Kilnumas žydi
Kilnumas žydi, gailestis vėl išeina atlėgti paupin.

Kilnumas žydi, gailestis vėl išeina atlėgti paupin.

Nuo melsvo lango vaivorykštės saulė tvilksi daug giedriau.

Pamiršk tą mirtį, tiesiogiai žvelgiančią skerdyklos akim.

Instinktai gręžia, lūpas, spindinčias kiemo sniegenoj, regi.

Ko sapnas gailis, gauruose miego dingęs, ruduo skaito tykiai.

Užkūręs langus saulėtekis tėvas srauniai išniro.

Koks pavasaris! Mocartas suspindo virš klavišų valties.

Tirpsta tik lapai, meilė prisitaiko, baltai leidžiasi.

Esi fotelis, savy atsilošusi lengvai tapatinies.

Pasvirus aukščiui sparnai premijuojami taip pat svirduliais.

Tave ramunė keistai lengvai užburtų šįryt griausmuose.

Šaknys vis mirksi, vaivorykštės krūmuose knygas parašo.