Laimikis – metro ilgio lydeka
Kretingiškis Romas Buitvydas viename iš mūsų rajono tvenkinių pagavo lydeką, kurios ilgis – 1 m 10 cm, o svoris – 12 kg. Vien lydekos galva svėrė per 2 kg. Išdžiovinęs žvejas ją pavers vienu iš įdomiausių savo trofėjų.
R.Buitvydas pasakojo, kad savo sėkmės dieną žvejojęs, kaip įprasta, iš guminės valties skrituliais. „Tūnojau tvenkinyje nuo 4 val. ryto. Bet niekas nekibo: plūduras ramiai plūduriavo vandens paviršiuje. Atsisukau – ogi vienas skritulys dingęs. Pagalvojau: vėjas nunešė į žoles. Sėdžiu ir ramiai žvejoju toliau. Surūkiau cigaretę, atsisukau: dingęs skritulys – vėl vietoj. Pradėjau irkluoti to skritulio link, – jis vėl dingo. Vynioju valą, traukiu. Jaučiu: užkibo kaip už rąsto. Po to pradėjo nešioti valtį po tvenkinį“, – žūklės nuotykį pasakojo žvejas. Ištraukti žuvį jam pagelbėjo ištikimas žvejybos draugas Ričardas Juodvalkis.
„Paskambino namo ir sako: krokodilą pagavau“, – juokavo Romo žmona Zita, lydeką išdalijusi artimiesiems bei kaimynams. Lydekos milžinės kotletais pavaišino ir savo bendradarbius – jie abudu dirba Kelių tarnyboje.
Ligi tol R.Buitvydui per 15 aktyvios žvejybos, kurioje būna kone kas savaitgalį, metų, mūsų rajono tvenkiniuose (jų, kaip įprasta, žvejai neįvardina) buvo pasisekę pagauti 7 ir 5 kg svėrusias lydekas.
Tačiau, traukdamas didelę žuvį, didelio džiaugsmo, pašnekovas sakė, nepajutęs. Lydeka milžinė buvusi sena: pavežiojo, pavežiojo po tvenkinį ir pavargo. Burnoje jau trūko ir dantų. Romas sakė girdėjęs žvejus sakant, kad jiems yra pasitaikę ištraukti iš senumo jau ir apsamanojusių lydekų. Tik vienas rūpestis, juokavo, kur senę po to padėti.
„Didžiausias „kaifas“ – traukti dviejų- trijų kilogramų lydekaites. Jos blaškosi, nerimsta. Visų įspūdingiausias ir yra pats traukimo procesas. Žvejoji ir matai, kaip iš gelmių išnyra lydekos: jos maždaug 30-40 cm gylyje šildosi saulėje. Tuomet, regis, ne tik matai visą žuvį, bet ir jauti ją. Jei ji užkibo, tempi ir galvoji: jei pabėgsi – tavo laimė“, – žvejo romantika pasidalijo pašnekovas.
Lydeka, anot Romo, nėra gudrus gyvis: praryja žuviuką ir užkimba ant skritulio. Šiaip lydeka ryja viską, kas juda: ne vien smulkias žuvis, bet ir varles, peles, net ančiukus.
Tvenkiniuose R.Buitvydas žvejoja vasarą ir rudenį, o žiemą pasiduoda į marias, kur eina stintos, plekšnės, vėgėlės, vėjažuvės. Žvejybos „liga“, juokėsi žvejas, ypač paūmėja balandį, o išgyjama tik prieš užšąlant. Penktadienio vakarais jau darosi neramu: reikia dumti prisižvejoti smulkių žuviukų. Vasaros šeštadieniais ir sekmadieniais jau trečią nakties jis gyvas ir be žadintuvo.
Žvejyba nėra pigus pomėgis. Kas mėnesį iš šeimos biudžeto tenka paskirti atitinkamą sumą pinigų: specialiems rūbams, batams, valtims bei žvejybos reikmenims.
R.Buitvydas sakė žinąs ir kitą kretingiškį žveją – Zigmą Oželį, kuriam yra pasisekę pagauti stambią – 10 kg svėrusią – lydeką.
