Teisė

Bankrutuojančiai įmonei, priklausomai nuo jos verslo pobūdžio ir nuosmukio laipsnio, trūksta įvairių išteklių, bet problemų dėl personalo ir finansų neišvengia nei viena. Kiekviena tokia įmonė turi įvairaus turto, kurį norėtų parduoti, tačiau dažnai pasiūla (ypač gamybinių patalpų, pastatų, įrengimų) gerokai pralenkia paklausą, pirkėjų rasti sunku. Paprastai rezultatus lemia įmonės ir jos turto (nekilnojamojo) vieta, vadovybės apsukrumas. Antrasis finansinių išteklių šaltinis - patys kreditoriai. Jeigu jie jau nusprendė palaikyti įmonės pertvarkymą, tai privalo netrukdyti jai panaudoti verslui atgaivinti tas lėšas, kurias įmonė gauna pardavusi savo turtą. Antra, jie turėtų skirti papildomų kreditų, nors tai, žinoma, ir rizikinga.

Toks sprendimas realesnis ir dažniau taikomas, kol bankrotas dar nepaskelbtas: 1996 m. pabaigoje JAV aviacijos ir kosminės technikos gigantas “Boeing” prisijungė taip pat galingą korporaciją “McDonnell Douglas”, kuri 1995 m. baigė turėdama 416 mln. dolerių nuostolių. Žinoma, tai ne “Boeing” labdara, o abiem šalims naudinga “santuoka”, bet “McDonnell Douglas” korporacijai ji gerokai svarbesnė. Jei bankrutuojančiai įmonei tokia proga pasitaiko, nereikia jos praleisti: tai būtų gera naujiena akcininkams, darbuotojams ir kreditoriams, nes nuostoliai dėl pertvarkymo būtų minimalūs, turtas panaudotas pagal paskirtį, dauguma darbo vietų išsaugota.

Iškėlus bankroto bylą paprastai ruošiamas sanavimo projektas. Bankroto įstatymas reikalauja, kad, įmonei tapus nemokia, įmonės valdyba (jei ji nesudaryta, - administracijos vadovas) ne vėliau kaip per 40 dienų privalo sušaukti įmonės valdymo organą, kuris turi teisę priimti nutarimą įmonę reorganizuoti ar likviduoti. Taigi šis dokumentas- pertvarkymo projektas - yra privalomas, jį tvirtina teismas arba kreditorių susirinkimas (pritarimui gauti reikia, kad už sanavimo projektą balsuotų kreditoriai, turintys ne mažiau 2/3 visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos). Jame numatomas kompleksas priemonių įmonės mokumui atkurti (veiklos pakeitimas, įvairios techninės ir ekonominės priemonės, turto pardavimas, kreditorių nuolaidos įmonei, gamybos ir darbo organizavimo pakeitimai). Jeigu kreditorių susirinkimas pritaria projektui, administratorius jį teikia teismui tvirtinti.

Pirmasis variantas, regis, geresnis visiems suinteresuotiems kreditoriams - jie gali gauti visus pinigus: akcininkams - išlieka jų turtas; darbuotojams - jie nepraranda pragyvenimo šaltinio; pagaliau valstybei - jai nereikia šelpti naujų vargšų. Ne veltui Vakaruose bankroto įstatymai dešimtmečiais buvo vis labiau švelninami, sudaromos palankesnės sąlygos atsigauti skolose paskendusiai firmai: jai padeda valstybė, kreditoriai, specialios gelbėjimo organizacijos.

Tenka pripažinti, kad labai mažai atsakomybės junta tos grandys, kurioms pavesta valdyti valstybės turtą, tarp jų ir kreditoriai, atstovaujantys valstybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 1997 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1073 "Dėl valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto procedūrose tvarkos patvirtinimo” patvirtino įgaliotų asmenų atstovavimo valstybės institucijoms BBĮ pagal Įmonių bankroto įstatymo suteiktas teises kreditoriaus tvarką. Šio nutarimo 32 punkte nustatyta, kad “valstybės institucija - BBĮ kreditorius - privalo kartą per ketvirtį apsvarstyti bankroto proceso ir atstovavimo konkrečioms įmonėms eigą bei rezultatus ir savo išvadas bei pasiūlymus per mėnesį (pasibaigus ketvirčiui) pateikti Ūkio ministerijai. Ūkio ministerija, apibendrinusi pasiūlymus, išvadas pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Teismui iškėlus bankroto bylą: 1) įmonės valdymo organai perduoda administratoriui įmonės turtą pagal finansinę atskaitomybę, parengtą remiantis tos dienos, kai iškelta įmonės bankroto byla, duomenimis, ir visus dokumentus; 2) įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, o įmonės administratorius, įspėjęs raštu prieš 7 kalendorines dienas, atleidžia iš pareigų įmonės valdybos narius ir administracijos vadovą. Šiems asmenims nemokama išeitinė pašalpa ir kompensacija, išskyrus piniginę kompensaciją už nepanaudotas atostogas;

Įmonės bankroto procese pagrindinė figūra yra įmonės administratorius. Ilgą laiką jo skyrimo ir kvalifikacijos kėlimo procesas buvo nevaldomas. Šiuo metu galiojantis Įmonių bankroto įstatymas išsamiai reglamentuoja bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimą, kompetenciją ir atsakomybę. Įmonės, kuriai iškelta bankroto byla, administratoriumi gali būti tik teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas. Šiuo metu Lietuvoje bankrutuojančių įmonių administravimo paslaugas turi teisę teikti 242 fiziniai ir 21 juridinis asmuo. Šiuo nutarimu patvirtinta įmonių bankroto administravimo paslaugų taikymo tvarka, bankrutuojančių įmonių administratorių atestavimo komisija.

Naujajame Įmonių bankroto įstatyme, kuris įsigaliojo nuo 1997 m. spalio 1 d., bei poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta duomenų apie BBĮ pateikimo ir skelbimo tvarka. Nuo 1997 metų spalio 1 d. įvesta statistinė atskaitomybė, todėl administratoriai ir likvidavimo komisijų pirmininkai įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų nepateikimą ar klaidingą duomenų pateikimą. Įstatyme liko nuostata, įtvirtinanti žemės ūkio veikla užsiimančių fizinių asmenų privilegijuotą padėtį, palyginti su kitų kreditorių padėtimi. Pagal priimtą įstatymo nuostatą fizinių asmenų reikalavimai už perdirbti supirktą žemės ūkio produkciją tenkinami pirmiausia kartu su darbuotojų reikalavimais. Ši nuostata, sudarydama išskirtines sąlygas vienai ūkio subjektų grupei, pažeidžia kitų subjektų interesus. Tad visos pagal Darbo apmokėjimo ir Darbo sutarties įstatymus priklausančios sumos galima ir negauti.

Bankrotas skaudžiausiai paliečia įmonių dirbančiuosius. Anksčiau dažnai buvo bandoma sudaryti iliuziją, kad atidėliojant bankroto procesą, stengiamasi gelbėti būtent dirbančiuosius. Kaip parodė praktika, tai klaidinga ir netgi žalinga įmonių savininkų ir valdymo organų pozicija. Laiku iškelta bankroto byla dar gali padėti įmonei atsigauti. Anksčiau daugelyje įmonių likusio turto neužtekdavo net atsiskaityti su įmonių dirbančiaisiais. Prasiskolinusių įmonių turtą pagal atskirų kreditorių ieškinius areštuodavo ir pardavinėdavo teismo antstoliai. Tokiu būdu dažnai už menką kainą parduodami technologiniai įrengimai ar jų dalys, ir tokia įmonė, net nepaliesta bankroto procedūrų, negalėdavo vykdyti įprastinės savo veiklos.

Vyriausybė posėdyje pritarė Konsulinio mokesčio, Korupcijos prevencijos, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo, Pinigų plovimo prevencijos, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir Visuomenės informavimo įstatymų kai kurių straipsnių pakeitimams. Šių pakeitimų tikslas - suderinti juos su naujųjų Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. Projektų paketas netrukus bus teikiamas Seimui. Naujasis Baudžiamasis kodeksas įsigalios tik suderintas su naujais Baudžiamojo proceso kodeksu ir Bausmių vykdymo kodeksu. Šie projektai yra parengti įgyvendinant naujuosius Baudžiamąjį kodeksą ir Baudžiamojo proceso kodeksą, ir turi įsigalioti kartu su jais.

V.Markevičius priminė, jog didėjanti konkurencija tarp advokatų verčia nuolatos kelti savo kvalifikaciją ir dirbti kuo efektyviau. Be to, pernai pakeitus ir papildžius Advokatūros įstatymą sureglamentuota Europos Sąjungos valstybių narių teisininkų teisė verstis advokato praktika Lietuvoje. Įsigaliojus šiam įstatymui, teisę verstis advokato praktika Lietuvoje turės ES valstybių narių teisininkai, turintys savo valstybės kompetentingos institucijos suteiktą teisininko profesinį vardą, nurodytą Lietuvos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše. Lietuva gali būti ypač patraukli šalis kitų valstybių advokatams, teikiantiems teisinę pagalbą verslo klausimais. Todėl Lietuvos advokatai turėtų ruoštis galimai konkurencijai.

Gyventojai, 2002 metais suteikę juridiniams, fiziniams asmenims paskolas, kurių suma per kalendorinius metus didesnė kaip 10000 litų, arba padovanoję dovanas (pinigais arba natūra), kurių suma per kalendorinius metus didesnė kaip 10 000 litų, savo turtą ir pajamas pradeda deklaruoti nuo tų kalendorinių metų, kuriais suteikė paskolas arba padovanojo dovanas. Jie tampa nuolatiniais deklaruotojais. Todėl tie gyventojai, kurie didesnes kaip 10 000 litų dovanas padovanojo ar didesnes kaip 10 000 litų paskolas suteikė 2000 metais (po 2000 m. rugpjūčio 8 d.) ar 2001 m., jie turi teikti turto ir pajamų deklaracijas ir už 2002 metus. Ši prievolė nustatyta tik tiesioginiams skolintojams ir dovanotojams, bet ne jų šeimos nariams.