Meškerės be ritės. 4 dalis

Tęsiame skyrelį “Svarelių išdėstymas”. Šį kartą pažiūrėkime, kokie yra klasikiniai svarelių išdėstymo būdai meškeriojant ilgomis sudurtinėmis meškerėmis. Jau minėjome, kad žvejojant tokiomis meškerėmis valo ilgis gerokai trumpesnis už meškerės ilgį. Žūklė sudurtinėmis meškerėmis yra sudėtingesnė nei ilgomis teleskopinėmis meškerėmis. Nors toks būdas labai populiarus užsienyje, vis dėlto negalima teigti, kad jis yra pranašesnis už žūklę teleskopine meškere. Kaip žvejoti, kokią meškerę rinktis, priklauso nuo aplinkybių. Jei žūklės vietoje yra daug žuvų, o jos kimba intensyviai, geriau žvejoti teleskopine meškere, nes užkibus žuviai nereikia atgal atitraukinėti storgalio, nuiminėti “topo”. Kai kimba silpniau, rečiau, o žuvys gerokai didesnės, kai reikia užmesti ypač tiksliai, pakirsti vos vos virptelėjus plūdei, tada praktiškesnės yra ilgos sudurtinės meškerės. Ežeruose ilga sudurtine meškere žvejojama retai. Kad ir koks būtų ežeras, tačiau ir keturiolikos metrų ilgio įrankiu, gaudant nuo kranto, sunku pasiekti reikiamą gylį. Net jei užsilipsite ant lieptelio, vis tiek to ilgio gali neužtekti. O štai lėtai tekančiose upėse, kanaluose, karjeruose, senvagėse, kai kuriuose tvenkiniuose ilga sudurtinė meškerė idealiai tinka. Ilgų sudurtinių meškerių svarelių išdėstymas parodytas paveikslėliuose. Jų išdėstymas labai panašus į aprašytą praeitame numeryje (“Meškerės be ritės”). Vis dėlto skirtumų yra. Pavyzdžiui, žvejojant sudurtinėmis meškerėmis, visada naudojamas plonesnis valas, kadangi žuvį meškeriotojui varginti padeda ne tiek meškerykotis, kiek guminis amortizatorius. Plūdžių plūdrumas mažesnis, mažesnis ir svarelių svoris, nes ilga sudurtine meškere masalas ne metamas, o tarsi padedamas į žūklės vietą. Pagrindinį svarelių svorį sudaro keletas vienas šalia kito užspaustų švino rutulėlių. Slyvutės naudojamos rečiau. Kai norima, kad masalas labai lėtai leistųsi, mažyčiai svareliai išdėstomi tolygiai net iki pat plūdės. (Tai labai aiškiai matosi ketvirtame paveikslėlyje.) Jei taip svarelius išdėstytume žvejojant kitu būdu, tai užmetant valas greičiausiai susipainiotų. Bet šiuo atvejuų nemetama, todėl galimybė, kad valas susipainios, labai nedidelė.

Žvejojant sudurtinėmis meškerėmis, galite naudoti labai plonus valus net ir tada, kai gaudomos visai nemažos žuvys. Pačiais ploniausiais valais meškeriojama, jei žuvys baikščios, maitinasi labai neaktyviai. Tada pagrindinis valas gali būti 0,09 ar net 0,08 mm skersmens, o pavadėlis – 0,06-0,08 mm skersmens. Žvejojant tokiu valu, amortizatoriaus skersmuo turi būti 0,5-0,8 mm. Nors taip meškeriojant kibti pradeda dažniau, bet, užkibus stambesnei žuviai, jos ištraukti gali ir nepavykti. Todėl, kai didesnės žuvys, pavyzdžiui, kanaluose ar tvenkiniuose maitinasi intensyviau, valas turi būti kiek storesnis. Tokiu valu žvejojama ir ten, kur šalia žūklės vietos yra įvairiausių slėptuvių, vandens augalų, kuriuose skuba slėptis užkibusios žuvys. Tokiu atveju meškeriojama 0,10-0,12 mm skersmens pagrindiniu valu, rišamas 0,08-0,10 mm skersmens pavadėlis, guminis amortizatorius turi būti 0,8-1,2 mm skersmens. Pačiose galingiausiose ilgų sudurtinių meškerių sistemose rišamas 0,14-0,16 mm skersmens pagrindinis valas, 0,12-0,14 mm skersmens pavadėlis, guminis amortizatorius parenkamas kuo storesnis – jo storis kartais siekia net 2 mm.

Amortizatoriaus storį riboja meškrės viršūnėlės kiaurymės skersmuo. Todėl, jei negalima naudoti storo, reikia rinktis ilgesnį amortizatorių ir sumontuoti jį trijose ar keturiose meškerės dalyse. Tokiu įrankiu jau galima žvejoti du – tris kilogramus sveriančius karpius. Be abejo, šias žuvi galima gaudyti ir meškere su rite, tačiau, kai žuvys maitinasi labai neaktyviai, ilgųjų meškerykočių privalumai neginčytini. Tai tiek apie žūklę ilgomis meškerėmis stovinčiame ir labai lėtai tekančiame vandenyje. Kitame numeryje pasiaiškinsime, kaip reikia išdėstyti svarelius žvejojant srovėje. O dabar norėtume atsakyti į vieną klausimą, kurį dažnai užduodate savo laiškuose. Nemaža dalis žvejų, skaitančių žurnalą “Žvejys ir žuvis” ir besidominčių ilgomis meškerėmis, norėtų sužinoti, kada reikia žvejoti teleskopinėmis meškerėmis ir kokią meškerę geriau rinktis. Bandysime trumpai atsakyti, nors ape tai šiek tiek rašėme anksčiau. Teleskopinės meškerės be ritės yra minkštesnės ir pasižymi didesnėmis amortizacinėmis savybėmis nei gana kietos sudurtinės meškerės, tačiau daugelis paprastų meškeriotojų mielai žvejoja teleskopinėmis meškerėmis. Kada telekopinė meškerė labiausiai tinkama?

Jei žvejojate dideles žuvis, tai apie teleskopines meškeres galite pamiršti. Jomis meškeriojamos nedidelės ir vidutinės žuvys, besimaitinančios netoli kranto. Tai kuojos, raudės, plakiai, aukšlės ir vidutiniai karšiai. Paprastai šių žuvų svoris neviršija pusės kilogramo, nors ištraukti kilogramą sveriantį karšį teleskopine meškere nėra sunku. Minkšta viršūnėlė gerai amortizuoja smūgius, todėl ir šis svoris – ne riba.

Kai žuvys yra aktyvios ir kimba dažnai, teleskopinei meškerei nėra lygių. Tokio efektyvumo nepasieksite jokia kita meškere. Ne išimtis ir ilgos sudurtinės meškerės.

Kai žuvys atsargios, ar žvejojama skaidriame vandenyje, ilgų sudurtinių meškerių šešėlis gali jas baidyti. Šiuo atveju teleskopinė meškerė, kurios valas yra ilgesnis, ypač tinkama.

Kokią meškerę įsigyti? Kuo ilgesnė teleskopinė meškerė, tuo ji minkštesnė. Net nuo savo svorio šie meškerykočiai išsilenkia labiau nei sudurtinės meškerės. Tai suprantama, nes priešingu atveju nuo kiekvieno energingesnio mosto jos paprasčiausiai lūžtų kaip degtukai. Tačiau minkštos teleskopinės meškerės turi ir minusų. Ne visada pavyksta tiksliai ir sėkmingai pakirsti. Dėl šios priežasties nauji šiuolaikiniai teleskopiniai kotai gaminami iš sutankinto anglies pluošto. Pavyzdžiui, italų forma “Garbolino” tokius kotus gamina pagal specialią “viper” technologiją. Tačiau tokie įrankiai labai brangūs. Šešių metrų meškerykočio kaina gali siekti 600-700 litų. Tokie kotai yra labai “greiti”, ir pakertama jais kur kas efetyviau. Apskritai galima pasakyti, jog kuo daugiau anglies pluošto koto medžiagoje, tuo kotas geresnis, lengvesnis ir brangesnis. Bet iš kitos pusės – tokie įrankiai greičiau lūžta. Mekeriotoją, nedalyvaujantį varžybose, visiškai gali patenkinti ilga meškerė, pagaminta iš anglies ir stiklo pluošto. Jų kaina kur kas mažesnė. Grynai stiklo pluošto meškerykočiai labai minškti, tačiau ir labai sunkūs. Jie patys pigiausi, bet išstovėti su septynių metrų stiklo pluošto kotu žmogui, neužsiminėjančiam kultūrizmu, gana sunku. Stiklo pluošto meškerė gali būti dviejų, trijų ar keturių metrų ilgio. Šios dar nėra pernelyg sunkios. Renkantis ilgesnę, jau reikia ieškoti kompromiso tarp kainos ir meškerės svorio. Teleskopinės meškerės gaminamos nuo dviejų iki dešimties metrų ilgio. Lietuvoje žvejojantys sportininkai jų taip pat turi nuo pačių trumpiausių iki pačių ilgiausių, bet paprastas žvejys tikrai nepuls pirkti keturių ar penkių skirtingų ilgų meškerių. O patarti, kuri yra universaliausia, gana sunku. Specialistų nuomone, norint įsigyti tiktai vieną meškerę, reikia ieškoti septynių ar aštuonių metrų meškerės. Jei nusprendėte nusipirkti dvi meškeres, bene idealiausias variantas būtų penkių ar aštuonių metrų įrankiai. Jei tris – galimas toks variantas: 4m, 7 m., 9m. Visko, kas čia parašyta, nereikia aklai priimti už gryną pinigą, nes daug kas priklauso dar ir nuo to, kur jūs dažniausiai žvejojate, kokiu atstumu nuo kranto, kokiame gylyje.

“Žvejys ir žuvys”, Nr. 5, 1999 m. gegužė