Nemokamas egzaminų pagalbos numeris veiks ir per Velykų šventes

Nemokamas egzaminų pagalbos numeris veiks ir per Velykų šventes

Iki baigiamųjų egzaminų mokyklose likus daugiau nei mėnesiui, mokiniams ir jų tėvams pradėtos teikti nemokamos konsultacijos egzaminų pagalbos telefonu 8-800-10118. Informacinės akcijos „Egaminai.Nesinervink.lt“ telefono linija veikia kasdien nuo 11 iki 23 valandos. Patarimai, kaip ruoštis egzaminams ir valdyti nerimą, bus teikiami ir savaitgaliais, atostogų bei švenčių dienomis. Antrus metus iš eilės akcijos partnerės, AB „Lietuvos telekomas“ veikianti egzaminų pagalbos linija kasmet sulaukia vis didesnio populiarumo. Telefonu dažnai skambinama savaitgaliais, kuomet mokiniai daugiau laiko skiria ruošimuisi egzaminams. Pirmosiomis akcijos dienomis vidutiniškai sulaukiama po 20 skambučių. „Į egzaminų pagalbos liniją skambina ne tik mokiniai, bet ir jų tėvai. Pastarieji teiraujasi apie egzaminų laikymo reikalavimus, o moksleiviai kreipiasi su klausimais, kaip suvaldyti nerimą ir stresą, kaip efektyviai išnaudoti laiką mokymuisi“, – teigė psichologė Jona Kirkauskienė, Bendraamžių psichologinės paramos centro vadovė, koordinuojanti nemokamos egzaminų pagalbos linijos darbą.

„Filosofijos pagrindai II“ Demokratija
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Demokratija

Demokratija – visai ne naujas reiškinys, ji egzistuoja nuo senovės laikų. Ji atsirado Atėnuose – vergvaldiškoj visuomenėj. Atėnų demokratija buvo tiesiogine ta prasme, kad aukščiausia valdžia priklausė liaudies susirinkimui, Atėnų piliečiams, susirinkdavusiems centrinėje Atėnų aikštėje. Jų buvo 5 – 6 tūkstančiai iš 30 – 40 tūkstančių Atėnų gyventojų. Dalyvavimo liaudies susirinkimuose teisė priklausė laisviems vyrams. Vergai, vaikai ir moterys neturėjo šios teisės. Liaudies susirinkimas galėjo būti įstatymų leidžiamuoju, t.y. priiminėti įstatymus. Bet ir ne tik. Jis priimdavo sprendimus, privalomus vykdyti. Analogiška valdžios struktūra priklausė kitiems Graikijos poliams – miestams-valstybėms. Polių sistema buvo tiesioginės demokratijos sąlyga, kadangi tik nedidelis žmonių kiekis galėjo susirinkti vienoje vietoje. Kitas tiesioginės demokratijos pavyzdys yra Novgorodo respublika 9 – 16 amžius iki Ivano Rūsčiojo užkariavimo 16 amžiuje. Liaudies susirinkimas čia buvo vadinamas veče, kuri priimdavo įstatymus (įstatymų leidžiamoji valdžia) ir sprendimus (vykdomoji valdžia). Kunigaikščiai Didžiajame Novgorode buvo išrenkami večės. Paprastai tai būdavo skandinavai – Skandinavų kunigaikščiai ir jų kariauninkai, kurie tarnavo valstybės sargyboje ir dėl to buvo vadinami variagais. Didysis Novgorodas samdė variagus jau 8 – 9 amžiuje. Tai buvo tipinė polinė valstybė. Pskovo respublika (11 – 13 a.) taip pat išrinkdavo kunigaikščius ir buvo tiesiogine demokratija.

Gegužės mėnesį valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai bus laikomi pagal atnaujintą tvarką

Gegužės mėnesį valstybinės kalbos ir Konstitucijos pagrindų egzaminai bus laikomi pagal atnaujintą tvarką

Naujos redakcijos dokumentais patikslinamos egzaminų organizavimo ir vykdymo procedūros. Nuo šių metų gegužės mėnesio keičiama egzaminų ir kandidatų registracijos tvarka: kaip ir brandos egzaminų valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų bei kandidatų registravimas vyks Nacionalinio egzaminų centro duomenų perdavimo sistemoje KELTAS, šioje sistemoje vyks ir minėtų egzaminų rezultatų registravimas. Valstybinės kalbos mokėjimo kvalifikavimo komisijų nuostatuose patikslinta komisijų sudarymo tvarka. Siekiant padėti suaugusiesiems kitakalbiams savarankiškai pasirengti valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminams išleistas naujas leidinys “Pasirenk egzaminams pats!”. Leidinyje ,,Pasirenk egzaminams pats!” pateikiami valstybinės kalbos mokėjimo pirmosios, antrosios ir trečiosios kategorijų testų trumpi turinio, užduočių aprašai, testo vertinimas bei po vieną visų kategorijų testų pavyzdžiai; taip pat pateikiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzamino temos, egzamino testo klausimų pavyzdžiai, dokumentų, reglamentuojančių testavimo procesą, bei literatūros sąrašas, pateikiami atsakymai į dažniausiai iškylančius klausimus, susijusius su valstybinės kalbos mokėjimo ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminais.

„Filosofijos pagrindai II“ Dorovinė sąmonė
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Dorovinė sąmonė

Visuomeninis sąmonė turi daugybę formų, kurių egzistavimą nustato jų objektas, o taip pat požiūriu į socialinę tikrovę. Toliau aš ketinu aptarti esmines, mano manymu, visuomeninės sąmonės formas: dorovinę, estetinę ir socialiai-politinę sąmonę. Kitos formos vienokiame ar kitokiame lygyje išsivysto iš pagrindinių, o todėl gali būti gvildenamos pagrindinių ribose. Toks, pavyzdžiui, yra teisinė sąmonė, priklausanti socialiai-politinei sričiai. Religinė sąmonė pernelyg fundamentali, kad ją aptarinėtume kartu su kitomis formomis. Štai kodėl ji buvo aptarta skyriuje „Filosofija ir religija” (žr. „Filosofijos pagrindai”, 1 d.). Dorovinės sąmonės atsiradimą galima aiškinti skirtingai. Bet atsižvelgiant, kad religinė sąmonė yra istorinis visos kultūros pirmapradis, todėl belieka pripažinti, kad dorovinė sąmonė turi tiesioginį ryšį su religija. Prisiminkime pirmų žmonių nusidėjimo sceną, aprašytą pirmame skyriuje pirmoje Mozės Penktaknygėje. Gėrio ir blogio pažinimo medis buvo uždraustas Adomui ir Ievai. Aptikę Dievo draudimą, pirmi žmonės atsikando šio medžio vaisių: jų akys atsivėrė, ir jie pamatė, kad nuogi. Į Dievo kvietimą pasirodyti jie neatsiliepė iš gėdos jausmo („nuogi”). Akivaizdu, kad šis jausmas susiformavo gėrio ir blogio pažinimo pagrindu, fundamentalių bet kokios dorovės kategorijų. Gėda funkcionuoja ten, kur pažeisti Dievo įsakymai: gėda pavaduoja jų veikimą. Tai savotiškas Dievo nuostatų surogatas. Po žmonių nusidėjimo Dievas tapo transcendentiniu, palikdamas pėdsaką žmogaus sieloje sąžinės pavidalu – dorovine žmogaus su Dievu ryšio forma.

Lietuvos studentų atstovybių renginiai
|

Lietuvos studentų atstovybių renginiai

Kiekvieną pavasarį Vilnių sudrebina Matematikų ir informatikų dienos – MIDI. Tęsiant tradicijas ir ieškant naujų idėjų, MIDI tapo viena dižiausių ir ilgiausių studentiškų švenčių, jungianti daugiau nei 20 renginių, kurie šiemet vyks balandžio 22 – 28 dienomis. MIDI 2006 kulminacija – MIF studentų meninės saviraiškos įrodymu tampanti rock’o opera „Pradžių pradžia“. Pasak organizatorių, ji, kaip ir visos MIDI, šiemet bus pasakiškos. Galvoji, kad mokslas būna tiktai nuobodus? Pamatyk kitaip! Moksleivių ir studentų grupė gegužės 26 dieną kauniečius kviečia susipažinti su linksmąja mokslo puse. 2005 metais atliktas tyrimas parodė, kad lietuviai mažiausiai iš visų europiečių domisi mokslu. O bemokslius mus kiniečiai greitai nukonkuruos, tad siūlome neatsilikti. Prisidėk prie vieno pirmųjų mokslo festivalių Lietuvoje! Jame jau ruošiama: baltymų sintezės vaidinimas, bioreaktorius, Pitagoro puzlis, interpretacijų dvikova, Rėdos ratas, istorijos labirintas bei formulių graffiti… Ir tai dar ne viskas… Renginį organizuoja besikurianti mokslo populiarinimo draugija, kartu su Lietuvos jaunųjų mokslininkų sąjunga, VDU mokslinė draugija „Modusas“, mokinių grupė „Meno_krosnis“, Lietuvos gamtos mokslų olimpiadų asociacija.

„Filosofijos pagrindai II“ Estetinis suvokimas ir menas
| |

„Filosofijos pagrindai II“ Estetinis suvokimas ir menas

Estetinis suvokimas yra vertybinis, aksiologinis, kuris mąsto vertybėmis, pavaldžiomis grožio idealui (aukščiausiai vertybei), t.y. puikumui. Grožis yra tradicinis triados – tiesos, gėrio ir grožio komponentas. Triados komponentai – ne objektai, o pažinimo (tiesa), dorovingumo ( gėris) ir meno (grožis) funkcijos. Jeigu hipostazuotume šias funkcijas, t.y. paverstume jas abstrakčiais objektais, neprieinamais jausminiam įsisavinimui, tai gautume tiesą, gėrį ir grožį. Tai kažkas panašaus į platonišku eidosus. Aišku, kad estetinį statusą turėjo tik grožis. Tačiau tiesa ir gėris taip pat neša estetinę naštą. Pavyzdžiui, grakščios ir elegantiškos mokslinės konstrukcijos taip pat iššaukia estetinį jausmą. Jos gi dorovingos, jeigu neša naudą žmonijai. Analogiškai ir grožis mene turi dorovinę (gėris) ir pažinimo ( tiesa) prasmę. Menininkas ne tik materializuoja savo estetinį idealą meno kūrinyje, bet ir atspindi (reprodukuoja) tikrovę iš estetinės pusės, t.y. pažįsta ją. Labai dažnai menas pateikia mokslui vienus ar kitus realybės aspektus pažinimui. Pavyzdžiui, erdvės ir laiko mene reliatyvumo idėja atsirado kur kas anksčiau reliatyvistinių Gotfrydo Leibnico (1646 – 1716) ir Alberto Einšteino (1879 – 1955) vaizdinių. Estetinis menininko suvokimas (jo puikumo įsivaizdavimas, estetinis skonis, intencija ir idėjos) įkūnijamos jo meno kūriniuose. Jų savitumas tame, kad jie egzistuoja nepriklausomai nuo jo estetinio suvokimo, turėdami idėjų, apie kurias menininkas ir neįtarė. Estetinis visuomenės suvokimas nesutampa su estetiniu menininkų suvokimu ir jų estetine veikla. Tai reiškia, kad estetinį suvokimą turi ne tik menininkai, bet ir žmonės, nedalyvaujantys estetinėje veikloje.

FiDi efektas tarybiniais laikais buvo stipresnis
|

FiDi efektas tarybiniais laikais buvo stipresnis

Pirmąjį balandžio šeštadienį jau 38 kartą Vilniuje nugriaudėjo FiDi efektas. Nuo ankstyvo būsimieji ir esamieji Vilniaus universiteto fizikai rinkosi į „Fizlendą“ Saulėtekyje, kur vyko įvairios atrakcijos. Pirmojo alaus bokalo efektas studentus tikriausiai paveikė kaip reikiant – tradiciškai vykstant pas filologes, Dinas Zauras „nesusivaldė“ ir įvažiavo į gatvėje stovintį automobilį, gerokai jį aplamdydamas. Lietus ir apniukęs dangus nesutrukdė linksmintis, bet fizikai veteranai teigė, kad tarybiniais laikais studentai labiau norėjo švęsti šią šventę. Nieko nelaukę būsimieji mokslininkai ėmėsi darbo – šventės dalyviams siūlė išmėginti Forerio efektą, pirmojo bokalo reiškinį ir daugybę kitų keistų mokslinių eksperimentų. Renginyje netrūko ir paslaptingų stebėtojų – ne kartą patyrę pirmojo bokalo efektą, „Fizlende“ stoviniuojantys trečiakursiai drąsiai gurkšnojo alų. „Šiai šventei ruošėmės pakankamai – net tris paras gėrėm. Ir dar iki pirmadienio gersim“, – sakė būsimieji fizikai. Atskirame vagonėlyje rinkęsi FiDi veteranai taip pat bandė dar kartą patvirtinti bokalo efekto rezultatus, o prie alaus dalijosi prisiminimais apie tarybiniais laikais rengiamą FiDi. „Mūsų laikais idėjinis lygis buvo didesnis. Dabar viskas duota, o mūsų laikais ir be pinigų suorganizuodavome FiDi dienas. Be to, pas mus į organizacinį komitetą daugiau susirinkdavo, negu dabar į patį renginį“, – purkštavo veteranai. Prie pastarųjų prisijungė ir VU fizikos fakulteto dekanas Jūras Banys. „Kiekviena FIDI šventė išskirtinė. Šįkart išskirtinė blogu oru, tačiau fizikai problemų neturi, jie turi tik iššūkius, taigi čia ir yra iššūkis. Fizikai moka pasilinksminti. Tik nefotografuokite manęs su alaus bokalu“, – šypsojosi savo studentų rengiamose rungtyse nepanoręs dalyvauti dekanas.

Studentų festivalis RAFES – jau 25-tą kartą
|

Studentų festivalis RAFES – jau 25-tą kartą

Nuo gegužės 1 d. Kauno technologijos universiteto (KTU) „radistai“ visus kviečia dalyvauti „SIDABRINE PERKŪNO FIESTA“ pavadintame RAFES’06 festivalyje . Kiekvienais metais RAFES į KTU Elektronikos rūmus (Studentų g. 50, Kaunas) sutraukia kelis tūkstančius esamų ir buvusių studentų bei svečių iš visos Lietuvos. Šiais metais jų tikimasi sulaukti dar daugiau. Nepakartojama festivalio atmosfera, įvairių stilių muzika, šviesos efektai, studentiški konkursai bei novatoriškos idėjos – visa tai vienija jaunimą ir tuos, kurie jaučiasi jauni. Gegužės 1 dieną startuos, jau tradiciniu tapusios ir studentų pamėgtos, troleibusų lenktynės STREETRACING `06 – EURO RACING. Renginys skirtas Lietuvos įstojimo į ES antrosioms metinėms paminėti. Renginio vinis – lenktynės „Street Racing‘06“ ir dviračių „dragas“ tarp Laisvės alėjos medžių. Kas dalyvavo ankstesniuose „Street racing‘uose“ žino jog tai šauni pramoga su dar šaunesniais prizais. Lenktynių tikslas – iššifruoti legendą ir pačia studentiškiausia transporto priemone – troleibusu, apvažiuoti visus punktus bei atlikti smagias užduotis. Nebus liūdna ir prie Laisvės alėjos fontano. Čia susirinkę galės stebėti ir net dalyvauti dviračių lenktynėse su slalomo motyvais (tarp medžių ir stulpų). Dalyvius ir žiūrovus linksmins KTU DIKSILENDAS.

„Filosofijos pagrindai II“ II. IŠ PAŽINIMO TEORIJŲ ISTORIJOS
| |

„Filosofijos pagrindai II“ II. IŠ PAŽINIMO TEORIJŲ ISTORIJOS

Plotinas (204 – 270), graikų filosofas-platonikas, neoplatonizmo pradininkas, remdamasis Platono filosofija, sukūrė originalią pažinimo koncepciją. Ontologinis jo koncepcijos pagrindas yra hierarchinė būties iš trijų substancijų struktūra: Vienybė, Protas ir Siela. Būties centre yra Vienybė, kuri kuria Protą, o pastarasis – Sielą. Vienybė bepradė ir yra aukščiau bet kokio egzistavimo ir mąstymo. Protas tapatus platoniškam eidosų pasauliui. Siela yra kosmoso kūrėja. Juslinį suvokimą Plotinas traktuoja kaip paties daikto jutimo organo supanašėjimą: akis nematytų saulės, jeigu nebūtų į ją panaši. Racionalaus pažinimo galimybė sąlygojama tuo, kad žmogus susijęs su Protu ir Vienybe. Racionalus pažinimas yra idėjų, o ne daiktų pažinimas. Jis pasyvus šių idėjų atžvilgiu: pažinimas traktuojamas kaip idėjų stebėjimas ir juslinių duomenų lyginimas su jomis. Žmogaus protas juslių pagrindu idėjas verčia į individualias sąvokas – logus. Aurelijus Augustinas (354 – 433m.), filosofas ir krikščionių teologas, kūrė tezes apie tikėjimą kaip visokio žinojimo prielaidą: tikėjimo tipas, tam tikras tipas ir žinojimo pobūdis. Pažinime svarbų vaidmenį Augustinas skyrė intuicijai, kurioje buvo tikėjimas ir nušvitimas iš aukščiau.

Skandalų visuomenė – blogas pavyzdys studentijai
|

Skandalų visuomenė – blogas pavyzdys studentijai

Šiandien, krenta į akis pompastiškos deklaracijos apie švietimo ir mokslo prioritetus valstybės ateities formacijoje, kurios taip pat pamažu tampa tik politikuoti mėgstančiųjų žargonu. Esame Europos sąjungos nariai, bet įvaizdis apie dabarties Lietuvą vis tiek lieka pakankamai slogus. Regis šalyje per tuos penkiolika nepriklausomybės metų subrandinta viena vienintelė triukšmo tradicija – dalintis skandalais ir kuo garsiau. Lietuvos studentų judėjimui šiandien tiek pat metų, kiek ir nepriklausomybei valstybės, kurioje gyvename. Atrodo, stiprus Tautos laisvės troškimas, bendruomeniškumo dvasia, drąsūs ir tvirti žingsniai visuotinio tikslo link buvo tikri: šiandien Lietuva – nepriklausoma demokratinė respublika. Tačiau pulsas, prieš 15 metų lėmęs visuomenės dvasinį, kultūrinį, politinį ir socialinį pakilimą, pamažu silpnėja. Ar studentija gali padėti? Taip. Ne tik gali, bet ir privalo. Kai bene pirmą kartą per nepriklausomybės laikus atvirai kvestionuojamas studentų teisių klausimas, įvairūs skandalai ima krėsti aukštąsias mokyklas, akademinę bendruomenę, būtina veikti. Dabar, kaip niekad anksčiau, Lietuvos studentų judėjimas turi prasmę tapti tuo valstybės progreso varikliu, kurio šių dienų Lietuvai taip reikia. Geresnė, veiksmingesnė studentų judėjimo tredicija, paremta vieningu, kūrybišku, dinamišku ir inovatyviu studentijos atstovavimu, būtų svarus jaunuomenės indėlis siekiant aktyvios pilietinės visuomenės susiformavimo.