Technologijos

Ne visą informacija kaip žinome galima gauti laisvai, o paklausa informacijai nuo to nė kiek nemažėja ir todėl ji vis dažniau tampa kėsinimosi objektu. Todėl turi būti susirūpinta informacijos apsauga įvairiais lygiais. Informaciją valstybės lygiu, ir privačios struktūros savo lygiu siekia saugoti įvairiausiais būdais. Valstybė turėdama savo rankose įstatymų leidyba jos pagalba įveda informacijos slaptumo lygius, bei numato įstaigas ir asmenis atsakingus už informacijos apsaugą, taip pat numato atsakomybę už šios informacijos pagarsinimą. Informacijos slaptumo lygį valstybėje nurodo slaptumo grifas kuris yra rašomas ant dokumento, bei taip pat jis įspėja asmenį apie tai, kad už šios informacijos pagarsinimą yra numatyta atsakomybė. Dirbantis su slapta informacija asmuo taip pat supažindinamas su darbo su slapta informacija taisyklėmis ir tvarka.

Tuo pat metu buvo iškelta hipotezė ir apie kažkokią naują tarptautinę teroristinę organizaciją, nusprendusią eilinį kartą suvesti sąskaitas su amerikiečiais. Tiesa, šia prasme patogiau būtų užpulti valstybinius, o ne komercinius tinklapius. Dar vienos versijos autoriai mano, kad tai ekstremistų, pasisakančių prieš pasaulinės ekonomikos globalizavimą, rezultatas. Tomis atmintinomis dienomis kaip tik prasidėjo eilinė Pasaulinės prekybos organizacijos (PPO) sesija - ir ši akcija galėjo būti logišku žinomos demonstracijos Sietle tęsiniu. Beje, mitinguojantieji ten atvirai pasakojo apie save ir savo tikslus. Tik šį kartą nė viena ekstremistinė organizacija atsakomybės neprisiėmė.

Kriminalistine informacijos grobimo charakteristika galima laikyti visumą būdų gauti informaciją naudojantis kompiuteriu ar su juo susijusiais įrenginiais. Reikia pasakyti, kad prieiti prie kompiuterinės informacijos nėra labai sunku, nes ne visi rūpinasi turimos informacijos apsauga. O tie kas ir deda pastangas apsaugoti turimą informaciją negali būti tikri, kad nepaliko apsaugoje spragos, kuria pasinaudoti gali kiti asmenys siekdami gauti jo turimą informaciją. 1997 05 31 buvo pavogta Vilniaus regiono kadastro ir geodezijos centro kompiuterinė įranga kurios bendra vertė apie 480 000 litų. Tačiau kartu su įranga buvo pavogti ir duomenys kurių tik kaupimo vertė siekia 1,5 mln. litų. Spėjama kad įsilaužime dalyvavo nuo 8 iki 10 asmenų kurie buvo gerai pasiruošę nusikaltimo įvykdymui ir buvo informatikos bei kompiuterių specialistai.

Vokietijoje 4 milijonai žmonių naudojasi internetu. 2/3 šeimų Vokietijoje turi šią galimybę.
Internetas yra ir tikslas, ir priemonė nusikaltimams. Kiekviena kompanija bijo hakerių. Vokietijoje tik 36% firmų, kurios prekiauja internete, sutiko, kad būtų atlikta jų naudojamos technikos ir technologijos ekspertizė.
Hakeriai dažniausiai puola tik "iš sportinio intereso". Jiems patinka palikti savo "vizitinę kortelę". Tai yra panašu į rašinėjimus ant sienų.
2002 metų vasario mėnesį JAV buvo "nulaužta" apie 800 domenų.

Ši informacijos grobimo būdų grupė gali pasireikšti šiais žemiau išvardintais būdais: Patekimas į saugomą, apriboto patekimo sistemą pasinaudojant teisėto vartotojo linija - pasireiškia prisijungimu prie teisėto vartotojo ryšio linijos ir sulaukus kai teisėtas vartotojas nustoja aktyviai naudotis sistema nusikaltėlis pats pradeda aktyviai naudotis šia sistema. Tai primena sublokuotus telefonus turinčius vieną bendrą numerį ir kai teisėtas abonentas nutraukia ryšį nusikaltėlis savo kompiuterio pagalba vis dar laiko liniją užimtą. Kompiuterinis abordažas - tai kompiuterinės sistemos ar personalinio kompiuterio prijungto prie tinklo patekimo kodo (slaptažodžio) suradimas pasinaudojant specialiomis programomis.

Policija ieško šių terminų internete ir taip aptinka piratus. Hakeriai sugeba gauti legalių kompiuterinių programų serijinius numerius ir juos panaudodami "legaliai" naudotis programomis.
Keli mėnesiai iki WINDOWS XP operacinės sistemos pardavimų pradžios internete jau pasirodė jos nelegalios, piratinės kopijos.

Ši grupė būdų pasireiškia specialios įrangos informacijai iš kompiuterio gauti. Minima speciali įranga gali būti prijungiama ne tik prie kompiuterio dalių, komponentų ar ryšiui su kitais kompiuteriais skirtos įrangos iš kurių galima gauti reikiamą informaciją bet ir taip pat gali būti įrengiama patalpoje kurioje yra kompiuteris kuriame yra laikoma dominanti informacija. Apsisaugoti nuo tokių informacijos grobimų būdų yra reikalinga speciali techninė įranga. Pasyvus elektromagnetinis perėmimas - tai tiesiogiai prijungtas prie sistemos elektromagnetinių impulsų perėmėjas. Šiuo atveju informacija perimama ne tik iš to kanalo prie kurio yra prijungtas, bet ir iš patalpos aplinkos. Jis priima visus elektromagnetinius impulsus. Toks informacijos perėmimo būdas buvo viešai pademonstruotas 1985 m. Kanuose, tarptautiniame kongrese informacijos apsaugos klausimais. O norint nuo tokio pobūdžio atakų apsisaugoti reikia specialių priemonių kurios negarantuoja jog informacija nebus gauta kitu būdu.

Per 4 metus buvo paruošti 28 šios konvencijos projektai. Konvencijos tekstas galutinai buvo paruoštas pasirašyti 2001-11-23 Budapešte. Visas konvencijos tekstas anglų kalba pateiktas http://conventions.coe.int/Treaty/EN/projets/FinalCybercrime.htm (2002-03-07). Šiuo metu konvenciją pasirašė iš viso 32 valstybės (tarp jų 4 valstybės ne Europos Tarybos narės: JAV, Kanada, Japonija, Pietų Afrikos Respublika). Alfredas Kiškis: Lietuva kol kas (2002-03-07) nėra pasirašiusi šios konvencijos. Konvencija įsigalios, kai ją ratifikuos nacionaliniame lygyje 5 valstybės (iš jų ne mažiau kaip 3 valstybės Europos Tarybos narės).