. Idainavo Monikos role G. Kupreviciaus “Ugnies Medziokle su Varovais.” Idainiotos dar 2 roko operos, Suvaidinti 4 kino ir televizijos filmai. Atlikta daugybe televizijos ir saliu koncertu ir festivaliu. 1982 metais emigravo I Amerikos jungtines valstijas ir tapo Amerikos piliete. Atliko savo muzika Jo Sventenybei Popieziui Jonui Pauliui II jam. Siuo metu Gintare tik ka isleido nauja diska “Feathermark”, suruose savo tapybos ir grafikos kataloga.

| | | |

Kauno bigbendas

“Kauno bigbendas” yra Kauno miesto džiazo orkestras, įsteigtas 1991m. pabaigoje ir šįmet švenčiantis 15-kos metų jubiliejų. „ Kauno Bigbendas” aktyviai dalyvauja miesto ir Respublikos muzikiniame gyvenime. Orkestras yra visų Lietuvoje vykstančių džiazo festivalių dalyvis, pateikiantis klausytojams vis naujas, originalias programas . Su „Kauno bigbendu” bendradarbiauja geriausi Lietuvos džiazo instrumentalistai ir vokalistai – Petras Vyšniauskas, Valerijus Ramoška, Saulius Šiaučiulis , Arvydas Jofė , Olegas Molokojedovas, Eugenijus Kanevičius , Arkadijus Gotesmanas, Pavelas Giunteris, Vytautas Mikeliūnas, Neda Malūnavičiūtė ir kt. Džiazinę kultūrą orkestras atstovavo ir už Respublikos ribų – Suomija , Rusija ,Olandija, Švedija, Estija, Norvegija, Lenkija, Latvija, Baltarusija, tai šalys, kurių džiazo ir muzikiniuose festivaliuose dalyvavo „Kauno Bigbendas”. Plati orkestro stilistinė skalė-nuo džiazo klasikos iki šiuolaikinių džiazo kompozicijų. Ryškią vietą orkestro kūrybinėje biografijoje užima projektai su pasaulyje žinomais džiazo kūrėjais ir atlikėjais- Jukka Linkola, Eero Koivistoinen (Suomija), Barbara Dennerlein (Vokietija), Daniel Messina (Argentina), Frank Mantooth, Randy Brecker, Jiggs Whigham (JAV) , Arkady Shilkloper ( Rusija ), Henk Meutgeert (Olandija), Richard Galliano(Prancūzija).

| | | |

O.K. – bliuzo grupė iš Vilniaus

Vilniaus grupė O.K. jau dešimt metų šiltai sutinkama Vilniaus ir kitų miestų klubuose. 1998 m. išleistas grupės dainų albumas “Šulinys”. 2002 m. išleistas koverių albumas “in rock ‘n’ roll”. 2002 m. laimėta Varnių bliuzo festivalio “Auksinė styga”. 2005 metais grupę O.K. papildė trys žavios merginos: Indrė, Ona, Miglė (pritariamasis vokalas). Jeigu Jums reikia muzikinės grupės Jūsų organizuojamam vakarui ar renginiui mes Jūsų paslaugoms. Grupė O.K. yra paruošusi programas su žymiais muzikos atlikėjais: Programa su Vytu Labučiu (saksofonas) 3 val. 1200 Lt (rock ‘n’ roll klasika); Programa su Vladu Kavaliovu (vokalas) 3 val. 1200 Lt (rock ‘n’ roll ir rock klasika. originalūs kūriniai); Programa su Šarunu Mačiuliu (grupė tampa “Poliarizuoti stiklai”) 3 val. 1200 Lt (Lietuviško roko šlageriai: “Medžiai be lapų” ir t.t.)

| | | |

Dainininkė Rasa Serra

Rasa 1975m. gegužės 9d. – gimė Alytuje. Muzikinę klausą ir gražų balso tembrą paveldėjo iš mamos. Dar būdama nėščia mama daug dainuodavo. Ji dainavo Alytaus Medvilnės kombinato vokaliniame ansamblyje. Dainingas buvo ir Rasos senelis. Jis mokėjo labai daug dainų, todėl kaimo vakaruškose mėgdavo pademonstruoti savo stiprų ir gražų balsą. 1981m. – ėmė lankyti Vidurinę mokyklą. 1983 – 1989m. – Rasa lankė šokių būrelį Alytaus Medvilnės kombinato Kultūros rūmuose. Ji buvo viena iš perspektyviausių šokėjų visoje šokių grupėje. Nežiūrint to, ji savo ateities su šokiais nesiejo. Žinodama, kad turi muzikinę klausą, savo gabumus panoro išbandyti muzikoje. Kadangi į vaikų muzikos mokyklą stoti jau buvo per vėlu, ji ėmė lankyti muzikos klubą. Muzikavimas atėmė labai daug laiko, todėl su šokiais teko atsisveikinti. 1988 – 1990m. – mokėsi groti akordeonu muzikos klube pas A.Jazbutį. Tame pačiame klube ji susipažino su solfedžiu, išmoko rašyti muzikinius diktantus. Jau pirmaisiais grojimo akordeonu metais ji grojo trečios klasės kūrinius, taip pat mėgo groti iš klausos. Mokytojas A.Jazbutis, pastebėjęs Rasos muzikalumą ir gabumus, pasirūpino, kad ji, nors ir pavėluotai, įstotų į vaikų muzikos mokyklą. 1990m. – įstojo į Alytaus vaikų muzikos mokyklą, akordeno klasę, būdama jau dešimtoje klasėje vidurinėje mokykloje. Muzikos mokyklą pabaigė per tris metus.

| | | |

Skirmantas Sasnauskas

Skirmantas Sasnauskas – vienas žymiausių Lietuvos džiazo atlikėjų. Iki šiol jis laikomas geriausiu Lietuvos džiazo trombonininku, meistriškai išnaudoja įvairias instrumento raiškos formas. Skirmantas Sasnauskas gerai valdo vokalo “sket” techniką. Ypač savita yra S. Sasnausko idėja, kurios esmė – sujungti folklorinę ir moderniąją muziką. Jis puikiai pažįsta ir išradingai naudoja lietuviškus folklorinius instrumentus – dūdmaišį ir ožragį, lumzdelį ir kankles, pabrėždamas jų autentiškumą. Skirmantas Sasnauskas gimė 1961 Vilniuje. Pirmieji muzikos bandymai susieti su “Ąžuoliuko” choru, kuriame dainuoti pradėjo būdamas 9 metų. Tais pačiais ir kitais metais laimėjo pirmąsias vietas respublikiniame “Dainų dainelės” konkurse. Nuo 13 metų lankė Vilniaus vaikų muzikos mokyklos trombono ir akordeono klases. Po metų savarankiškai ėmė groti gitara. 1972 m. įstojo į J.Tallat-Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos trombono klasę ir nutarė groti džiazą. Tuo laikotarpiu “Neringos “kavinėje, grojant P. Vyšniausko kvartetui, dainuodavo skečą. 1985 m. S. Sasnauskas subūrė savo džiazo trio. Baigęs muzikos mokyklą, keletą metų dirbo šios mokyklos estrados skyriaus trombono ir ansamblio klasių dėstytoju. Dar bestudijuodamas Lietuvos Muzikos Akademijoje (1981-1986), grojo V. Čekasino bigbende, domėjosi lietuvių liaudies muzika, kuri turėjo didelės įtakos tolesnei trombonininko džiazo raidai. S. Sasnauskas išmoko groti folkloriniais instrumentais ir pradėjo juos naudoti savo kūryboje.

| | | |

The Road Band

Aleksandr Belkin – vokalas, akust., el. gitaros, lūpinė armonikėlė. Grupės lyderis ir įkūrėjas, visų originalių kompozicijų autorius. Vilniaus Konservatorijoje įgijo akordeono ir liaudies orkestro vadovo specialybe. Baigė Vilniaus Pedagoginį Universitetą. Prieš sukurdamas The Road Band, grojo daugelyje džiazo, bliuzo ir rokenrolo grupių, o taip pat ir pirmojoje bliuzo grupėje Lietuvoje „Hilda Blues Band”. Su skirtingais kolektyvais koncertavo daugelyje Europos šalių. 1999 metais grodamas grupėje CBSB laimėjo antrąją vietą tarptautiniame kantri muzikos konkurse Mrangowo, Lenkijoje. Išleido 2 savo solinius albumus „Real Love”, „Black Papa”. Išskyrus The Road Band, Aleksandras Belkinas dalyvauja daugelyje muzikinių projektų su garsiais Lietuvos muzikantais, dirba su bigbendais. 2002 ir 2006 metais įtrauktas į Lietuvos elito knygą „Kas yra kas Lietuvoje”. 2003 metais festivalyje “Bliuzo naktys” įteiktas “Auksinės stygos” apdovanojimas. “Country Saloon’e”, Vilniuje, laimėjo Grand Prix kazoo grojimo konkurse. 2005m. parašė ir išleido knygą su CD “Trumpa džiazo istorijos apžvalga”(leidykla “Kronta”) Aleksandras – “The World Resophonic Association” narys. Be to, itrauktas i geriausiu pasaulyje lupine armonikele grojanciu muzikantu gretas. Darius Kodikas – saksofonas, klavišiniai. Seniausias grupės narys. Baigė Vilniaus Konservatoriją. Kaskart vis naujomis idėjomis dalijasi su daugeliu žinomų Lietuvos džiazo atlikėjų.

| | | |

Labučio Džiazo Kvartetas

Tai vienas ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų, Lietuvos džiazo scenos ilgaamžis. Jis gyvuoja nuo 1990-ųjų ir per 15 aktyvaus muzikavimo metų pelnė tarptautinę šlovę ir klausytojų simpatijas, grodamas daugybę koncertų ir turų įvairiose Europos šalyse, dalyvaudamas džiazo festivaliuose Varnoje, Maskvoje, Paryžiuje Leipcige, Atėnuose ir kt. Kvartetas plėtoja Vilniaus džiazo mokyklos principus, puoselėtus dar 8 dešimtmetyje legendinio GTČ trio (Ganelinas-Tarasovas-Čekasinas), aprėpdamas plačią ir daugialypę stilistiką nuo įvairių džiazo krypčių iki akademinės bei folk muzikos. Jo repertuare ir originalios kompozicijos, ir nestandartiškai interpretuojami džiazo standartai, perteikiami melodinga ir patrauklia raiška, nevengiant ironijos bei žaismo. Vytauto Labučio kvartete groja ryškiausi Vilniaus džiazo mokyklos atstovai, vieni žymiausių Lietuvos džiazo muzikų, pasiekę išskirtinį meistriškumą ir pripažinimą, bet nepraradę jaunatviškumo ir humoro jausmo. Puikiai jaučiantys vienas kitą kūrybiniai partneriai geba kiekvieną savo pasirodymą paversti tikra džiazo švente. Kvarteto lyderis Vytautas Labutis – viena ryškiausių Lietuvos džiazo asmenybių. Lankstus muzikantas, valdantis įvairius stilius, grojantis ir laisvas improvizacijas, ir fiksuotas struktūras, pajėgus ir kamerinėse sudėtyse, ir dideliuose ansambliuose.

| | | |

Bad Disposition

Bad Disposition – punk grupė iš Vilniaus. Dar 2005m. rudenį aš (Ežys) su Plūgu turėjom minčių apie grupę. Buvom padarę “projektą” pavadinimu “Oi! Griausmai Oi!”, su kuriuo pagrojom vieną koncertą. “Projektas” tuo vienu koncertu užsibaigė, tačiau noras grot nedingo. Suradom naują vokalistą (Artūrą) bei būgnininką (Fodą) ir 2006m. žiemos pabaigoje pradėjome repetuoti.

Tai turėjo būti oi!/punk projektas, tačiau galutinis rezultatas – Vilniaus punk grupė “Bad Disposition”.

Ateik ir išgirsk.

Vokalas – Warchief (Artūras)
Gitara – Audrius
Bosas – Ežys (Marčius)
Būgnai – Vacant

| | | |

SIELA: tikrovė

“SIELOS” vardas, skelbdamas naujos kartos atėjimą į muzikinį pasaulį. Liepos 14 d. įvyksta pirmasis grupės solinis koncertas senuose Utenos kultūros rūmuose (dabar klubas “Tornado”). “SIELA” pakelia sparnus skrydžiui. Rugpjūčio mėn., atstovaudama savajai kartai, grupė dalyvauja I – ąjame hipių festivalyje Ariogalos stadione kartu su garsiomis grupėmis “ODIS” (Latvija), “VETO BANK” (Lietuva) ir t.t. Po šio festivalio spaudoje pasirodžiusios publikacijos “SIELĄ” apibūdino kaip švelnų “KINO” šešėlį Lietuvoje. Pirmą kartą grupės daina “O mano žvaigžde” nufilmuota festivalio Ariogaloje metu parodoma per nacionalinę televiziją LTV. Lapkričio mėn. grupės muzikantai suorganizuoja V. Cojaus atminimo koncertą Utenoje ir pasikviečia dvi panašaus stiliaus grupes iš Sankt Peterburgo – “BUKVA O” ir “GLAVNYJ KALIBR”. Visą šį renginį lydėjo nežabota jaunimo energija ir anarchija (yra žinoma, jog patys “SIELOS” muzikantai po koncerto stiklino išdaužtus langus, keitė sudaužytas kriaukles ir veidrodžius). Tą patį mėnesį Aurelijus S. susipažįsta su viena iškiliausių asmenybių Lietuvos muzikiniame pasaulyje Andriumi Mamontovu, kuris suveda jį su garso režisieriumi ir prodiuseriu Edmondu Babensku.

| | | |

Ne visa “Antis”

1984 m. lapkritį, pačioje PPP (piatiletka pyšnych pochoron – prašmatniųjų laidotuvių penkmečio) kulminacijoje, nelabai toli nuo geografinio Lietuvos centro esančiame Kauno senamiestyje, pagal visus paveldo apsaugos reikalavimus restauruotuose Architektų namuose, susirinko pulkelis roko entuziastų ir įkūrė grupę nihilistiniu pavadinimu “Antis”. Kad jaunuoliai buvo abejingi socialistinėms vertybėms, išdavė ne tik jų pasirinkta vadinamoji postpankiška muzikos orientacija, bet ir šiukščiai ironiški grupės lyderio Algirdo Kaušpėdo tekstai, išjuokę ir niekinę visuomenės daugumai, atrodytų, visiškai priimtiną gyvenimo būdą. Suprantama, tokia kryptis tais laikais buvo taip beviltiškai neperspektyvi, kad “Anties” nariai dar gana ilgai muzikavimą vertino tik kaip juos dominusią pasilinksminimo formą, nepretendavusią į jokių muzikinių, oficialiųjų etinių ir politinių standartų paisymą. Žemo lygio pramoga, – neabejotinai pagalvodavo ne vienas už miesto kultūros sektorių atsakingas pareigūnas, tikriausiai dar nepamiršęs karčios 1972 m. patirties, kai mieste buvo “taip neleistinai apleistas darbas su jaunimu” ir hipiškos idėjos susijungė su atviru pasipriešinimu sovietiniam režimui. Ir kas žino, gal kaip tik dėl tokio neapsižiūrėjimo “Antis” netrukus tapo ryškiausia lietuvių roko vėliavneše, drauge su pabudusia tauta drąsiai smeigusia mirtiną dūrį okupantui.