Sociologijos ištakos – feodalinio visuomenės gyvenimo irimas. Atsiradus ankstyvajam kapitalizmui, susvyravo asmens statusas kaip socialinė kategorija. Šeima, giminė, bendruomenė, religija – statusą lemiantys veiksniai. Atsirado pozityvinis mokslas, kuris tyrinėtų visuomenę. Pirmasis sociologijas sąvoką pavartojo O.Kontas (1799-1847) : sociologija – tai mokslas, tiriantis visuomenės dėsnius, stebintis visuomenės elgseną ir rezultatus naudojantis visuomenės pagerinimui. Šiuolaikinė sociologija remiasi visais socialinių ir kitų mokslų teiginiais. Specifika sociologijoje – sociologas yra reiškinių viduje, o kartu ir stebi juos iš šalies. Tuo TS skiriasi pvz. nuo teisės teorijos, dogmatikos, kuriose tyrimai apsiriboja buvimu viduje.

Yra NewYork 1958 metais konvencija dėl užsienio arbitražų sprendimų pripažinimų ir vykdymo. Lietuvos Respublika yra šios konvencijos dalyvė ir todėl arbitražinio teismo sprendimas priimtas bet kurioje valstybėje, Niujorko konvens. dalyvė yra Lietuvos Respublikoje pripažįstamas ir vykdomas. Ta, šalis t. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti patvirtinimą, o sprendimo originalą ir nuorašą t. p. autentišką. Jei parašytas kt. kalba, tai ir patvirtintą vertimą. Pripažinti užsienio arbitražo sprendimai Lietuvoje vykdomi pagal CK proceso nustatytą tvarką.

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 “Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija – BBĮ kreditorius – privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Teismui iškėlus bankroto bylą: 1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonės bankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus; 2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

Įmonės bankroto procese pagrindinė figūra yra įmonės administratorius. Ilgą laiką jo skyrimo ir kvalifikacijos kėlimo procesas buvo nevaldomas. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas išsamiai reglamentuoja bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimą, kompetenciją ir atsakomybę. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi gali būti tik teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas turi teisę teikti 242 fiziniai ir 21 juridinis asmuo. Šiuo nutarimu patvirtinta įmonių bankroto administravimo paslaugų taikymo tvarka, bankrutuojančių įmonių administratorių atestavimo komisija.

Naujajame Įmonių bankroto įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 1997 m. spalio 1 d., bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta duomenų apie BBĮ pateikimo ir skelbimo tvarka. Nuo 1997 metų spalio 1 d. įvesta statistinė atskaitomybė, todėl administratoriai ir likvidavimo komisijų pirmininkai įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų nepateikimą ar klaidingą duomenų pateikimą. Įstatyme liko nuostata, įtvirtinanti žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių asmenų privilegijuotą padėtį, palyginti su kitų kreditorių padėtimi. Pagal priimtą įstatymo nuostatą fizinių asmenų reikalavimai už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinami pirmiausia kartu su darbuotojų reikalavimais. Ši nuostata, sudarydama išskirtines sąlygas vienai ūkio subjektų grupei, pažeidžia kitų subjektų interesus. Tad visos pagal Darbo apmokėjimo ir Darbo sutarties įstatymus priklausančios sumos galima ir negauti.

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti. Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Įmonių bankroto įstatymas Lietuvoje įsigaliojo 1992 m. spalio 15 d., pirmosios bankroto bylos iškeltos 1993 m. kovo mėnesį. Ūkio ministerijos duomenimis, iki 1997 m. spalio 1 d. Įmonių bankroto įstatymas buvo pritaikytas 233 įmonėms ir 13 bankų; bankroto procedūros baigtos ar nutrauktos 28 įmonėse, tarp jų 15 įmonių likviduota. Naujausi Ūkio ministerijos duomenys rodo kiek kitokią situaciją. Iki 1999 m. vasario 23 d. Įmonių bankroto įstatymas buvo pritaikytas iš viso 359 įmonėms ir 13 bankų. Šiuo metu bankroto procedūros vykdomos 285 įmonėms (iš jų 113 – nuo 1997 spalio 1 d.), bankroto procedūros baigtos – 74 įmonėms.

Pasukę rinkos ekonomikos keliu, mes neišvengiamai turėjome daryti ir darėme daugybę klaidų, nes tai naujas, nežinomas, pilnas pavojingų netikėtumų kelias… Tai beveik amžinos temos, o šiandien, jau daugiau kaip pusantrų metų galiojant Bankroto įstatymui, norėtųsi pakalbėti, kas dar laukia mūsų verslo įmonių, jų darbuotojų: įveikta krizė, sotus gyvenimas, ar ūkio katastrofa- juk tokių nuomonių irgi tenka girdėti. Žinoma, būtų neteisinga tvirtinti, kad gerokai pailgėjusiame Bankroto įstatyme viskas blogai. Anaiptol, tačiau atsirado ir gana pavojingų dalykų, anot ekspertų, – liudijančių, jog įstatymų autoriai ir leidėjai nevisiškai įvertino svarbią ir sudėtingą rinkos ekonomikos bankroto funkciją.