Maišatis Tęsiasi
|

Maišatis Tęsiasi

Įtakingas britų savaitraštis “The Economist” paskelbė staipsnį apie Prezidentūros skandalą Lietuvoje. Jis svarbus tuo, kad patvirtina tarptautinės Lietuvos izoliacijos faktą, kurį atkakliai neigia pats Rolandas Paksas. Pateikiame Jums The Economist, sausio 8 – 15 d., 2004 straipsnio vertimą. Vargu ar galėtum pavadinti Lietuvą bananų respublika: šiuo metu didesnė krašto dalis padengta storu sniego sluoksniu. Tačiau kuo ilgiau jos Prezidentas Rolandas Paksas laikosi įsikibęs savo posto, tuo labiau kenčia krašto reputacija. Lietuva, besiruošianti stoti į Europos Sąjungą ir NATO, nusipelno geresnio. Parlamentinis tyrimas priėjo išvados, kad Prezidentas, anksčiau buvęs Lietuvos Ministru Pirmininku, prieš metus pradėjęs eiti savo pareigas, buvo apsuptas patarėjų, piktnaudžiavusių savo aukštomis pareigomis ir susijusių su organizuotais nusikaltėliais. Gruodžio mėnesį Lietuvos Seimas ėmėsi apkaltos proceso, kuris veikiausiai vystysis lėtai. Apkaltos proceso pabaigoje apkaltos komisija , kurią sudaro Seimo nariai ir teisininkai, turės pateikti išvadas, kurias peržiurės Konstitucinis Teismas. Galutinis balsavimas, pasak artimo apkaltos komisijai žmogaus, įvyks “ne anksčiau kaip kovo ar balandžio mėnesiais”.

|

Pedofilijos skandalas – vieno kambario buto vieša paslaptis

Didžiausias šalies kurortas išties turi kuo pasigirti: gydytojai luošina bejėges senutes, mokyklai vadovauja girtas direktorius, o miesto valdžia tiesiog piktavališkai nesirūpina stichijos niokojamu pajūriu. Praėjusią savaitę išniro dar vienas skandaliukas. Tiesa, lyginant su šalį krečiančiu, jis pernelyg menkas, kad sudomintų Palangos aktualijoms dėmesingą šalies dienraštį. O galbūt nesudomino todėl, nes buvo iškeltas politinių konfliktų fone? Kalbama apie Savivaldybės administracijos direktoriaus viešai paminėtą faktą, jog vienas iš „Baltijos“ vidurinės mokyklos fizinio lavinimo mokytojų tvirkina mokinius. Norisi paklausti, ar apie tai būtų prabilta viešai, t.y., miesto Tarybos posėdyje, jei ne ši aplinkybė – kaltinimus pedagogui išsakęs administracijos vadovas dėl vykstančių teisminių ginčų švietimo įstaigoje apsilankė neturėdamas tam įgaliojimų.

Korupcija smaugia Lietuvą. Kas už tai atsakingas?
|

Korupcija smaugia Lietuvą. Kas už tai atsakingas?

Lietuvos valdžioje ir visuomeniniame gyvenime vyrauja korupcija. Jos egzistavimui yra daug priežasčių, bet gal pagrindinė iš jų – tai daugiau kaip 60 metų trukusios okupacijos: 1940 – bolševikų, 1941 – nacių, 1944 – komunistų.
Šiuo metu yra bandoma išaiškinti prezidento Pakso nusikaltimus ir korupcijos infiltraciją į aukščiausią – nors toli gražu ne svarbiausią – politinę krašto instituciją. Ar krašto korupcija vieno žmogaus sukurta? Lietuvos ir lietuvių užsienio žiniasklaida yra pripildyta detalėmis apie kaltinimus dabartiniam prezidentui. Tai pateikiama, kaip didžiausia naujiena. Naujiena!? Šioje skandalo gegužinėje yra prarandamas pilnas padėties vaizdas. Užmirštama tai, kad korupcijos Lietuvoje nesukūrė ir jos neišlaiko vienas žmogus – net ir prezidentas! Tai būtų tiesiog neįmanoma! Korupcijai, kuri viešpatauja Lietuvoje, būtina turėti daug rankų! Už padėtį krašte yra atsakingi ir politikai, ir akademikai, ir žiniasklaidos atstovai, ir patys pasyvus piliečiai. Dėl dabartinės padėties krašte turime jausti kaltę mes visi – ne tik prezidentas! Prezidentas nemokėjo pasirinkti patarėjų. Jis elgėsi negudriai ir turėtų nešti atsakomybę už tai. Tačiau, tuo pačiu, jo pašalinimas iš pareigų turėtų atsiliepti ir visiems tiems, kurie turi daug daugiau galių, nei jis pats. Jeigu valyti kraštą – tai valyti jį iš pagrindų, o ne tik simboliškai.

Netvarkos Savivaldybėje priežastis – dvigubi standartai

Netvarkos Savivaldybėje priežastis – dvigubi standartai

Prezidentas ir Liberalų demokratų partija rinkimų kampanijos metu žadėjo per trumpą laiką pažaboti korupciją, grąžinti viltį ir tikėjimą. Jau tada suvokiau, o dabartinių įvykių eigoje akivaizdžiai dar kartą įsitikinau, jog tai – tik tušti rinkiminiai šūkiai, siekiant rinkėjų palankumo, iš tikro net negalvojant apie deklaruojamų minčių įgyvendinimą. Tvarka bus ne tada, kai to panorės Prezidentas, kuri nors iš gausybės partijų ar pavienis asmuo (net jeigu tas noras ir nuoširdus), o tada, kai kiekviena struktūra – Prezidentūra, Prokuratūra, teismai, ambasados, savivaldybės ir t. t. – pirmiausia susitvarkys aplinką taip, jog nebeliks vietos piktybiškam veikimui, korupcijai. Deja, kol kas iki to dar toloka – reikia visiems susitelkti ir nemažai padirbėti. Pavyzdžiui, kas trukdo Telšių liberaldemokratams įvesti tvarką Telšių rajono savivaldybėje ir įgyvendinti prieš rinkimus gausiai žertus pažadus? Jie turi svarų balsą valdančiojoje rajoną koalicijoje: jų skyriaus narys Petras Martinaitis – Savivaldybės administracijos direktorius, šeši liberalai demokratai yra valdančiojoje koalicijoje, du vadovauja Tarybos komitetams, D. Kaubrys eina vicemero pareigas. Tačiau iki žadėtos tvarkos labai toli ir net nesistengiama ta kryptimi judėti.

|

Prezidento metai

2004 metų sausio 1 dieną kaimo moterys nukabino nuo vinies 2003 metų kalendorių su didele Rolando Pakso fotografija ir užrašu “Tvarka bus”. Baigėsi Prezidento metai. R.Pakso rinkimų štabas buvo įžvalgus – juk buvo galima prie Prezidento nuotraukos išspausdinti visos kadencijos penkerių metų kalendorių, tačiau apsibrėžta tik 2003-aisiais. Išeidami Prezidento metai padvelkė šalčiu, užvertė sniegu. Staiga į Lietuvą atėjusi žiema tarsi patvirtino L.Lolišvili grasinimus. Beje, sniegas ir pūga aplenkė Lenos prezidento gimtinę – Žemaitijoje neiškrito nei viena snaigė! Šalčiu padvelkė ir Prezidento sveikinimas per buvusį Ostankino, dabar Baltijos kanalą. Prieš tai per šį kanalą buvo transliuojama naujametinė Rusijos prezidento Vladimiro Putino kalba. Lietuvos Prezidentas kalbėjo lietuviškai, tik subtitrai buvo rusiški. Ką gi, dabar mintis, kad ši kalba Lietuvoje galėjo tapti valstybine, man neatrodo absurdiška.

Sudužus viltims laisvės gynėjai atsisakė medalių

Sudužus viltims laisvės gynėjai atsisakė medalių

Išsižadėti kruvinuosius įvykius primenančių medalių Antanas Zaborskis, Petras Dambrauskas, Edvardas Jovaiša rengėsi jau senokai. Apsispręsti paskatino Kovo 11-osios akto signatarų prašymas jiems paskirti rentą. Vyrai medalių atsisakė Vėlinių išvakarėse. Juos atidavė Seimo nariui Juliui Veselkai, judėjimo “Už laisvą Lietuvą” vadovui. Šis pažadėjo registruotu paštu medalius išsiųsti Vyriausybės vadovui Algirdui Mykolui Brazauskui. Tačiau premjeras, anot vyrų, šneka, jog apie tai nieko nežino. Apie priežastį, paskatinusią atsisakyti apdovanojimų, A.Zaborskis, P.Dambrauskas, E.Jovaiša mūsų dienraščiui kalbėjo, esą signatarai ginant laisvę “pakankamai šiltai sėdėjo”. Žinoma, buvo tokių, kurie budėjo svarbiausiuose šalies objektuose. Mūsų dienraščio korespondentai A.Zaborskį aplankė jo darbo vietoje – Velžio katilinėje. Keturiasdešimt devynerių metų vyras kalbėjo, jog atsisakydamas medalio šitaip protestuoja prieš Lietuvoje klestinčią neteisybę. Pašnekovas pabrėžė, jog tai nėra jo asmeninis protestas, tiesiog širdį skauda dėl daugelio šiandienio gyvenimo dalykų. “Skaudina šalyje vykdoma politika, ypač kaimo žmonių atžvilgiu. Kaime klesti nedarbas ir nesimato geresnių laikų prošvaistės”, – sakė A.Zaborskis.

J.Borisovas krausis lagaminus
|

J.Borisovas krausis lagaminus

Konstitucinio Teismo nutarimu Lietuvos pilietybės netekęs verslininkas Jurijus Borisovas bus išsiųstas iš Lietuvos į Rusiją. Tai penktadienį pranešė Migracijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos. Anot pranešimo, departamentas neišduos Rusijos piliečiui J.Borisovui leidimo nuolat gyventi Lietuvoje. Pareigūnai taip pat nusprendė panaikinti J.Borisovo gyvenamosios vietos deklaravimo Vilniuje, Vytauto gatvėje, duomenis. Migracijos departamento sprendimą pavesta vykdyti Vilniaus miesto vyriausiajam policijos komisariatui. Pagal užsieniečių teisinės padėties įstatymą, šį Migracijos departamento sprendimą J.Borisovas gali būti apskųsti Vilniaus apygardos administraciniam teismui per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo jam dienos.

Šešėlinio pasaulio iššūkis – pogrindinė knyga
|

Šešėlinio pasaulio iššūkis – pogrindinė knyga

Kauno nusikalstamo pasaulio šulu vadinamas Henrikas Daktaras nusprendė savaip suvesti sąskaitas su pareigūnais, pasiuntusiais jį už grotų. Šiomis dienomis nežinia kokioje leidykloje skandalingai išgarsėjęs kaunietis nelegaliai išleido knygą „Išlikt žmogumi“. Knygoje, kurią autorius laiko autobiografine, 46 metų H.Daktaras ne tiktai smulkiai aprašo savo gyvenimą, bet ir apipila žinomus politikus bei teisėsaugos pareigūnus kaltinimais korupcija, kyšininkavimu, šalies ūkio žlugdymu. Tarp knygos herojų – ne tiktai H.Daktaro draugai, nusikaltėliai, kaliniai, bet ir teisėsaugininkai. Buvęs kalinys vaizdingai aprašo savo susitikimus su tuomečiu prokuroru, o dabar Seimo pirmininku Artūru Paulausku, Policijos departamento generaliniu komisaru Vytautu Grigaravičiumi, Seimo nariu Alvydu Sadecku, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovu Algimantu Kliunka, Muitinės departamento direktoriaus pavaduotoju Juozu Rimkevičiumi ir kitais pareigūnais, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo, kad H.Daktaras atsidurtų už grotų. Daugiausia kritikos sulaukė A.Kliunka, kuris buvo vienas pagrindinių kauniečio suėmimo iniciatorių ir kuris dažniausiai tardė suimtą H.Daktarą.

Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal: negailestingos pastabos palydėjus 2003-iuosius
|

Žingsnis pirmyn, du žingsniai atgal: negailestingos pastabos palydėjus 2003-iuosius

Bene profesorius B.Genzelis kokiais 1978 metais savo garsiojoje paskaitoje apie Rytų ir Vakarų mąstysenos skirtumus davė peno studentams kikenti, kandžiai kalbėdamas apie Mongoliją, priverstą iš ankstyvojo feodalizmo šokti į socializmu vadinamą komunistinę diktatūrą. Buvo smagu pafantazuoti apie dialektinio materializmo studijų ratelį didžiausioje Gobio dykumos jurtoje. Kas tuomet galėjo pagalvoti, kad dvidešimtojo ir dvidešimt pirmojo amžių sandūroje Lietuva atsidurs maždaug tokioje pat padėtyje. Ne tiesiogine prasme, žinoma. Nors… Tuo tarpu pasaulis atsisveikino su 2003-iaisiais nematomo permanentinio (ir vėl tas nusibodęs Orvelas!) karo akivaizdoje: aerouostų prieigose keleivinius lėktuvus pasitinkantys naikintuvai, pasiruošę numušti įtartiną lainerį su visais jo keleiviais, kariniai sraigtasparniai virš pasaulio metropolijose Naujuosius metus sutinkančios minios, kurioje įsimaišę iki dantų ginkluoti pareigūnai ir pirštų atspaudų (biometrinė patikra!) procedūros oro uostuose.

Prezidento skandalas užtemdė privatizavimą
|

Prezidento skandalas užtemdė privatizavimą

Vyriausybė ilgai delsusi priėmė sprendimą alkoholio įmonės “Alita” privatinimo konkurse. Vieną iš paskutinių praėjusių metų darbo dieną, likus kelioms valandoms iki Kūčių vakaro, nuspręsta, kad įmonės privatinimo konkurse pažeidimų nebuvo. Galbūt toks sprendimo laikas yra atstiktinis, tačiau šventės bei po Kalėdų sekęs Konstitucinio teismo nutarimas tikrai sumažino domėjimasi šiuo sprendimu. Beveik nuo rudens Vyriausybė ir Valstybės turto fondas laužė galvą, kokį sprendimą priimti “Alitos” privatinimo konkurse. Reikėtų priminti, kad jį laimėjo Italijos verslininkas L.Boska, tačiau Valstybės turto fondas paskelbė, kad, jis neatvyko pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutarties. Pats verslininkas tokią informaciją paneigė ir sakė norįs įsigyti “Alitą”.