Teisė

Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymas ir valstybės turto didžiosios dalies privatizavimas bei kiti panašūs ekonominės reformos metu vykstantys nuosavybės transformavimo procesai sudarė sąlygas Lietuvos respublikoje susiformuoti naujoms nuosavybės rūšims ir formoms. Klasifikuojant nuosavybę į rūšis ir formas, pagrindiniais kriterijais turėtų būti pasirenkami subjektas ir nuosavybės panaudojimo tikslas. Lietuvos Respublikoje yra privati ir viešoji nuosavybė, taip pat leidžiama mišri nuosavybė, jeigu tai neprieštarauja LR įstatymams.

Už piktnaudžiavimą dominuojančia padėtim, už koncentracijos įvykdymą, apie kurią būtina pranešti, ūkiniam subjektui skiriama bauda nuo 3000 iki 100 000 Lt. Jei tie pažeidimai padaryti sunkinančiom aplinkybėm gali būti skiriama didesnė bauda, bet neturi viršyti 10% metinių pajamų. Už atliktus nesąžiningus konkrečius veiksmus bauda nuo 1000 iki 30 000 Lt. Gali būti didesnė, bet neviršyti 3% metinių pajamų. Neteisingas nepilnas informacijos pateikimas bauda nuo 1000 iki 10 000 Lt. Už kliudymą pareigūnams atlikti darbą gali būti bauda nuo 3 000 iki 100 000 Lt.

Nuosavybė bendrąja teisine prasme - gėrybių (daiktų), priklausančių savininkui ir sudarančių asmens turtą, visuma. Daiktas teisine prasme - tai žmogaus poreikius tenkinantis materialus pasaulio dalykas, natūralus arba sukurtas žmogaus darbu. Nuosavybės teisė atsiranda teisės normų pagrindu kaip konkrečių asmenų teisė į tam tikrą turtą. Svarbiausias nuosavybės teisės bruožas yra tas, kad savininko teisė į turtą nepriklauso nuo kitų asmenų. Šias jo teises tiesiogiai nustato tik teisės normos. Teisės į turtą turinys - tai savininko išimtinių teisių visuma. Nuosavybės santykius, pagrįstus Lietuvos Respublikos nuosavybės pagrindų įstatymu, reguliuoja Lietuvos Respublikos Civilinis Kodeksas, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, tarpvalstybinės bei nuosavybės teisės subjektų sudarytos sutartys.

Programos naudojimas teisine prasme yra jos paskelbimas, atgaminimas ir kiti su tuo susiję ūkinės veiklos veiksmai. Kad būtų apsaugotos autoriaus teisės ir teisėti interesai, įstatymai nustato tam tikras sąlygas ir reikalavimus, kurių privalo laikytis asmuo naudojantis kompiuterinę programą, taip pat tam tikrus teisių apribojimus kurių programos naudotojai privalo nepažeisti. Visų pirma, užtikrinant kompiuterių programų apsaugą nustatomi reikalavimai, kurių privalu laikytis perduodant teises į kompiuterines programas. Pagal Kompiuterių programų ir duomenų bazių teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnį, programa ar duomenų baze galima naudotis, tik sudarius sutartį su jos autoriumi arba jo teisių perėmėju. Taigi, kompiuterinė programa gali būti perduodama naudojimuisi tik pagal sutartį. Įstatymas tokiai sutarčiai nustato privalomą rašytinę formą, kurios nesilaikymas pagal Civilinio kodekso 58 straipsnį atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais.

Civilinių teisinių santykių objektų sistemoje kompiuterinės programos priskirtinos kūrybinės veiklos rezultatams. Kūrybinės žmonių veiklos rezultatais gali būti literatūros, meno, mokslo kūriniai, atradimai, išradimai, pramoniniai pavyzdžiai. Tačiau šios nematerialios vertybės teisinių santykių, o kartu ir subjektinių teisių, objektais laikomos tik tada, kai įgyja atitinkamos kūrybos rūšiai būdingą objektyvią formą arba nustatyta tvarka yra oficialiai pripažįstamos kūrybinės veiklos rezultatais. Nekyla abejonių, kad kompiuterinės programos yra nematerialios vertybės, kurios sukuriamos intelektualinės veiklos procese. Tačiau tam, kad būtų galima jas apsaugoti teisinėmis priemonėmis, ar apskritai sureguliuoti visuomeninius santykius, atsirandančius dėl jų sukūrimo ir naudojimo, jos turi būti išreikštos tam tikra objektyvia forma.

XXa. technikos ir technologijos revoliucija sukėlė panašaus masto pasikeitimus, kaip ir maždaug prieš dvejus amžius pramoninė revoliucija. Kompiuterių paplitimas ir informacinių technologijų tobulėjimas smarkiai pakeitė ir iki šiol keičia žmonių darbą, laisvalaikį ir net pačią visuomenę. Pirmąją tokių pasikeitimų bangą sukėlė kompiuterių, galinčių efektyviau apdoroti didelį informacijos kiekį sukūrimas. Pirmieji kompiuteriai buvo galingos elektroninės skaičiavimo mašinos, naudojusios specialiai joms sukurtas programas. Pirmųjų kompiuterių eksploatavimas, priežiūra ir patys kompiuteriai buvo ypatingai brangūs. Juos naudojo tik didelės valstybinės organizacijos ir pajėgiausios privačios firmos, todėl teisinė apsauga kompiuterinėms programoms nebuvo ypatingai svarbi ar reikalinga.

Taigi, kaip atsirado teisė? P.Leonas “Teisės enciklopedijos paskaitose” mini seną graikų padavimą, kuriame Dzeusas pasiuntęs itin protingą asmenį Epimetėą, kuris turėjo žemės būtybes apdalinti įrankiais kovai dėl būvio. Vienai būtybei Epimetėas davęs aštrius nagus, kitai – didelius sparnus, dar kitai – stiprius dantis. Tačiau žmogui jam pritrūkę dovanų ir jis apdovanojęs žmogų visuomenės instinktu. Dėl šios priežasties žmogus – tai nėra kažkokia atskira būtybė, galinti gyventi savarankiškai. Jis turi stiprų prigimtinį polinkį būti visuomenės dalimi ir dažniausiai suprantamas bei nagrinėjamas kaip visuomenės dalis. Žmogus be visuomenės negali gyventi, kadangi būdamas atsiskyręs jis netenka savo prasmės.

Ženklo vartojimu laikoma prekės ir paslaugos įpakavimo žymėjimas, prekių importas, eksportas, žymens vartojimas komercinėje veikloje, reklamoje ir kt. Įregistruotą ženklą gali parduoti pagal sutartį visai ar iš dalies, kartu su veikla ar be jos, ženklas gali būti perduodamas vienai, kelioms ar visoms prekių ir paslaugų klasėms ženklinti. LR netaikomi jokie teritoriniai ribojimai. Bet kurio suinteresuoto asmens reikalavimui prekės ženklas teismo sprendimu g.b. pripažintas neatitinkantis įstatymo reikalavimų ir tokio ženklo registracija pripažįstama negaliojančia. Teismas priėmęs sprendimą ženklo registracija pripažinti negaliojančia, išsiunčia sprendimo nuorašą valstybiniam patento biurui. Jis išregistruojamas ir apie tai paskelbiama biuletenyje.

Teisė arba teisės normos yra tam tikras bendrai priimtas elgesio reikalavimas. Iš tokio teisės supratimo kilo klausimas: kodėl įvairūs sluoksniai laikosi vieningo elgesio modelio ir tiki, kad tai yra geras elgesio modelis. Įvairios teisės teorijos susijusios su religija, teisiniu idealizmu. H.Kelzenas (esamo ir reikiamo santykis) ir kt teorijos iki šiol daro įtaką teisės sampratai. Tikėjimas teise kaip vertybe susijęs su religinėmis normomis arba pačia religijos esme. Pvz. Erlichas (gyvoji teisė), Savinji. Bendriausia prasme religija - tam tikra visuomenės posistemė. Visuomenė - bendras organizmas, ją veikia tam tikri veiksniai. Religija - vienas iš poveikio būdų. Tikėjimas - religijos realizavimo forma, subjektyvi jos išraiška. Religijos samprata gali būti tikėjimų ir vaizdinių sistema. Iš ekonominės (Markso ) teorijos : religija - visuomenės sąmonės forma, religija - gyvenimo būdas ir tikrovės suvokimo būdas.

Teismo sprendimų vykdymo procesas civiliniame kodekse numatyta tvarka, kuria vykdomi teismo sprendimai. Teismo sprendimai vykdomi remiantis vykdomaisiais dokumentais. Teismo sprendimus vykdo teismo antstoliai, esantys prie apylinkių teismų. Teismo antstolių reikalavimą vykdyti sprendimus privalo visi. Jei skolininkas įmonė - tai teismo sprendimą vykdo jo buvimo vietos teismo antstolis. Teismo antstolis siunčia raginimą įvykdyti prievolę geruoju. Terminą g. nustatyti pats teismas, jei terminas nenurodytas - teismo antstolis skiria nemažiau kaip per 15 d. terminą. Išieškotojo prašymu nuosprendis g.b skelbiamas laikraštyje. Turtas g.b. areštuojamas, gali jį paimti. Jei neįvykdoma geruoju, tai ne vėliau kaip per 10 d. teismo antstolis pradeda vykdyti jį priverstinai.

Objektas - visi reiškiniai, susiję su teise. Šiuos reiškinius išskirti tenka remtis teisės mokslo žiniomis. Empyrinis mokslas TS duomenis perima iš specializuotų teisės mokslų. Visą TS galima skirstyti į specialių teisės šakų sociologiją: BT sociologija (kriminologija), CT sociologija. Su bendrais teisės mokslais santykis painesnis: 1. Su teisės filosofija. Apskritai sociologija iš pradžių buvo filosofijos dalis, vėliau atsiskyrė kartu su psichologija. Panašiai su teisės filosofija - atsiskyrus TS, atsiskyrė teisės psichologija ir teisės logika. Kas lieka teisės filosofijai? Sudėtingas klausimas. Teisės filosofija galėjo būti iki empyrinio sociologinio metodo atsiradimo. Teisės filosofijai telieka metafiziniai svarstymai apie teisių ir pareigų santykį, jų struktūrą, valdžios, teisingumo sampratas, teisingumo esmę, prigimtinę teisę.

LR yra CK, kuris nustato civilinių bylų proceso tvarką visuose LR teismuose. Civilinio proceso įstatymas nustato tvarką, kuri nagrinėjamos bylos dėl ginčų kylančių iš civilinių, bankroto, šeimos ir t.t. santykių. Bendriesiems teismams yra žinybiniai ginčai, kylantys iš civilinių, darbo ar panašių santykių. Teisingumas. Jei nustatoma, kad bankroto byla žinybinga teismams, tai reikia dar žinoti į kurį teismą kreiptis. Teismingumas – tai bylų paskirstymas konkretiems teismams. Visos bylos, kurios gynybingos teismams yra nagrinėjamos apylinkių teismų. Bet yra išimčių: pirmiausia apygardos teismai, kaip pirmos instancijos teismai, nagrinėja bylas: 1) kurių ieškinio kaina didesnė už 100 000 Lt. 2) jei 1 šalis yra užsienio valstybė 3) dėl įmonės bankroto.