Žuvininkystė, rekreacija ir gamtos apsauga
Žuvavimo pamokos prasidėjo…
2001 07 03 Žuvininkų sąjunga, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija, Žuvininkystės įmonių asociacija “Lampetra”, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvų perdirbėjų konfederacija bei žvejų ir medžiotojų draugija “Ežia” susijungė į asociacijų sąjungą “Žuvininkų rūmai”.
Sąjungoje – apie 60 tūkst. žmonių. “Žuvininkų rūmų” prezidentu išrinktas LMA narys korespondentas, profesorius habilituotas daktaras Juozas VIRBICKAS. Jo dešiniąja ranka – viceprezidentu – tapo Lietuvoje visiems gerai žinomas Leonas KEROSIERIUS.
Taupant milijonus…
Sunku trumpai apžvelgti visus “Žuvininkų rūmų” nuveiktus darbus. Tai – ir Lietuvos valdžios institucijų raginimas sekti užsienio šalių pavyzdžiu, ir realiai keisti valstybės politiką bei požiūrį į žuvininkystę, nuolatinis rūpestis savo nariais, leidžiantis per metus jiems sutaupyti apie 7 mln. litų. “Žuvininkų rūmai” moka priversti domėtis savo veikla. Jų pateiktą programą-projektą “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” palankiai įvertino Atviros Lietuvos fondas ir sudarė sutartį. Šį projektą remia Atviros Lietuvos fondo administruojama Baltijos-Amerikos partnerystės programa (BAPP), kurią finansuoja JAV Tarptautinės plėtros agentūra ir Atviros visuomenės institutas.
Kaip tik vykdydami savo įsipareigojimus ir BAPP nuostatus “Žuvininkų rūmai” organizuoja konferencijas, susitikimus ir konsultacijas. Mokoma atstovauti interesus rekreacinėje žuvininkystėje (apie tai – “Žaliasis pasaulis”, 2002 10 24, Nr.36).
Pirmoji tokia konferencija įvyko Žemės ūkio ministerijoje (ŽŪM), Vilniuje.
Apie rekreacinės žuvininkystės ir smulkaus verslo plėtrą savo mintimis dalijosi Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktorius Vytautas VAITIEKŪNAS.
Poilsinė žuvininkystė – malonumas…
Jis atkreipė dėmesį, jog poilsinė žuvininkystė – malonumas, verslinė žvejyba – žmogaus pragyvenimo šaltinis. Dalies verslinės žvejybos perorientavimas į rekreacinę – procesas sudėtingas ir nėra lengvas. Šiuo metu žvejai verslininkai ežeruose pagauna 58 t žuvų. Kuršių mariose verslu verčiasi 70 įmonių, o Kauno mariose beliko 15. V.Vaitiekūnas apgailestavo, kad kol kas rekreacinei žuvininkystei niekas neprašo lėšų iš SAPARD paramos fondo. Iš 6 kaimo turizmo finansuojamų projektų tik Raseiniuose užsiimama kaimo turizmu ir žvejyba. Jo nuomone, būtina supaprastinti mėgėjiškos žūklės tvarką.
“Ne viskas matuojama bizniu, valstybiniu mastu reikia galvoti giliau, kad išliktų mūsų gamta”, – baigė pareigūnas.
Baltijos-Amerikos partnerystės programos veiklą Lietuvoje pristatė dr.Birutė JATAUTAITĖ – programos direktorė. Ši programa remia visuomeninių organizacijų iniciatyvas. Pagrindinė fondo misija – pilietinė visuomenė. Apibendrindama šiuolaikinę diskusiją dėl Lobizmo įstatymo programos direktorė mano:
“Ateityje gali būti, kad pataisas įstatymams galės teikti samdomi lobistai, tačiau be visuomeninių organizacijų, verslininkų ir valdžios atstovų partnerystės – rezultatų siekti neįmanoma”.
Ji sveikino susirinkusią ne klausytis, bet mokytis auditoriją ir priminė, jog 2009 m. Baltijos-Amerikos partnerystės programa baigs savo veiklą.
Prof. Juozas Virbickas: “…labiau apsimoka organizuoti mėgėjišką žūklę…”
Prof. Juozas Virbickas, aptardamas rekreacinės žuvininkystės sampratą, rekomendavo smulkią verslinę žuvininkystę perorganizuoti į rekreacinę, nes labiau apsimoka organizuoti mėgėjišką žūklę, negu gaudyti žuvį versliniais įrankiais. Kadangi poilsio industrija – perspektyvi verslo šaka, jo nuomone, pirmiausia verta perorientuoti smulkiąsias verslines bendrove, o likusias apjungiant sustambinti.
Apie rekreacinės mėgėjiškos žuvininkystės laimėjimus Latvijoje ir Europos bendrijos šalių patirtį, sprendžiant žuvininkystės problemas, pasakojo Alvis BIRKOVAS “Latvijas Makškernieku asociacija” (LMA) programų direktorius. Gerai pažįstantis Lietuvą kaip teatro režisierius, svečias teigė:
“Gamta – pagrindinė vertybė, tad Europos Bendrijos nevyriausybinių organizacijų veikla ir patirtis žuvininkystės ir rekreacijos srityje labiausiai susijusi su aplinkos apsauga”.
Kaip pavyzdys buvo paminėta europinio lygio problema – mažųjų HES statyba, kurios padarė žalos kai kurių Europos šalių gamtai. LMA stebi savo kaimynų – Švedijos, Suomijos, Danijos, Estijos ir Lietuvos – gamtosauginių organizacijų veiklą, kurią vienija bendri bruožai ruošiant informacinę medžiagą, apmokymus, konferencijų ir seminarų organizavimą, švietimo projektus ir t.t. LMA veikloje akcentuojamas žmonių auklėjimas, kur didelis vaidmuo tenka radijui, televizijai ir kitoms masinėms informacijos priemonėms. Lietuvos žuvininkai turi ko pasimokyti iš latvių. (Apie tai “Žaliajame pasaulyje” – 2002 10 03, Nr.33 – išsamiai publikacijoje “Praminsime kelelį sykiu?” rašė Zenonas Butkevičius.)
Rengti veiklos scenarijus…
Aktualų ir sudėtingą klausimą, kaip greičiausiai ir efektyviausiai pasiekti užsibrėžtą tikslą, nagrinėjo Asociacijų sąjungos “Žuvininkų rūmai” viceprezidentas Leonas Kerosierius. Savo pranešime “Mokymasis atstovauti rekreacinės žuvininkystės interesus” jis teigia, jog konstatavus spręstiną problemą būtina:
“…Išsiaiškinti, gal tokią problemą jau kas nors yra sprendęs.
… Išsiaiškinti, į ką kreipsitės, ir numatyti asmenis, į kuriuos kreipsitės, ir kreipimosi formas.
… Parengti veiklos scenarijų, prognozuojant, kad susilauksite daug priešpriešos ir teks įveikti daug barjerų. Susipažinkite su “priešininkų stovykla” ir stenkitės užmegzti ryšius. Darbų vykdymui turi būti suburta komanda ir pasidalytos darbų vykdymo funkcijos. Interesų atstovavimas – tai įtempto ir kruopštaus darbo, koalicijos siekių įgyvendinimas. Ypač sunku siekti rezultatų visuomenei, nevyriausybinėms organizacijoms”.
Kai škotai lašišas gaudė ties Vieviu…
Na, o apie šalis, kur rekreacinės žuvininkystės problemos jau išspręstos, pranešime “Žvejybinio turizmo organizacija ir rekreacinės žuvininkystės patirtis pasaulyje” papasakojo Žuvininkų sąjungos žuvivaisos komisijos pirmininkas Vytautas RADAITIS. Savo apžvalgą jis pradėjo nuo Didžiosios Britanijos – šalies, turinčios giliausius ir seniausius mėgėjiškos žvejybos papročius. Malonu buvo sužinoti: 1928-32 m. škotų žvejai atvykdavo gaudyti lašišų į Lietuvą, Neries upę, ties Vieviu. Tam tikslui ten buvo įrengtas viešbutukas.
“Man labai patiko Didžiosios Britanijos aplinkos apsaugos agentūros teiginys, kad žvejai mėgėjai savo prigimtimi yra gamtos saugotojai ir puoselėtojai. Manau, kad būtent tai ir lemia šios šalies žvejų mėgėjų veiklą”, – sakė pranešėjas.
Pamokos prasidėjo, pamokos tęsiasi…
Daug įdomių minčių konferencijoje išsakė valstybinio turizmo departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas RAGUCKAS ir Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Regina SIRUSIENĖ. Su paramos sąlygomis pagal specialiąją žemės ūkio ir kaimo plėtros programą (SAPARD) supažindino SAPARD ryšių su visuomene skyriaus vedėja Dovilė KIRDEIKIENĖ.
Konferencija parodė, kad ryšių galimybės tarp nevyriausybinių organizacijų, valdžios institucijų ir verslininkų Lietuvoje neišnaudotos. Tad mokytis greičiau atrasti bendrus sąlyčio taškus ir tartis niekada ne vėlu. “Žuvininkų rūmai” turi rimtus partnerius. Jau minėtus Latvijos “Makškerniekus” ir Lietuvos valstybinį žuvivaisos ir žuvininkystės centrą. Rūmai pajėgūs mokytis iš kaimynų patirties ir padeda kitiems įgyti interesų atstovavimo pagrindus.
Lapkričio 6 d. konferencija suorganizuota Utenos apskrityje, lapkričio 11 d. seminaras Kauno apskrityje, lapkričio 13 d. – Klaipėdos apskrityje. Seminarai dar vyks: lapkričio 20 d. Alytaus apskrityje, apskrities administracijos salėje (Alytus, Tvirtovės ½), lapkričio 22 d. Marijampolės apskrityje, apskrities administracijos salėje (Marijampolė, Vytauto 28), lapkričio 25 d. Šiaulių apskrityje, Šiaulių rajono savivaldybės salėje (Šiauliai, Vilniaus g.263).
Į šiuos renginius kviečiami žuvininkai, žmonės, gyvenantys arti vandens telkinių, verslininkai, savivaldos, aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų vadybos, marketingo, verslo specialybių studentai, dėstytojai, nevyriausybinių ir turizmo organizacijų bei valstybės tarnautojai, žiniasklaidos institucijų atstovai.
Bendraujant, analizuojant kaimynų patirtį asociacijų sąjungai “Žuvininkystės rūmai” gimė idėja parengti programą “Nemuno ir Neries slėniai”, kuri bus pristatyta lapkričio 19 d. Lietuvos Respublikos Seime. Čia turės būti apsispręsta: ar Lietuvos įstatymus leidžiančios ir Lietuvos valdančios struktūros pritars “Žuvininkų rūmų” projektui ir kas imsis jį realizuoti. Manoma, šiam projektui įgyvendinti turi susiburti labai stipri koalicija ir turi būti rastos lėšos. Truputį palaukime ir netrukus sužinosime, ar pasiseks “Žuvininkų rūmams” pamokyti Seimo narius.
