Žalioji arbata

Japonų mokslininkai ilgus dešimtmečius dirbo tirdami žaliąją arbatą. Jau dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Mokslininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Pagrindiniai iš jų yra katechinai, reguliuojantys kraujospūdį, mažinantys vėžinių susirgimų tikimybę, normalizuojantys cholesterolio kiekį kraujyje, naikinantys bakterijas ir gripo virusus, šalinantys nemalonų burnos kvapą. Arbatos katechinai yra 20 kartų stipresnis antioksidantas nei vitaminas E, taigi žalioji arbata lėtina senėjimo procesą.

Žaliojoje arbatoje esanti rūgimo medžiaga taninas užkerta kelią kariesą sukeliančioms bakterijoms. Emalį bakterijos pažeidžia išskirdamos tirpią substanciją, o taninas sunaikina bakterijas ir neleidžia vykti šiam procesui. Kasdien geriant žaliąją arbatą, suvartojama 200-400 mg tanino, ir šio kiekio pakanka kariesui sustabdyti.

Žaliosios arbatos (kaip ir baltosios) gamyba skiriasi nuo kitų arbatos rūšių gamybos, nes netaikomas fermentacijos procesas, o geriausių rūšių gamyboje – ir vyniojimo. Rytą šviežiai nuskinti arbatos lapeliai nevytinami, o tuoj pat sandariai uždaromi vandens garų pripildytame inde, po to trumpam atšaldomi šaltame vandenyje ir pradedami džiovinti. Taip išsaugomos naudingos maistinės medžiagos – vitaminai, mineralinės medžiagos, teinai, taninai. Toks arbatos ruošimo būdas, kai lapeliai apdorojami garais, populiaresnis Japonijoje.
Kinijoje dar daugelyje vietų arbata gaminama tradiciniu rankiniu būdu, ypač ruošiant aukščiausios kokybės arbatą. Nuskinti lapeliai džiovinami, po to trumpai apdorojami esant labai aukštai temperatūrai, siekiant sustabdyti bet kokią fermentaciją (arba oksidaciją), dėl kurios lapeliai gali pradėti pūti. Ruošiant arbatą tradiciniu būdu, arbatos lapeliai yra tolygiai paskleidžiami ant bambuko padėklų ir paliekami saulėje vienai – dviem valandoms.

Po to lapeliai nedideliais kiekiais yra dedami į specialias keptuves ir greitai maišomi, kol sudrėgsta ir pasidaro minkšti. Taip natūraliai išskiriama drėgmė. Po 4-5 minučių suminkštėję lapai sudedami ant bambuko stalų ir vyniojami į rutuliukus. Suvynioti jie vėl trumpam sudedami į karštą keptuvę ir greitai maišomi. Tada lapai vyniojami dar kartą ir paliekami džiūti. Po valandos lapai pasidaro blyškios žalios spalvos, kuri daugiau nesikeičia. Galiausiai lapai yra rūšiuojami sijojant skirtingo dydžio sietai

Žalioji arbata “China Special Monkey” (Kinija)

Pasakojama, kad labai seniai Kinijos vienuoliai aukštai kalnuose aptiko puikius laukinių arbatkrūmių sodus. Tačiau jie buvo beveik nepasiekiami. Vienuoliai išmokė vikrias beždžiones nusigauti į tuos sodus ir priskinti arbatžolių, todėl arbata buvo pavadinta “Monkey tea” (beždžionių arbata). Paruoštos arbatžolės buvo puikios kokybės, todėl jas greitai įvertino tikri žinovai. Tai labai geros kokybės, puikaus skonio aromatinga žalioji arbata.

Žalioji jazminų arbata “Drakono Fenikso perlai” (Kinija)

Žalioji, jazminų žiedlapiais, įsuktais į arbatžolių lapus, aromatizuota arbata yra subtilaus skonio ir aukštos kokybės, todėl labai vertinama arbatos gurmanų.

Žalioji arbata “Sidabrinės žemuogės” (Kinija)

Tai labai geros kokybės, puikaus skonio ir aromato žalioji lapelių arbata. Arbatos lapeliai yra susukti ir surišti į žemuogės dydžio kamuoliuką, sveriantį 3-5 g, kuris, užpiltas karštu vandeniu, išsiskleidžia tarsi astros žiedas. Lapeliai yra tankiai padengti baltais pūkeliais – tai labai geros kokybės rodiklis.

Žalioji Senčia arbata (Kinija)

Nors geriausiomis Senčios rūšimis garsėja Japonija, tačiau ir Kinijoje išauginama ir paruošiama geros kokybės šios rūšies arbata. Senčios arbata dažnai naudojama įvairiems mišiniams gaminti ir yra žaliosios aromatizuotos arbatos pagrindas. Senčios arbatoje gausu vitaminų A ir B, o ypač C (250 mg/ 100 g), todėl atšalus orams ją reikia gerti dažniau, jei norite išvengti gripo ar peršalimo. Senčios arbata yra aromatinga, šiek tiek aitroko skonio.

Žalioji Bančia arbata (Japonija)

Bančia yra vėlyvojo derliaus arbata. Ji skinama po Senčios, jos lapai stambesni, joje mažiau kofeino, bet kur kas daugiau kalcio (740 mg/ 100 g), geležies, vitaminų B1 ir C. Dėl mažesnio kofeino ir tanino kiekio Bančios arbata yra švelnesnio skonio.

Žalioji Kokeičia arbata (Japonija)

Arbata ruošiama iš žaliosios arbatos miltelių ir ryžių krakmolo. Supresuota ji įgauna lazdelės formą ir tamsoką spalvą. Tai geros kokybės, malonaus, labai švelnaus skonio, kvapni arbata.

Žalioji arbata “Kiniška rožė” (Kinija)

Puikios kokybės ir malonaus skonio, gerai tonizuojanti žalioji lapelių arbata. Labai geros kokybės arbatos lapeliai yra meistriškai surišti į žiedą, kuris, išsiskleidęs vandenyje, primena didelį rožės žiedą.

Žalioji Čunmei arbata “Mėnulio rūmai” (Kinija)

Ypač aukštos kokybės Čunmei arbata iš Kinijos. Ji labai malonaus skonio, švelni ir kvapni.

Žalioji Giokuro arbata (Japonija)

Ši ypač aukštos kokybės žalioji lapelių arbata yra geriausia japoniška arbata. Ji sodresnio aromato ir daug švelnesnė nei Senčia. Taip yra todėl, kad balandžio pabaigoje, vos tik pumpurams pradėjus sprogti, krūmai pridengiami, kad visą laiką būtų šešėlyje. Renkami tik patys geriausi lapeliai. Šioje arbatoje daug vitaminų A, D, ir B1.

Žalioji Pi Lo Čuno arbata (Taivanis)

Aukštos kokybės, puikaus skonio, malonaus, gaivaus, serbentus primenančio aromato žalioji arbata iš Formozos salos.

Žalioji Genmaičia arbata (Japonija)

Žalioji lapelių arbata su paskrudintais ryžių ir kukurūzų grūdais, sušvelninančiais gana aitroką arbatos skonį. Joje gausu polisacharidų, todėl gamintojai ją rekomenduoja diabetu sergantiems žmonėms