“Kvietinis baltas” alus
Kvietinis alus dar vadinamas baltu, mat vokiškas žodis “weise” reiškia baltas, o “weisen” – kviečiai. Panašiai kaip juoda duona skiriasi nuo pyrago, taip kvietinis alus -nuo miežinio. Todėl kvietinis laikomas ypatingu, išskirtiniu alumi (“specialties”). Šis alus yra labai lengvas, pasižymi mažesniu alkoholio kiekiu, švelniu subtiliu skoniu, yra gaivus, tad puikiai tinka atsigaivinti karštą vasaros dieną. Kviečiai suteikia alui troškulį malšinančios rūgštelės. Būtent kvietinis salyklas nulemia alaus skonį. Dažnai jis apibūdinamas kaip minkštas, “apvalus” (neragavęs – nesuprasi), jame gali jaustis kramtomos gumos ar obuolių, apelsino ar citrinos, netgi riešutų, migdolų bei gvazdikėlių prieskonis – nelyginant rūšis. Baltieji alūs labai kvapnūs – kartais kvepia medumi, kartais-gvazdikėliais.
Kvietinio alaus yra kelios rūšys: yra filtruoto ir neskaidraus. Pavyzdžiui, vokiečių jaunimo tarpe vis populiaresnis tampa nefiltruotas, prislopintas, turtingas mielių nuosėdomis alus. Jis atrodo tarsi drumstas. Apvertus butelį prieš šviesą, puikiai matyti šios tamsokos nuosėdos. Šiam alui tai yra kokybės ženklas, o ne atvirkščiai. Pasak alaus gamintojų, būtent mielės formuoja alaus veidą. Neskaidriame aluje yra iki 10 milijonų mielių lastelių viename mililitre (skaidriame jų yra apie šimtą). Kvietinis alus su mielėmis – gyvas alus. Pasistatęs alaus bokalą, matai, koks judėjimas vyksta viduje: burbuliuoja, kyla aukštyn.Tad alų reikia pradėti pilti labia rūpestingai. Belgijoje paprastai pirmiausia alumi sušlapinamas stiklas. Bavarijoje “weizen” alūs pateikiami su imponuojančia puta, ypač jei alus pilamas iš butelio. Jei alus nėra pakankamai drumstas, rotuojančiu judesiu pasukus butelį į stiklą įpilti mielių, nusėdusių butelio dugne.
Alus iš kviečių salyklo turi labai senas gamybos tradicijas. Ypatingai jis vertinamas Vokietijoje, Bavarijos žemėje, kur yra daug didesnių ir mažesnių, netgi šeimoms priklausančių alaus daryklų, garsėjančių originaliomis savo verdamo kvietinio alaus rūšimis.
