Vadyba

Finansų maklerio įmonės privalo atskirai apskaityti savo ir kiekvieno kliento vertybinius popierius bei pinigines lėšas. Klientų piniginės lėšos, perduotos finansų maklerio įmonei VP pirkti, ir klientų piniginės lėšos, esančios finansų maklerio įmonėje pardavus klientui priklausančius vertybinius popierius, yra kliento nuosavybė, į kurią negali būti nukreiptas išieškojimas pagal finansų maklerio įmonės skolas. Visos sutartys tarp finansų maklerio įmonių ir jų klientų turi būti sudarytos raštu pagal VPK patvirtintas taisykles. Jeigu finansų maklerio įmonė negali atlikti visų klientų pavedimų, pirmiausia ji turi atlikti pavedimus parduoti mažiausia kaina ir pavedimus pirkti didžiausia kaina. Kai keli klientai pasiūlo vienodą kainą, pirmenybė teikiama ankstesniems pavedimams, jei VP biržos, kuriai pateiktas pavedimas, prekybos taisyklės nenumato ko kita.

Programuojami sprendimai priimami pagal tam tikrą procedūrą ar taisykles supaprastinančias sprendimų priėmimą tam tikrose pasikartojančiose situacijose. Taip taupomas laikas. Neprogramuojami sprendimai būtini naujose situacijose, kurių nebuvo ankščiau, kurios susiję su nežinomais veiksniais, kurių neįmanoma iš anksto nustatyti ar numatyti. Tokie sprendimai paprastai priimami nustatant organizacijos tikslus, atnaujinant, modifikuojant, kuriant naują produktą, tobulinant valdymo struktūrą. Praktikoje absoliučiai programuojamų ir neprogramuojamų sprendimų nėra. Kylant hierarchijos laiptais nuo žemiausių vadovų iki aukščiausių, neprogramuotų sprendimų gausėja.

Partnerystės principas. Visų pirma, tai savotiška psichologinė revoliucija. Ji gali būti apibūdinama siekimu įveikti šeimininko – boso pozą, atsisakyti pavaldumo – priklausomybės santykių tono. Tai reiškia siekimą ir elgesiu, ir net žvilgsniu įveikti įsakinėjimo toną, o apačioje – įsakymų vykdytojo padėtį, siekimą suformuoti darniai veikiančią, psichologiškai integruotą ir į autonomiškus veiksmus besiorientuojančią komandą. Tai ir nario profesinių sugebėjimų pasireiškimo bei realizavimo laisvė, realios, o ne tariamos erdvės užtikrinimas (personalo vadyba įpareigota stebėti atskiro žmogaus sugebėjimus ir sudaryti nuolatines galimybes tiems sugebėjimams ne tik realizuoti, bet ir plėtoti juos iki tokio laipsnio, iki kurio darbuotojo potencialios galimybės leidžia).

Finansų maklerio įmonė gali būti bet kurios Įmonių įstatyme nustatytos rūšies įmonė, VP viešosios apyvartos įstatymo 16 straipsnyje nustatyta tvarka gavusi licenciją verstis tarpininkavimo viešojoje VP apyvartoje veikla. Finansų maklerio įmonės turi teisę steigti dukterines įmones. Finansų maklerio įmonių dukterinės įmonės turi teisę užsiimti tik investicinių bendrovių ir pensijų fondų VP portfelių valdymu arba tik veikla, nurodyta šio straipsnio antrojoje dalyje, išskyrus VP pirkimą-pardavimą savo ar klientų vardu klientų sąskaita. Finansų maklerio įmonėms draudžiama steigti dukterines įmones, kurios verstųsi abiem šioje dalyje nurodytomis veiklos rūšimis arba kita šioje dalyje nenurodyta veikla.

Sprendimų priėmimas susijęs su problemų ir galimybių nustatymu. Kas yra problema? Problema – sunkumai kuriuos reikia pašalinti. Yra dvi nuomonės problemos supratimo klausymu: 1) problema atsiranda tada, kai neįvyksta tai, kas turėjo įvykti; 2) kaip problema suprantama potenciali galimybė. Kaip nustatyti ar tai problema ar nauja galimybė? D.Gleicheris problemą apibrėžia kaip kažką kas kelia grėsmę organizacijos gebėjimui pasiekti tikslą, o galimybę tai kas sukelia progą pranokti tikslus.tradicinėse organizacijose svarbiausia buvo problemos sprendimas, o modernioje didžiausias dėmesys skiriamas galimybių nustatymui. Drukerio nuomone, sprendžiant problemas tik sugrįžtama į pradinę padėtį. Tuo tarpu pažanga pasiekiama tik išnaudojus galimybes.

Panašiu principu prekes ir paslaugas lygina ir kiti autoriai. Paslaugų skiriamieji bruožai įgyja svarbų vaidmenį firmoms pasirenkant marketingo ir vadybos strategiją, kuri negali būti ta pati, kaip ir prekėms. Kita vertus, šie skirtumai leidžia patikslinti paslaugų veiklos sferą, jos ekonominį lauką. Kartu būtina pažymėti, kad skirtingoms paslaugų grupėms šios savybės būdingos nevienodu laipsniu. Vienos jų gali būti labiau, kitos mažiau ryškios. Tam neginčijamą įtaką turi naujos technologijos, ypač informacinės, kurios pakeičia savybių reiškimosi būdus ir formas.

1998 m. rugpjūčio mėnesį Birža iš ne pelno siekiančios organizacijos tapo akcine bendrove. VP biržos valdymas organizuojamas pagal Akcinių bendrovių įstatymą, atsižvelgiant į šiame įstatyme numatytus ypatumus. VP biržoje privalo būti sudarytos stebėtojų taryba ir valdyba. Stebėtojų tarybos funkcijas VP biržoje atlieka biržos taryba. Biržos taryba sudaroma laikantis šių proporcijų:1/3 - emitentų, investitorių, jų susivienijimų (asociacijų, konfederacijų ir pan.) pasiūlyti asmenys, neturintys nuosavybės ar darbo santykių su VP biržos nariais; ne mažiau kaip 1/3 - biržos narių pasiūlyti asmenys. VPK įgaliotas atstovas turi teisę dalyvauti biržos tarybos ir valdybos posėdžiuose su patariamuoju balsu.

Sprendimus mes priimame ne sistemingai nors valdytojų sprendimai taip pat ne sistemingi. Atsakomybė už svarbų organizacijų sprendimų priėmimą sunki našta ypač aštriai pasireiškianti aukščiausio valdymo lygyje. Vadovas negali priimti sprendimo neapgalvotai, tam reikia žinių. Atskirai paėmus sprendimo priėmimo procese vadovas vaidina keturis vaidmenis: 1) entraprenerio; 2) specialisto, kuris reguliuoja įvairius sutrikimus darbe; 3) išteklių skirstytojo; 4) kompromiso specialisto. Svarbūs sprendimų priėmimo proceso elementai yra žmonių santykiai ir laikas.priimant sprendimus labai svarbūs kitų sprendėjų sprendimai. Sprendimo priėmimas susieja organizacijos dabartį su ateitimi.

Taigi paslauga “sukasi” aplink nematerialią esmę, kurią galima suvokti kaip abstrakčią idėją. Tai yra veikla, susiejanti gamybos ir vartojimo procesus. Šie procesai dažnai vyksta kartu. Dėl šių savybių vartotojo ir paslaugų teikėjo sąveika yra plataus masto. Vartotojai susiduria su įvairiais šaltiniais ir galimybėmis (darančiais jiems įtaką), kurie yra paslaugų įmonių gamybos proceso elementai. Esant daugiau ar mažiau plačiai vartotojo sąveikai susiklosto jo ir paslaugų įmonės tarpusavio ryšys, t.y. paslaugų teikėjo ir vartotojo ryšys. Paslaugos visada susijusios su žmonėmis, klientais, kurie iš esmės ir sudaro įmonėms įvairių problemų. Klientai dažnai pažeidžia nustatytas jų aptarnavimo taisykles, ignoruoja siūlomas paslaugas, pervertina lūkesčius ir pan. Pasirinkimo laisvės sąlygomis paslaugų įmonė turi tirti kliento elgseną, jų pageidavimus ir užgaidas, kartu taikyti specifinius paslaugų pasiūlos ir paklausos suderinimo būdus ir poveikio vartotojams priemones.

Parduodant akcijas vieningos (fiksuotos) kainos būdu sandoriai registruojami vieninga kaina. Pagrindinis kriterijus nustatant kainą - maksimalus parduodamų akcijų skaičius. Pavedimai, kuriuose kainos limitas aukštesnis už nustatytą įvykdomi visiškai, pavedimai, kuriuose kainos limitas sutampa su nustatytu gali būti įvykdyti visiškai, įvykdyti dalimi arba neįvykdyti. Parduodant akcijas kainos prioriteto būdu pirmiausia tenkinami pavedimai, kuriuose nurodytas kainos limitas aukščiausias. Jei gauti keli pavedimai ta pačia kaina, jie vykdomi pateikimo tvarka. Akcijų pardavimas centrinėje rinkoje turi būti suderintas su Biržos valdyba. Šiuo atveju viešo pardavimo pavedimas dalyvauja prekyboje centrinėje rinkoje lygiomis teisėmis su kitais tai prekybos sesijai gautais pavedimais.

Komunikacija ir sprendimo priėmimas sujungia valdymo funkcijas į visumą. Komunikacija, tai pasikeitimas informacija, kuri būtina efektyvių sprendimų priėmimui. Informacijos pasikeitimas yra integruotas į visas veiklos rūšis.. neefektyvi komunikacija – viena svarbiausių problemų atsiradimo priežastis. Efektyviai komunikuojantis vadovas lemia organizacijos sėkmę. Pasikeitimas informacija arba mainai vyksta tada kai viena pusė siūlo, o kita priima. Tam reikalingas komunikacijų proceso sutapimas. Komunikacinių mainų objektas – pranešimas, o tikslas, kad jis būtų suprastų tik tie, kuriems jis skirtas. Komunikacija – veiklos planavimas, organizavimas, motyvavimas, kontrolė. Komunikacija sujungia visas šias funkcijas ir nei viena jų neįmanoma be komunikacijos.

Paslaugų įmonių vadovai nepakankamą domėjimąsi marketingo tyrimais dažniausiai aiškina glaudžiais savo darbuotojų ir klientų ryšiais. Jų teigimu, darbuotojai gali geriau išsiaiškinti klientų poreikius patys negu marketingo tyrėjai. Tačiau taip elgiantis gali kilti pavojus, kad paslaugų teikėjų ir klientų ryšiai nebus planingai plėtojami ir neformalūs sprendimams priimti. Antrinės informacijos apie paslaugas kokybė. Paslaugų marketingo tyrėjai pabrėžia, kad jaučiamas informacijos apie paslaugų sferos, atskirų jos verslų bei rinkų plėtojimą stygius. Be to, esanti informacija dažnokai yra fragmentiška, išsibarsčiusi specialiojoje literatūroje (pvz., turizmas, draudimas, transportas, bankininkystė ir pan.). Informacijos kokybės problema susijusi su atitinkamu paslaugų esmės nusakymu.