Jaunųjų alkoholikų karta

Medikai tvirtina, kad silpnųjų gėrimų pranašumas prieš stipriuosius tėra mitas. Lietuvoje ryškėja nauja tendencija: į specialistus dėl alkoholio priklausomybės kreipiasi dvidešimtmečiai. Tuo tarpu tyrimai rodo, kad reklama ne tik informuoja, bet ir skatina rinktis. Iš visų reklamos funkcijų – informuoti, priminti ir skatinti – pati svarbiausia yra pastaroji, sako ekspertai.

„Ugniniams saulėlydžiams begęstant, anuomet iškiliuose dvaro rūmuose neretai panelės ir ponaičiai mėgaudavosi nekaltais maišyto skonio gėrimais. Sodrios giros taurė, pagardinta „Kunigaikščių“ alumi, ne tik maloniai šildė, bet ir nuteikė žaismingai“, – skelbia viena gerai žinoma reklama.

Visi žino, kad reklamos tikslas – ne tik informuoti apie naujo produkto rinkoje atsiradimą, bet ir įsiūlyti jį vartotojams. Pamatęs reklamą žmogus turi užsinorėti paragauti – išgerti. Ar jis naują produktą gers vietoje sau įprastinio alkoholinio gėrimo, ar gers tik todėl, kad norės išbandyti, nuspręs pats. Svarbu, kad išgertų. Dar geriau, jei gers ir toliau, ir dažniau.

Visiems buvo aišku, ko siekė alkoholinių gėrimų bendrovė, skatindama kovoti už „laisvę Joninėms“. Kokia šventė be alkoholio?

2008–uosius Seimas paskelbė Blaivybės metais ir nusprendė, kad veiksmingiausias būdas kovoti su plintančiu girtavimu – uždrausti alkoholio reklamą. Taip problemos sprendimas visiškai politizuotas ir įbruktas į Prezidento rankas. „Vetuokite Seimo priimtą įstatymą“, – šaukia viena visuomeninė grupė šalies vadovui, o kita ne mažiau svarbesnė, tik mažiau išteklių turinti maldauja: „Pasirašykite.“ Kad ir ką Prezidentas padarytų, būtų blogai, nes alkoholio reklamos uždraudimas dieną radijuje ir televizijoje griaus susiformavusią sistemą: pelnas gamintojams, pardavėjams, pelnas žiniasklaidai, lėšos sportui ir kultūrai. Jei nepasirašys, jis bus išvien su verslininkais, o ne su jį rinkusiais ir juo tikėjusiais gyventojais.

Silpnųjų gėrimų mitas

Politikai ir visuomenės veikėjai, nepritariantys reklamos uždraudimui, argumentuoja, kad silpnesnių gėrimų reklama skatina rinktis mažesnę blogybę, todėl jai turi būti suteiktos išskirtinės sąlygos, palyginti su stipriųjų gėrimų reklama.Tačiau tokiam požiūriui kategoriškai nepritaria medikai, tiesiogiai susiduriantys su pacientais. „Ar būna lengvas nėštumas? Sakyti, kad kai kurie gėrimai yra lengvi, yra visiška nesąmonė. Vienintelis ir veiksmingiausias visų alkoholinių gėrimų komponentas yra alkoholis. Visas skirtumas – jo koncentracija“, – „Atgimimui“ dėstė klinikinis toksikologas Robertas Badaras.

Anot jo, vadinamieji lengvieji gėrimai yra jaunimo įvaizdžio dalis ir net ne visi suvokia, kad geria alkoholį. „Atėjo 19 m. vaikinas ir sako: aš geriu tik sidrą. Jis nuoširdžiai nustebo, kad jame yra alkoholio. O juk reikia žiūrėti į skaičiukus prieš procento ženklą etiketėje“, – ironizavo toksikologas.

Jo teigimu, jaunimas ganėtinai dažnai apsinuodija alkoholiu, tačiau bėdos prasideda ne antrame, o trečiame gyvenimo dešimtmetyje, kai išryškėja pirmieji ligos požymiai. Susirūpinti ir pamąstyti apie apsilankymą pas specialistą vertėtų jau tada, kai alkoholis ima keisti planus. „Kai draugų grupė švenčia ir juos kitą rytą geriausiu atveju pykina, o kitas negali išeiti į darbą ir jam reikia pratęsti gėrimą, tada reikia susimąstyti“, – sako medikas. Anot jo, Lietuvoje ryškėja nauja tendencija: į specialistus dėl alkoholio priklausomybės kreipiasi dvidešimtmečiai. Viena vertus, džiugina jaunų žmonių atsakomybės jausmas, antra vertus, priklausomybe susergama vis anksčiau. R.Badaras taip pat priminė, kad anksti pradėtas vartoti alkoholis sukelia didelę priklausomybės riziką. Todėl, anot jo, amerikiečių įstatymai, leidžiantys vartoti alkoholį ne nuo aštuoniolikos, o nuo 21 metų, nėra kvaili.

Kovoti protingai

„Galiu pasakyti: pats ilgą laiką buvau priklausomas nuo alkoholio ir narkotikų ir žinau, kad reklamos draudimas nieko nepakeis, nes alkoholis liks ir žmonės tikrai nenustos gerti“, – „Atgimimui“ netikėtai prisipažįsta Vilniaus priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas Andrejus Ivanovas.

Žinoma, tik pradėję vartoti „nekaltus“ gėrimus paaugliai skiriasi nuo alkoholio priklausomybe sergančiųjų, todėl labai svarbu užtikrinti, kad jie neperžengtų nematomos ribos, skiriančios vieną grupę nuo antrosios. O riba yra labai slidi. „Pradedi nuo lengvesnio, paskui jau neužtenka, norisi daugiau, stipriau ir galutinis rezultatas būna jau įvairus. Tad skirtumo tarp lengvų ir stiprių alkoholinių gėrimų nematau“, – sako A.Ivanovas.

Reklamos uždraudimas nepateikiant jokių alternatyvų – ne išeitis. „Jei tik sakysime, kad alkoholis – blogai, būtinai norėsis pabandyti. O pirmą kartą išgėręs jaunuolis nesupras, kuo tai yra blogai, ir matys vien gėrį: išgėręs jis pasijus stiprus. Todėl jaunimui būtina palikti alternatyvą: sakyti, kad gali tai daryti, bet kartu parodyti, kuo tai gali baigtis“, – paprastas tiesas aiškino socialinis darbuotojas. Jo tvirtinimu, baisios nuotraukos su pakenktais žmonių organais tikrai neprivers atsisakyti alkoholio, nes paauglys paprasčiausiai tikės, kad taip jam neatsitiks. Juos priverstų susimąstyti tik konkrečių gyvenimo istorijų pavyzdžiai. „Reikia, kad patys žmonės apie tai kalbėtų“, – sako A.Ivanovas.

Alkoholio reklamos uždraudimas – viena iš Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijų kovojant su alkoholizmu. Kita ne mažiau veiksminga priemonė – gėrimų prieinamumo mažinimas ribojant pardavimo laiką ir vietas, didinant kainas. Latvijoje uždrausta alkoholio reklama, o Estija nuo rugpjūčio mėnesio pasirengusi uždrausti sostinėje mažmeninę prekybą alkoholiu nuo aštuonių valandų vakaro iki aštuonių ryto.

Alkoholio kontrolės įstatymas, kurį Prezidentas pasirašys arba ne, numato ne tik visų alkoholinių gėrimų reklamos transliavimo uždraudimą nuo šeštos ryto iki dvidešimt trečios valandos vakaro. Pavyzdžiui, ankstesniame įstatyme už įvairius nusižengimus gaminant, parduodant, importuojant alkoholinius gėrimus grėsė nuo vieno iki aštuoniasdešimties tūkstančių litų bauda. Šiame įstatyme didžiausia galima bauda sumažėjo iki 50 tūkst. Lt. Pakartotinis nusižengimas buvo baudžiamas griežčiau, jei jis įvykdytas per penkerius metus nuo pirmojo nusižengimo. Šis laikotarpis sumažėjo iki dvejų metų. Taip pat sudaryta galimybė teismui sumažinti minimalias įstatyme numatytas baudas – tokios galimybės ankstesniame įstatyme nebuvo. Beje, šią nuostatą įtraukti į teisės aktą Seimą įpareigojo Konstitucinis Teismas.

Numatyti tik keli griežtesni kriterijai: prekybos įmonėse, kurios įrengtos daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, norima uždrausti prekybą alkoholiu po 22 val. Anksčiau atimti licenciją verstis prekyba alkoholiu buvo galima tada, kai įmonė per vienerius metus sugeba kelis kartus parduoti alkoholio jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Dabar ši sankcija galios, jei pakartotinis nusižengimas bus atliktas ne per vienerius, o per trejus metus.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2006–aisiais vienam penkiolikos metų ir vyresniam Lietuvos gyventojui teko 13,2 litro absoliutaus suvartoto alkoholio. Pasaulio sveikatos organizacijos uždavinys Europai – kad visose šalyse alkoholio vartojimas nebūtų didesnis kaip 6 litrai žmogui per metus ir lygus nuliui asmenims iki 15 metų. Dabartinių priemonių kovai su alkoholizmu šalyje akivaizdžiai per maža. Kai kurie parlamentarai pasiryžę nesustoti ir rudens sesijoje inicijuoti kitas kovos priemones.

Visuomenė laukia.

Reklama ne tik informuoja, bet ir skatina

Dėl alkoholio vartojimo įpročių neverta smerkti vien alkoholio gamintojų – jie rūpinasi savo pelnu ir, jei atsiranda vis daugiau geriančiųjų, kad ir kaip tai neteisinga, kalba apie gerą įmonės politiką.

„Reklama nėra nei bloga, nei gera – tai tik viena iš priemonių įmonių veiklos arsenale. Kaip peilis – juo ir duonos atsiriekti galima, o negerose rankose juo galima ir sužaloti žmogų“, – sako Vilniaus universiteto Ekonomikos fakulteto Marketingo katedros dėstytojas Algis Gaižutis.

Vilniaus teisės ir verslo kolegijos rinkodaros dėstytojas Gediminas Žižys tvirtina, kad svarbiausia – suvokti, kad nemokamos reklamos nebūna ir filantropijos niekas per ją nesiima. Anot jo, iš visų reklamos funkcijų – informuoti, priminti ir skatinti – pati svarbiausia yra pastaroji. Ji įgyvendinama atvira arba užmaskuota forma. Būtent alkoholis, kurio intensyvus vartojimas kertasi su viešuoju interesu, yra reklamuojamas užslėptai. Vaizdo reklama – tik maža dalelė propaguojant alkoholį, kaip neatsiejamą įvaizdžio dalį. G.Žižio teigimu, jei filmo veikėjai rūko, geria ar vartoja narkotikus – tai jau yra šio gyvenimo būdo propagavimas.

Visiškas reklamos uždraudimas, jo požiūriu, lems stichinės atrankos pradžią. Visų prekės ženklų gėrimai turės vienodas galimybes pasiekti vartotoją. Ar tai yra gerai, sunku pasakyti, nes šiuo metu daugiausiai galimybių reklamuoti produkciją, kolegijos dėstytojo manymu, turi tos įmonės, kurių produkcija geresnė. Daugiau parduodami produkcijos jie turi daugiau pinigų reklamai, o daugiau reklamuodami daugiau parduoda. Ratas užsidaro.

Dėstytojai taip pat pabrėžė socialinę atsakomybę ir vartotojų kritinį požiūrį į reklamą.

„Kaip ir bet kurioje gyvenimo srityje, taip ir reklamoje turi egzistuoti moralė. Jei chemiškai apdorotos daržovės bus reklamuojamos kaip natūralios, jos gali būti dar didesnis nuodas nei 50 gramų degtinės“, – sako A.Gaižutis. Jo teigimu, reklamai būdingas lojalumo prekės ženklui ugdymas, kuris pradedamas diegti nuo mažų dienų. Jis nedrįso vienareikšmiškai vertinti, ar toks produktas kaip „vaikiškas šampanas“ yra tiesiogiai nukreiptas į potencialių būsimųjų putojančio gėrimo vartotojų auginimą, tačiau pripažino, kad dalis tiesos čia yra.

G.Žižio manymu, Lietuvos gyventojai susiduria su kita bėda – kritiškumo stoka. „Kaip vartotojai nemokame atsirinkti, nes negauname šios srities išsilavinimo. Nežinome, kaip reaguoti, neišjungiame televizoriaus, jei nepatenkinti reklama, – sako dėstytojas. – Jei vaikams rodomoje laidoje reklamuojamas alus ir tėvas neperjungia kanalo, o pats sėdi šalia ir geria alų, vaikams nė reklamos nereikia. Jie mato pavyzdį šalia.“

Reklama pražūtinga

Nors rinkodaros specialistai mano, kad reklama, jei nukreipta tik į sąmonę, sudaro galimybių žmogui rinktis produktą, o jo vartojimas priklausys ne nuo reklamos, o nuo skonio, tyrimai verčia susimąstyti.

Reklamos ir suvartojamo alkoholio kiekio tiesioginę priklausomybę 2006–aisiais įrodė amerikiečių mokslininkai: kiekviena papildoma reklama per mėnesį padidina 15–26 metų jaunimo suvartojamo alkoholio kiekį vienu procentu. Keliose pastaruoju metu matytose alkoholio reklamose nufilmuoti subrendę asmenys, o keliose – paaugliškai šėlstantis jaunimas?

1997–aisiais atlikta ekonometrinė duomenų analizė atskleidė, kad alkoholio reklamos sumažėjimas 28 proc. sumažina paauglių alkoholio vartojimą 21–25 proc. Reklamos sumažėjimas sumažina paauglių dalyvavimą išgertuvėse 8–12 proc.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tose valstybėse, kuriose draudžiama visų alkoholinių gėrimų reklama, avarijose žūva 23 proc. mažiau žmonių. Tad reklamos uždraudimas problemos neišspręs, bet ją gali sumažinti.

Paauglių įpročiai

90 proc. 15–16 metų ES paauglių jau bent kartą yra gėrę.
Pirmą kartą europietis vidutiniškai išgeria būdamas 12,5 metų.

Gėrimo dažnumas:

31 proc. 15–24 metų jaunimo išgeria bent kartą per savaitę;
22 proc. – du tris kartus per savaitę.

Gėrimo intensyvumas:

46 proc. išgeria vieną gėrimą;
25 proc. – tris keturis;
19 proc. – daugiau kaip keturis.

Pasigeria:

22 proc. – kartą per savaitę;
10 proc. – kelis kartus per savaitę.

Vienos iš keturių 15–29 metų asmenų mirčių kaltininkas – alkoholis.

Eurobarometro duomenys

Naujausiame “Atgimime” taip pat skaitykite:

Keliautojas ir alpinistas Vladas Vitkauskas siūlo pasižvalgyti nuo aukščiausio Lietuvoje Aukštojo kalno, o nuvykti prie jo senu lietuvių karių keliu. Skaitykite „Trys šimtai metrų virš Lietuvos“.

Gediminas Lašas: “Dvylika ženklų – dvylika nusivylimų”. Autorius teigia nesuprantantis, kodėl reikia rinkti Lietuvos ženklą, jei nėra iš ko rinktis.

Indrė Makaraitytė: “Pasveikinkime įpėdinį”. Sutikęs su nacionalinio investuotojo kūrimo sąlygomis, Valdas Adamkus išsirinko sau įpėdinį.