Iš tolybių
Iš tolybių Lėtai atplaukia varpai – Pavasario miglos

Iš tolybių Lėtai atplaukia varpai – Pavasario miglos

Laišką skaitau… Edo mieste irgi Lyja pavasario lietūs

Žiedų žiedai… Žiūrėtum, rodos, žiūrėtum… Žiedlapiai krinta

Pavasario lietūs. Varvantys gluosniai, Nuvytę slyvų žiedai

Laukdamas mirties begalę trieilių parašysiu.

Delčia, nupiešia ragu, atvėrusiu pirmiausia mėnulišką meilę.

Susitikus pjautuvui ir kūjui ateities harmonija iširo.

Virš stogo kabo rudens varnų šūkaliojimai.

Pro mirštantį lapą kelią skinasi šąlantis laikas.

Kodėl plaka žemę Saulę teisiantys lietūs?

Kaip dabar iškeliaus pasus išmėtęs rugsėjis?

Moters aukštint negalima – sutryps.