Skandalai

Jungtinių Amerikos Valstijų teismas per artimiausią mėnesį turėtų paskelbti, ar Gintaras Petrikas bus sugrąžintas į Lietuvą. Teisėjas, trečiadienį ėmęsis nagrinėti mūsų šalies prokurorų prašymą, artimiausiu metu ketina dar kartą įvertinti abiejų pusių argumentus ir tik tuomet priimti sprendimą. Labai tikėtina, jog šis teismo verdiktas nebus galutinis - nepalankų sprendimą turėtų skųsti ir G.Petrikas, ir mūsų šalies pareigūnams atstovaujantys JAV prokurorai. Kaip jau rašėme, užvakar Los Andželo teismas pagaliau pradėjo svarstyti G.Petriko ekstradicijos klausimą ir išklausė visų proceso dalyvių kalbas. Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėse Amerikos Valstijose darbuotojai “Kauno dieną” informavo, jog teisėjas paprašė abiejų šalių dar kartą išdėstyti byloje surinktus faktus ir pateikti juos teismui. Daugiau posėdžių surengti neketinama. Anot prokuroro, galutinį sprendimą dėl ekstradicijos teisėjas turėtų paskelbti per artimiausias 30 dienų.

Jau daugelis girdėjo, jog EBSW turto iššvaistymu kaltinamas Gintaras Petrikas buvo sulaikytas Kalifornijoje, Los Angeles mieste, gegužės mėnesio pradžioje. Taip pat daugelis tikriausiai jau žino, kad Amerikoje G.Petrikas gyveno naudodamasis padirbtais dokumentais, pasivadinęs Alexander Davidoff vardu, o šiuo metu yra įkalintas Los Angeles teisme. Tačiau tikriausiai dar mažai kas girdėjo, jog praėjusią savaitę Amerikos Lietuvių Televizijos (ALTV) vadovas Arvydas Reneckis, Lietuvos televizijos užsakymu, lankėsi Los Angeles mieste bei atliko žurnalistinį tyrimą ir parvežė daug nufilmuotos medžiagos, kurios kadrai jau artimiausiu metu bus rodomi žinių laidos “Panorama” metu. Į dviejų dienų filmavimo ekspediciją Arvydas Reneckis vyko su savo sūnumi, operatoriumi Vakariu Reneckiu. Filmuotojai ne tik fiksavo G.Petriko aplinkos vaizdus, bet ir susitiko su iki šiol Lietuvos žiniasklaidai mažai pažįstamais įtakingais asmenimis. Pirmasis filmavimo objektas buvo G.Petriko suvenyrų parduotuvės vaizdai. Deja, iš parduotuvės vidaus filmuotojai greitai buvo išprašyti, tačiau šalia jos, Hollywood bulvare, jie jau sutiko ir Petriką pažinojusius asmenis, kurie įvairiai vertino kalinamąjį.

Šalies prezidentas, susitikęs su žinybų jau patikrintu vidaus reikalų ministru Gintaru Furmanavičiumi, būsimo ministro dar kartą perklausė, koks buvo jo vaidmuo EBSW koncernui priimant sprendimus. Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė, kad paaiškėjus būsimą vidaus reikalų ministrą diskredituojančių faktų, jis reikalausiąs iš jo atsakomybės. Prezidento atstovė spaudai Rita Grumadaitė žurnalistams priminė teisėsaugos institucijų Prezidentūrai pateiktas išvadas, kuriose nebuvo patvirtina jokių būsimą ministrą diskredituojančių faktų. Tačiau R.Grumadaitė perspėjo, kad šalies vadovas ir ateityje seks į viešumą iškilsiančią informaciją. „Prezidentas laikosi nuomonės, kad jeigu ateityje paaiškėtų aplinkybių ar naujų duomenų, kurie keltų abejonių dėl Furmanavičiaus tinkamumo būti ministru, prezidentas pareikalaus jo atsakomybės“, - po G.Furmanavičiaus susitikimo su prezidentu sakė R.Grumadaitė.

Gimė 1961 m. lapkričio 30 d. Kaune, darbininkės ir tarnautojo šeimoje. Užaugo ir iki šiol gyvena Kauno Senamiestyje, toje apygardoje, kurioje ir balotiruojasi.
1979 m. baigė Kauno "Aušros" vidurinę mokyklą. 1985 m. apgynė Lietuvos valstybinio Kūno kultūros instituto diplomą. Pagal profesiją - treneris pedagogas. 1994 m. įstojo į Vilniaus Didžiojo universiteto magistrantūrą mokytis verslo administravimo. 1993 m. ir 1994 m. tobulino anglų kalbos žinias Londone.
1989 m., tik prasidėjus kooperatiniam judėjimui, įsteigė vieną pirmųjų Kaune kooperatyvų "Daiva", vėliau (1990 m.) - kooperatyvą "Triconas". Buvo sukurta per 200 naujų darbo vietų. Iki 1991 m. dirbo šių kooperatyvų pirmininku, vėliau buvo pakviestas konsultuoti įvairias akcines bendroves. 1994 m. buvo išrinktas EBSW grupės prezidentu.

Romualdas Marcinkus, KGB generolas majoras, 1941 m. gimęs Kelmės rajone. 1963 m. baigęs Šiaulių pedagoginį institutą, spėjo devynis mėnesius padirbėti Šiauliuose vidurinės mokyklos vedėju ir buvo pašauktas į kariuomenę. Grįžęs iškart pateko į KGB ir penkerius metus dirbo KGB LSSR Šiaulių operatyviniu įgaliotiniu, vyr. operatyviniu įgaliotiniu. Buvo pasiųstas į KGB mokyklą Nr.204, kur išklausė penkių mėnesių perkvalifikavimo kursus. Nuo 1970 m. pabaigos dirbo KGB LSSR 1-ojo skyriaus 1-ojo poskyrio operatyviniu įgaliotiniu. Kaip perspektyvus darbuotojas siunčiamas į KGB Raudonosios vėliavos institutą, kur pagrindiniame fakultete mokosi žvalgybos meno. 1974 m. baigęs institutą, dvejiems metams grįžta į Lietuvą, o netrukus kaip „vilčių teikiantis čekistinis žvalgybininkas“ pekeliamas į Maskvą. Čia iš pradžių tampa KGB Pirmosios vyriausiosios valdybos (PGU) 19-ojo skyriaus vyr. operatyviniu įgaliotiniu, viršininko padėjėju. Nuo 1979 m. iki 1984 m. įtraukiamas į KGB veikiantį rezervą, kitaip tariant, kaip diplomatas išsiunčiamas į užsienį. Nuo 1978 iki 1984 jis nuolat dirbo Vokietijoje, retkarčiais trumpam nuvykdavo į kitas šalis.

Investicinę EBSW grupę 1992 -aisiais įsteigė devynios investicinės bendrovės: “Investicinė Kauno holdingo kompanija”, “Trikotažo investicija”, “Statybinių medžiagų investicija”, “Farmacija”, “Šviesusis rytojus”, IAB “Kauno holdingo kompanija ir partneriai”, “Vilinvest”, “Nekilnojamasis turtas” bei “Bituko investicija”. Kaip tik šios įmonės, laikytinos EBSW devynkojo čiuptuvais, iš finansinės patirties neturėjusių lietuvių surinko ar supirko milijonus investicinių čekių, privatizavo dešimtis įmonių ir bandė daryti įtaką dar keliolikai įmonių, kurių akcijų turėjo įsigiję. Šis turtas buvo areštuotas po to, kai 1995-aisiais buvo iškelta “Investicinės Kauno holdingo kompanijos” bankroto byla. Tačiau investuotojai, arba vadinamieji indėlininkai, neilgai džiaugėsi, vildamiesi, kad areštuotas turtas bus jiems padalytas. Kauno apygardos teismas po pusmečio panaikino areštą nuo “Šviesiojo rytojaus”, “Farmacijos” bei “Statybinių medžiagų investicijų”, o šios vėl pradėjo plauti keliolikos įmonių turtą. Iš EBSW valdytų įmonių bankroto išvengė tik kelios.

Ir atsitik šitaip, kad tryliktojo po nepriklausomybės atkūrimo Ministrų kabineto programos pateikimo Seimui dieną, gruodžio 9-ąją, pirmą kartą pasaulyje buvo minima Antikorupcijos diena. Išties įdomus ir keliantis nemažai vilčių sutapimas. Tuo labiau kad vidaus reikalų ministru bus Darbo partijos atstovas G.Furmanavičius, tam tikruose visuomenės sluoksniuose (nereikia aiškinti, kokiuose) garsėjantis „Furmos“ pravarde. Todėl neatsitiktinai (gal tik juokais, sarkastiškai) kalbama, jog ministras tam ir paskirtas, kad padėtų pasodinti į kažkokio ministro kėdę savo buvusį bičiulį ir partnerį, EBSW koncerno vadą G.Petriką, kai tas bus grąžintas iš JAV. Deja, toje koalicinės Vyriausybės programoje kovos su antikorupcija sričiai skirtas tik vienas kuklus sakinėlis: „Užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose“. Daugiau nė žodžio, nors prieš rinkimus buvo trimituojama, jog tai bus bene pagrindinis Darbo partijos tikslas. Tad kurgi jis dingo?

Buvusi Gintaro Petriko žmona Edita Petrikienė gali netekti dalies gyvenamojo ploto. Partizanų gatvėje esantį butą, kuriame ji gyvena, ketinama parduoti, nes jis tebepriklauso G.Petrikui. “Per skyrybų procesą turto nepasidalijome. Vyras neprieštaravo, kad likčiau gyventi bute, tačiau nesuskubau turto perrašyti savo vardu”, - “Kauno dienai” sakė E.Petrikienė, kuri su vyru išsiskyrė 1996 metais. Moteris žinojo, jog butas, kaip ir kitas G.Petrikui priklausantis turtas, buvo areštuotas. Šiuo metu turtas pardavinėjamas, kad būtų atsiskaitoma su civiliniais ieškovais, tad antstoliai ketina parduoti ir butą, kuriame ji gyvena. Norėdama išsaugoti stogą virš galvos, E.Petrikienė kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama padalyti šį santuokoje įsigytą turtą. Atsakovu tapęs jos buvęs sutuoktinis G.Petrikas, kaip reikalaujama Civilinio proceso kodekse, turėtų pateikti atsiliepimą į ieškinį.

Garsusis aferistas Gintaras Petrikas į Lietuvą gali būti pargabentas anksčiausiai po dviejų mėnesių. Ar taip atsitiks, priklauso nuo šiuo metu tik pro federalinio kalėjimo grotas saulę matančio buvusio EBSW vadovo advokatų. Jeigu jie nuspręs teismo sprendimą dėl G. Petriko ekstradicijos Lietuvai apskųsti, mūsų šalies teisėsaugininkams, septynerius metus ieškojusiems šio veikėjo, teks apsiginkluoti kantrybe dar ilgesniam laikui. G. Petrikas buvo sulaikytas JAV Kalifornijos valstijoje gegužės 2 d. Gegužės 14-ąją jis stojo prieš teismą Los Andžele. Buvęs Kauno holdingo EBSW vadovas įtariamas beveik 80-ies milijonų litų indėlininkų lėšų išgrobstymu. Savo pinigus jam patikėjo ir tūkstančiai klaipėdiečių. Nuo 1999 m. Amerikoje su šeima gyvenęs G. Petrikas, pasivadinęs Aleksandru Davidofu, taps penktuoju piliečiu, kurį norima sugrąžinti į tėvynę pagal ekstradicijos sutartį tarp JAV ir Lietuvos.

Kauno apygardos teismui paskelbus nuosprendį dėl Investicinės Kauno holdingo kompanijos veiklos iškeltoje baudžiamojoje byloje, penki teisiamieji salę paliko aukštai iškeltomis galvomis, lydimi pasipiktinusių indėlininkų replikų. Dėl beveik 81 mln. litų, surinktų iš eilinių gyventojų, iššvaistymo reali laisvės atėmimo bausmė paskirta tik vienam iš penkių teisiamųjų suolan atsidūrusių Kauno holdingo kompanijos (KHK) veikėjų. Paskelbtas nuosprendis vienoje didžiausių šalies teismų istorijoje bylų tapo akibrokštu ne tik jo išklausyti susirinkusiems indėlininkams, bet ir bausmes siūliusiems prokurorams. Teismas nutarė išteisinti KHK steigėją, EBSW viceprezidentą Algirdą Pašukevičių, kurio veiksmuose neįžvelgta nusikaltimo sudėties. Realios laisvės atėmimo bausmės sulaukė tik Valdas Krasnickas, asmeniškai rūpinęsis gyventojų indėlių rinkimu, o jam talkinusi bendrovės direktorė Jolanta Barysienė nuo bausmės atleista dėl amnestijos.

Prezidentas Valdas Adamkus prašo Generalinės prokuratūros suteikti informacijos apie būsimąjį vidaus reikalų ministrą Gintarą Furmanavičių. Šalies vadovas prašo, kad Generalinė prokuratūra suteiktų informacijos apie G.Furmanavičiaus sąsajas su skandalingai bankrutavusio EBSW koncerno byla. G.Furmanavičius minėtoje byloje nebuvo įtariamasis, bet buvo apklaustas liudytoju. Prezidento patarėjas vidaus politikos klausimams Darius Gudelis žurnalistų paklaustas, kas būtų, jei paaiškėtų, kad G.Furmanavičius buvo su žmones ir valstybę apgaudinėjusio EBSW koncerno machinacijomis, atsakė, kad "yra tam tikros procedūros, pirmiausia premjeras turi kelti klausimą, ar jo ministras gali vadovauti".

Investicinė Kauno holdingo kompanija (KHK) buvo įregistruota 1992 m. balandžio 29 d. Kauno miesto rejestre. Iš jos įstatuose apibrėžtų 10 veiklos sričių net septynios (finansinis tarpininkavimas, finansinis lizingas ir kt.) nebuvo būdingos investicinių akcinių bendrovių veiklai. Indėlių rinkimas įstatuose nebuvo numatytas. Bendrovė neturėjo Lietuvos banko leidimo vykdyti kreditines operacijas. KHK įsteigė Gintaras Petrikas, Algirdas Pašukevičius, Igoris Snetkovas, Kęstutis Armaitis ir Marija Snetkova, kiekvienas įgiję po 10 dešimties litų vertės akcijų (po 100 Lt). KHK indėlius rinko nuo 1993 m. balandžio 20 d. iki 1995 m. birželio 6 d. Per tą laiką kasoje buvo priimta ir užpajamuota 344 mln. 347 tūkst. litų litų, surinktų iš žmonių. Per tą laiką indėlininkams buvo grąžinta 262 mln. 861 tūkst. litų, palūkanų sumokėta daugiau kaip 54 mln. litų. Baudžiamoji byla dėl svetimo turto iššvaistymo stambiu mastu buvo iškelta 1995 m. rugpjūčio 10 d. KHK liko įsiskolinusi beveik 15 tūkst. indėlininkų, neatgavusių 81 mln. litų. 1996 m. vasario 29 d. buvo iškelta baudžiamoji byla dėl KHK tyčinio bankroto, kuri tuo metu buvo sujungta su iššvaistymo byla.