Politikai

Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys liberalcentristas Vytautas Bogušis baiminasi, kad Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai (VVKT) gali būti suteikti ikiteisminio tyrimo institucijos įgaliojimai. Parlamentaro manymu, būtent taip atsitiktų, jeigu būtų pritarta rengiamo priimti Farmacijos įstatymo 27 ir 63 straipsnių dabartinei redakcijai. Šie straipsniai apibrėžia gamybos licencijos turėtojo pareigas ir VVKT darbuotojų, atliekančių kontrolės veiksmus, teises. „Dabartiniame įstatymo projekte siūloma nuostata, jog VVKT darbuotojai laisvai ir be išankstinio perspėjimo, bet kuriuo paros metu turi teisę įeiti į juridinio asmens patalpas, tikrinti, pateikdami tik pažymėjimą ir pavedimą. Panašu, kad vaistų kontrolieriai taptų viršesni net už prokurorus, nes pastarieji kratas gali atlikti tik motyvuota ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi”, – pastebi V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, įstatymo rengėjai, Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, neturinčiai ikiteisminio tyrimo institucijos statuso, nepagrįstai siūlo funkcijas viršijančias jos kompetenciją. „Akivaizdu, kad vaistų kontrolieriams planuojamos suteikti itin plačios kontrolės teisės, pažeidžia proporcingumo principą, nes siekiamas tikslas būtų įgyvendinamas akivaizdžiai neadekvačiais valstybės institucijų veiksmais”, – teigia parlamentaras.

“Deja, Lietuvoje, o ypač informacinėje erdvėje minint tam tikras datas ir reiškinius nedaug kas pasikeitė. Kaip ir prieš 20 m. tebeegzistuoja tie kas žino “vienintelę teisingą tiesą” bei tie, kas niekaip netelpa į tinkamą “formatą”. Taip Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis įvertino vakarykštį LTV “Panoramos” siužetą apie tądien vykusius minėjimus skirtus 20-osioms pirmojo nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo metinėms paminėti. “Manęs nestebina, kad aiškų šeimininką turinti, dabar prokonservatoriškoji LTV, kaip ir prieš 20 m. sugebėjo manęs “nepastebėti” prie Adomo Mickevičiaus paminklo. Gerai, kad nors šįkart, kitaip nei anuomet nepavadino “buržuazine atgyvena, religiniu fanatiku, ekstremistu ar erke ant sveiko visuomenės kūno”. Šįkart fariziejiškoji LTV pamelavo subtiliau: neva politizuotas Bogušis apskritai atsisakė ateiti į minėjimą prie paminklo. Gaila, tačiau ir po 20 m. laisvoje Lietuvoje, “laisvai žiniasklaidai” turi įrodinėti, kad nesi kupranugaris. Todėl viešai pareiškiu, kad vakar, kaip ir prieš 20 m. mitinge prie Adomo Mickevičiaus paminklo stovėjau su žmona Virginija, deja tik užaugusių ir namus palikusių vaikų, šįkart, skirtingai nei anuomet, su mumis nebuvo. Ir čia nėra jokios politikos, o paprasta, tačiau kai kam labai sprangi ir į surežisuotą scenarijų netinkanti tiesa”, – teigia V.Bogušis.

Šiam mitingui pamatus paklojo 1979-aisiais rugpjūčio 23-ąją pasirašytas „45-ių pabaltiečių memorandumas”, kuriuo buvo kreiptasi į TSRS, Vokietijos Federatyvinės Respublikos, Vokietijos Demokratinės Respublikos vyriausybes, šalių, pasirašiusių Atlanto Chartą, vyriausybes ir Jungtinių Tautų generalinį sekretorių Kurtą Valdhaimą. Memorandume VFR ir VDR vyriausybių buvo prašoma viešai paskelbti Molotovo-Ribentropo paktą negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos ir padėti TSRS vyriausybei likviduoti minėto pakto pasekmes – išvesti svetimą kariuomenę iš Pabaltijo. O Atlanto Chartą pasirašiusių valstybių vyriausybių – kad jos iš moralinių pozicijų ryžtingai pasmerktų Molotovo-Ribentropo paktą ir jo pasekmes. Memorandumas susilaukė plataus atgarsio Vakarų demokratinėse valstybėse. Manau, kad tai yra vienas svarbiausių dokumentų per visą okupacijos laikotarpį, pirmą kartą istorijoje suvienijęs Baltijos valstybes laisvės ir nepriklausomybės siekiui. Po šiuo dokumentu pasirašyti išdrįso 45 lietuviai, latviai ir estai bei 11 rusų disidentų su Aleksandru Sacharovu priešakyje. Po kvietimu į mitingą prie Adomo Mickevičiaus paminklo pasirašėme keturiese: A.Terleckas, V.Bogušis, P.Cidzikas ir N.Sadūnaitė. Visų šių parašų buvo nevalia išsižadėti nei už trupinį aukso ar gardaus valgio šaukštą, – jais tarytum prisiekėme Dievui.

Prieš 20 metų Lietuvos laisvės lygos surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimo mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo tapo disidentinės veiklos Lietuvoje kulminaciniu veiksmu. Vienas iš šio mitingo organizatorių parlamentaras Vytautas Bogušis praėjus 20-čiai metų prisimena laikotarpį po garsiojo mitingo. Po mitingo tuometinės LSRS partinės ir vykdomosios valdžios nurodymu organizatorių ir mitinge dalyvavusių žmonių darbovietėse turėjo įvykti „pasmerkimai”. V. Bogušis tuo metu dirbo Jaunimo teatre. Teatro profsąjungos paliepimu visi administracijos darbuotojai ir aktoriai 1987 rugsėjo 11 dieną susirinko smerkti V. Bogušio. Kaip šiandien mano pats šios akcijos herojus, teatralai jau buvo paveikti šalyje tvyrojusių laisvėjimo nuotaikų ir vieninteliai neįvykdė valdžios nurodymo. Jie net sugebėjo susirinkimą paversti farsu (jo stenogramą galite perskaityti čia. Susirinkimo metu įrašą slapta padarė tuometinis teatro apšvietėjas, o dabar žinomas žurnalistas ir fotografas Liutauras Strimaitis. Praėjus dienai po nepavykusio „pasmerkimo” L. Strimaitis perdavė įrašą V. Bogušiui, o šis savo ruožtu nusiuntė jį į užsienį, režisieriui J. Jurašui. Režisierius pagal ypač dėkingą medžiagą sukūrė radijo spektaklį, kuris kelis kartus buvo transliuojamas „Laisvosios Europos” eteryje, o pats įrašas buvo daug kartų cituojamas įvairiose žiniasklaidos priemonėse”.)

Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas “Tiesa”. Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją “Tiesa” spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. “Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją”, – juokėsi V.Bogušis. Įdomu, kad “Tarybinė Klaipėda” iki mitingo ir beveik dvi savaites po jo tylėjo, lyg nieko nebuvo įvykę. 1987-ųjų rugsėjo 5-ąją sugriaudėjo “liaudies” balsas ir Klaipėdos laikraštyje. Štai labai būdinga ištrauka iš vieno pensininko laiško redakcijai. Būdinga todėl, kad žmogus smerkia reiškinį, apie kurį nieko nežino ir žinoti nenori. Jis tiesiog “jautė pareigą” triuškinti tarybų valdžios priešus. “Per televizorių pamačiau ir išgirdau, kad Vilniuje, Rygoje ir Taline įvyko kažkokie susirinkimai – kažkas nori prieškarinių laikų, kažkam nepatinka Tarybų valdžia. Kas tie kažkokie – nežinau ir žinoti nenoriu, bet dėl Tarybų valdžios turiu pasakyti štai ką – ji padarė mane tikru žmogumi, ji davė viską”.

Nesveikas ažiotažas kilęs dėl to, kad vadinamajai Liustracijos komisijai, praeitą savaitę buvo perduota medžiaga iš buvusių KGB archyvų, rodo baimę ir pilietiškumo stoką, įsitikinęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Kažin kodėl kalbėdami apie šios medžiagos atsiradimą, niekas neakcentuoja, kad tai bene pirmas atvejis, kuomet valstybei yra sugrąžinami sovietų slaptųjų tarnybų archyvai, dingę per pirmuosius, problematiškuosius nepriklausomybės atkūrimo sunkmečius. Tai, kad dokumentai yra grąžinami dabartinei Liustracijos komisijos pirmininkei, visų pirma byloja apie atsirandantį pasitikėjimą šią institucija ir jos vadove”, – pastebi V.Bogušis. Liberalcentristas atkreipia dėmesį, jog kai kurie politikai ir žiniasklaida, prikišdami D.Kuodytei atsisakymą nurodyti šiuos dokumentus perdavusį asmenį, sąmoningai ar nesąmoningai, emociškai nuteisia, sąžiningai įstatymų besilaikančią pareigūnę. “Saugoti archyvinę medžiagą pristačiusiųjų anonimiškumą yra ne D.Kuodytės užgaida, o prievolė, nes Liustracijos komisija yra priėmusį oficialų nutarimą, kuriame kreipiamasi į asmenis, kurie turi archyvinės – dokumentinės medžiagos iš buvusių SSRS KGB archyvų, prašant juos geranoriškai bendradarbiauti bei garantuojant medžiagą pateikusiųjų asmenų anonimiškumą. Apie kokį įstatymų laikymąsi ir pasitikėjimą valstybę būtų buvę galima kalbėti, jeigu komisijos pirmininkė būtų pasielgusi priešingai”, – klausia parlamentaras V.Bogušis.

Seimas ir Valstybės saugumo departamento (VSD) turi kuo greičiau duoti aiškius ir nedviprasmiškus atsakymus į visuomenės keliamus klausimus dėl padėties šalies saugumą užtikrinančioje institucijoje, sureguliavimo, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys liberalcentristas Vytautas Bogušis. “Seimas NSGK turėtų suteikti visus reikalingus įgaliojimus, kurie komitetui leistų operatyviai, objektyviai ir be emocijų išsiaiškinti problemų VSD priežastis bei pasiūlyti galimus sprendimo būdus. To reikalauja ne tik visuomenė, bet ir atsakomybė už vieną iš svarbiausių šalies saugumą užtikrinančių institucijų”, – mano V.Bogušis. Liberalcentristo įsitikinimu, tiriant VSD veiklą būtinas maksimalus apolitiškumas, dalykiškumas ir nacionalinių šalies interesų viršenybė prieš bet kokius kitus problemos tyrimo aspektus.