Vegetarizmas – mada ar filosofija?

Šiuo laikmečiu daugelis didelį dėmesį kreipia į mitybą. Žmonės laikosi įvairių dietų, prisitaiko  sau visokius mitybos principus: kaip kad, pavyzdžiui, ryte būtinai išgerti stiklinę vandens, nevalgyti mėsos penktadieniais, nevalgyti mėsos per Gavėnią ir Adventą ar pan. Tai jau tampa mada. Dažnai, tokios mados pagautos, tikėdamosios sulieknėti ar pan., vegetarizmu užsiima ir paauglės. Tačiau ar sveika drastiškai atsisakyti ir visiškai nevalgyti mėsos? Ir kas gi yra vegetarizmas: mada ar filosofija?

Susižavėję vegetarizmu vieni jaučiasi atradę gyvenimo džiaugsmą, kiti – suklydę. Specialistai teigia, kad vegetarinė mityba turi ir pliusų, ir minusų.

Tad kaipgi tinkamai pasirinkti? Tikimės, apsispręsti padės mūsų pašnekovo, jurbarkiečio (Jurbarke šiuo metu gyvena S. Grigenčio tėvai bei sesuo Rita su šeima), sėkmingo verslininko (jis – vienas iš Lietuvoje žinomos kompanijos – UAB „Oksalis“  – bendrasavininkų) ir sveiką gyvenimo būdą praktikuojančio jogos mokytojo, Ajurvedos Akademijos lektoriaus Sauliaus Grigenčio išsakytos mintys.

– Kodėl nusprendėte atsisakyti mėsos? Ar seniai jos nevalgote? Galbūt turite savo filosofiją, tikėjimą ar užsiimate kuo nors neįprastu?

– Prieš 12 metų pradėjau praktikuoti jogą Šivananda jogos centre, kurį 1998 metais Vilniuje atidarė taip pat jurbarkietis, klasės draugas Dangirdas Aleksa. Jis ir buvo mano pirmas jogos mokytojas. Praktikuodamas jogą susipažinau su vegetarinės mitybos principais ir ajurveda. Žinių sėmiausi skaitydamas literatūrą bei klausydamas įvairių lektorių paskaitas Lietuvoje bei užsienyje: Vokietijoje, Austrijoje, Indijoje.  Palaipsniui atsisakiau mėsos, žuvies, kiaušinių ir perėjau prie vegetarinės mitybos. Pačius mitybos įpročius pradėjau keisti dar iki pažinties su joga, nes sulaukęs 30 metų jau turėjau nemažai sveikatos problemų ir gan didelį antsvorį. Kamavo alergija šalčiui, nuolatos slogavau, ypač pavasarį. Gydytojai aptiko ir besivystančią bronchinę astmą.

Jau 8 metai visiškai nevalgau mėsos, žuvies ir kiaušinių. Šiuo metu, būdamas 43 metų amžiaus, neturiu jokių sveikatos problemų. Negalėčiau pasakyti, kad tai – tik vegetarinės mitybos rezultatas. Manau, viskas komplekse – mityba bei jogos praktikos taip pakeitė mano savijautą. Jogos filosofija bei ajurveda taip giliai įsiskverbė į mano gyvenimą ir sąmonę, jog butų sunku rasti tą vietą kur aš jų netaikyčiau praktiškai – versle, mityboje, dienos režime, šeimos santykiuose ir visoje kitoje veikloje.  

– Jūsų nuomone, ar sveika nevalgyti mėsos?

– Vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą sunku. Aš manau, kad nevalgyti mėsos yra sveika, ir tai duoda naudą ne tik mums, bet ir aplinkai. Vegetaru tapau daugiau dėl jogos filosofijos – prievartos nenaudojimo. Tačiau nesu vegetarizmo fanatikas.

Mėsos žmonės valgo tikrai per daug. Ir jei ne visiškai jos atsisakyti, tai reiktų bent jau sumažinti suvalgomus mėsos kiekius. Šiuolaikiniai dietologai rekomenduoja suvartoti ne daugiau kaip 50 g mėsos per dieną. Jie tvirtina, kad tai yra tas mėsos kiekis, kurį organizmas gali visiškai įsisavinti. Didesni mėsos, žuvies bei kiaušinių kiekiai nebus tinkamai suvirškinti ir įsisavinti, o dėl to susidarę toksinai bei šlakai (šalutiniai baltymų skilimo produktai) terš mūsų organizmą.

Pakeisti mitybos įpročius nėra lengva. Atsisakyti mėsos reikėtų po truputį, per ilgesnį laikotarpį. Staigiai nutraukus mėsos bei žuvies vartojimą, gali iškilti sveikatos problemų. Todėl rekomenduojama pradžioje atsisakyti tamsios mėsos, po to – šviesios mėsos (paukštienos), pereinant prie žuvies produktų, o vėliau atsisakant ir jų. Tačiau pažįstu nemažai vegetarų, kurie jais tapo staigiai ir jokių didesnių sveikatos problemų neturėjo – galbūt todėl, kad jie visi praktikavo jogą.

Įvairios mankštos, fiziniai pratimai pagerina medžiagų apykaitą bei įsisavinimą. Manau, tam geriausiai tinka joga.

– Ar reikia mėsos vaikams? Ar normalu, kad norinčios sulieknėti paauglės atsisako mėsos patiekalų?

– Į šitą klausimą bene sunkiausia atsakyti. Manau, tai priklauso nuo vaiko. Jei jis nenori mėsos, tai ir nereikia jam jos kišti. Maitindami jį košėmis, sutaupysite pinigėlių ir užauginsite sveiką vaiką. Kulinarijos paveldo fondas nurodo, kad senovės Lietuvoje 70–80 % žmonių maisto raciono sudarė grūdiniai patiekalai bei daržovės. Mėsą žmonės valgydavo tik per šventes.

Vaikai, ypač maži, natūraliai jaučia, ko jiems reikia, tačiau vėliau, paragavus traškučių, gėrimo „Coca-Cola“ ir kitų maisto pramonės „perliukų“, jiems sunku atskirti, kas yra gerai, o kas – ne. Todėl manau, kad svarbiausia vaikus apsaugoti nuo sintetinių maisto papildų, konservantų, genetiškai modifikuotų produktų ir leisti jiems patiems pasirinkti: būti vegetarais ar ne. Na, o jei vegetarai, tai padėti jiems, palaikyti, sudaryti sąlygas tinkamai maitintis.

Paauglės merginos, veikiamos šiuolaikinės komercinės literatūros bei televizijos transliuojamų reklamų, susidaro klaidingą suvokimą apie grožį bei lieknėjimo principus. Juk gražus ne perdžiūvęs, o sveikas kūnas. Kaip sako, „sveikame kūne – sveika siela“.

Mėsos atsisakymas nėra skirtas sulieknėjimui. Sveikatos pagerinimui – taip. Vegetaras irgi gali būti apkūnus. Norint sulieknėti pirmiausia reikia pakankamai judėti, mankštintis bei subalansuoti mitybą, susipažinti su valgymo taisyklėmis, sutvarkyti dienos režimą, o atsisakius mėsos, papildyti racioną augalinės kilmės baltyminiais produktais.

– Kokiais produktais galima mėsą pakeisti?

– Dažnai žmonės nusprendžia tapti vegetarais, negalvodami, kaip tai reikia padaryti tinkamai, nežalojant organizmo. Todėl reikėtų pradžioje pasidomėti vegetarinės mitybos principais.

Tampant vegetaru labai svarbu tinkamai subalansuota mityba, turinti pakankamai baltyminių produktų. Gyvulinės kilmės baltymus, gaunamus iš mėsos, žuvies bei kiaušinių, mes, vegetarai, gauname iš ankštinių kultūrų (tai yra žirniai, pupos, lęšiai), riešutų bei sėklų (saulėgrąžų, moliūgų, linų, sezamų), pieno produktų. Taip pat rekomenduojama kuo daugiau valgyti įvairių nevalytų grūdų košių: kviečių, grikių, miežių, sorų, avižų, ryžių. Košės padeda išvalyti mūsų organizmą nuo susikaupusių šlakų bei toksinų.

Keičiant mitybos įpročius, virškinimo sistema neiškart prie to prisitaiko ir gali neįsisavinti organizmui reikalingų maisto medžiagų. Todėl rekomenduojama pereinamuoju laikotarpiu vartoti įvairius natūralius maisto papildus. Mano žiniomis, vienas geriausių natūralių vitaminų bei mineralų šaltinių yra bičių surenkamos žiedadulkės bei bičių duonelė. Taip pat rekomenduojama naudoti įvairius prieskonius. Jie pagerina virškinimą bei medžiagų įsisavinimą, na ir bene svarbiausia – maisto skonį.

Aišku, pasakyti yra lengva, o padaryti – sunku. Juk Lietuvoje beveik nėra vegetarinės mitybos tradicijų, todėl reikia paieškoti literatūros apie vegetarinių patiekalų gaminimą.

Pilnavertis, lengvai įsisavinamas ir sotus produktas yra įvairūs daiginti grūdai. Aš mėgstu daigintus kviečius.

Kviečių daiginimas

Perkame daiginimui tinkamus kviečių grūdus, nedidelį jų kiekį gerai perplauname šaltu vandeniu ir užmerkiame 12-ai valandų. Tada nupilame vandenį ir paliekame kambario temperatūroje (toliau nuo saulės spindulių) dar 12 val. Maždaug po tokio laiko grūdai išleidžia mažus baltus daigelius – 0,5–1 mm dydžio. Tai – jau sudygę grūdai. Dedame indą su grūdais į šaldytuvą. Juos rekomenduojama suvalgyti per 2–3 dienas.
Daigintus grūdus galima barstyti ant salotų (aš prieš naudodamas nuplikau juos verdančiu vandeniu) ar, pavyzdžiui, iš jų išsikepti duoniukus. Tam tikslui sumalame daigintus kviečius mėsmale. Maldami pagardinimui galime įmaišyti šiek tiek druskos bei kmynų. Taip pat galima įdėti linų, saulėgrąžų ar sezamų sėklų – pagal skonį ir nuotaiką. Po to formuojame nedidelius plokščius duoniukus ir kepame keptuvėje arba orkaitėje. Šie duoniukai vertingi maistinėmis medžiagomis ir labai sotūs.

Kai kas maltus daigintus kviečius maišo su svogūnais, ar/ir tarkuotomis morkomis, suformuoja kotletus ir kepa keptuvėje. Taip pagaminami puikūs vegetariški kotletai. Panašius kotletus galima pasigaminti vietoje kviečių naudojant avižinius ar kitokius dribsnius ir/ar įmaišant žirnių miltus.  

– Kepsniai ant žarijų – neatsiejamas vasaros patiekalas. Kaip iškenčiate be jų? Ar Jūsų jie nevilioja?

– Kažkurį laiką tikrai buvo sunku atsispirti ant žarijų keptiems kepsniukams ir panašiai. Atradus daugybę nemažiau skanių vegetarinių patiekalų, tai pasidarė gana lengva. Taip pat įsisąmoninau, kad mūsų kūnas nėra skirtas dėti į jį bet ką ir bet kada. Gamtoje ant žarijų kuo puikiausiai galima kepti įvairiausias daržoves, panaudojant prieskonius joms pagardinti. Labiausiai mėgstu ant grotelių keptas cukinijas, baklažanus, pomidorus. Skanu folijoje keptas prieskoniais įtrintas varškės sūris, o taip pat ir žarijose keptos bulvės.

Sėkmės gaminant! Būkite sveiki!