| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant

Pirmosios nepriklausomos Lietuvos premjerės Kazimieros Prunskienės, kaip “Šatrijos”, medžioklė, prasidėjusi 1990-aisiais metais, tęsiasi iki šiol. Kaip taisyklė, suaktyvėdama prieš kiekvienus rinkimus. Ypač – Prezidento. O kadangi 2009-ieji – Lietuvos Prezidento rinkimo metai, ir Kazimiera Prunskienė juose greičiausiai vėl kandidatuos, žiniasklaidai buvo pateikta “nauja žinia” iš ciklo “Šatrijos” medžioklė su Landsbergio varovais”: Kazimiera Prunskienė nuslėpė nuo teismo savo interviu Laimai Pangonytei įrašą, kur ji “prisipažįsta”, kaip pasirenka “Šatrijos” slapyvardį”. “Betgi ne aš ėmiau interviu iš Laimos Pangonytės, bet Laima Pangonytė ėmė interviu iš manęs! Ir aš šio įrašo neturėjau! Todėl kaip aš galėjau nuslėpti tai, ko neturiu?” – žiniasklaidoje stebėjosi tokiais išpuoliais Kazimiera Prunskienė. Tuo tarpu “Karštas komentaras” nusistebėjo kai kuo kitu: kodėl šio interviu iš konteksto išimtus atskirus sakinius, ir dar savaip interpretuotus, LNK televizija parodė tik dabar, jei tuos pačius sakinius iš to paties interviu Vytautas Landsbergis citavo dar 2003-aisiais metais teisme, išteisinusiame K.Prunskienę kaip nebendradarbiavusią su KGB? Tuo metu, kai LNK televizija, “dorodama” Vytauto Landsbergio “priešininkę” Kazimierą Prunskienę remiasi tik interpretacijomis ir “pritemptomis” jos interviu L.Pangonytei ištraukomis, ištrauktomis iš konteksto, mes jums pateiksime ištrauką iš teismo posėdžio. Ir tuomet išvadas apie LNK televizijos “objektyvumą” darykite patys.

| | |

„Šatrijos“ medžioklės pėdsakais sekant (2)

„Kiek Kazimiera Prunskienė jums sumokėjo?“ – paklausė pasipiktinęs, tiesiog pykčiu verdantis moteriškas balsas ir numetė telefono ragelį. „Turbūt viena iš tų megztųjų berečių“, – pagalvojau, nes su Vytauto Landsbergio šalininkais – tas pats, kas ir su televizoriumi ginčytis, – jokios prasmės. Nes nors tu jam sakysi, kad popierius, kurį laikai rankoje, yra baltas, jis vis vien tavęs negirdės ir lyg iš anksto įrašytas ir tik dabar paleistas įrašas, užsispyrusiai kartos: „Juodas, juodas, juodas“. Taip ir čia: nors teismo medžiaga akivaizdžiai rodo šį Kazimieros Prunskienės „pasižadėjimą“ esant falsifikatu, tačiau jei jau Vytautas Landsbergis sako, jog tai – originalas, tai ir Kazimiera Prunskienė – tiesiog „Šatrija“, ir jokia teismo medžiaga bei jokių liudytojų parodymai šiuo klausimu nesudaro jokios esmės. Vienintelis skirtumas dabar tik yra tas: kai anksčiau „Karštas komentaras“ ką nors „prieš konservatorius“ parašydavo, Vytautas Landsbergis rėkdavo, jog tai – „Rusijos specialiųjų tarnybų įtaka“. O dabar dėl straipsnių, „juodinančių“ juos, kalti … tiesiog pinigai. Ir jokios mintys, kad paprasčiausiai galima norėti imti ir išsiaiškinti istorinę tiesą – kas čia buvo padaryta su tuo „Šatrijos“ pasižadėjimu, kur ir kaip, – konservatorių pasąmonės pasiekti jokiu būdu negali – nes šita „televizijos programa“ transliuoja tik būtent taip ir ne kitaip.

| | |

Dalia Grybauskaitė: „Taip!“. Ar įmanoma ją įveikti?

Šiandien Dalia Grybauskaitė viešai pranešė, jog dalyvaus Prezidento rinkimuose, t.y. pati kels savo kandidatūrą, t.y. surinkusi 20 tūkst. piliečių parašų taps savarankiška kandidate. Nėra ką ginčytis – visuomenės nuomonė jai skiria Prezidento postą jau pirmajame rate. Ką daryti oponentams? Kokia rinkimų taktika gali būti taikoma? Dvi esminės sąlygos: a) šiandien galima spėti, jog įveikti Gryvauskaitę pirmajame rate praktiškai neįmanoma – jos lyderystė prieš grupę pavienių kandidatų akivaizdi, todėl visų oponentų uždaviniai sutampa – tapti antruoju(-ąja) ir neleisti Grybauskaitei surinkti 50%+1 balsą; b) Prezidento rinkimų kampanija vyks kartu su Europos Parlamento rinkimų kampanija, todėl viena kitą papildys ir/ar trukdys. Iš dalies Grybauskaitės situacija yra sudėtinga, nes visi kiti kandidatai ją sutartinai laikys blogybe. Kodėl? Nes būti panašiu ir kalbėti taip pat būtų savižudiška – rasti „geresnį“ tautos atstovą gali tikėtis tik ortodoksai konservatoriai. O „prastesnis“ kandidatas ar kandidatas, kalbantis palankiai apie Grybauskaitę tik didintų jos galimybes laimėti pirmajame ture, t.y. didintų galimybę neįgyvendinti savo tikslo – patekti į antrąjį. Visa tai reikštų, jog daugelis Grybauskaitės oponentų turėtų sudaryti įvairiaspalvį balsų „prieš“ chorą ir atskirose srityse kritikuoti Grybauskaitės silpnąsias vietas (apie tokias – žemiau). Ar jie visi kartu gali pasiekti tikslą ir neleisti favoritei laimėti pirmuoju turu?

| | |

D.Grybauskaitė: “Nesu lesbietė”

Pretendentė į šalies vadovus Dalia Grybauskaitė vakar atsakė į daliai lietuvių ramiai gyventi neduodantį klausimą. Eurokomisarė pareiškė nesanti lesbietė. “Jei klausiate, ar aš lesbietė, ne, nesu”, – vakar surengtoje delfi.lt konferencijoje sakė D.Grybauskaitė. Taip ji atsakė į internautės Raselės klausimą, ar tiesa, kad eurokomisarė yra netradicinės seksualinės orientacijos, draugauja su kita moterimi. Paklausta, kodėl šalia jos nėra gyvenimo draugo ir ar dėl to nejaučianti tuštumos, eurokomisarė atsakė: “Taip susiklostė gyvenimas, tuštumos nėra, gyvenimas labai užpildytas įvairiais darbais.” Vėliau vz.lt konferencijoje dalyvavusi D.Grybauskaitė teigė nepritarianti, kad būtų įteisintos pačios lyties žmonių santuokos. Paklausta, ar neketina įsivaikinti, ji atsakė neatmetanti jokių asmeninės ateities galimybių. Šį sekmadienį 53 metų sukaktį švęsianti politikė tikino esanti labai užimta, tačiau laisvu nuo darbo metu mėgstanti keliauti, skaityti ir sportuoti. Per spaudos konferenciją neišvengta ir klausimų apie eurokomisarės praeitį. Vienas internautas domėjosi, ar sparčiai karjerą tarybiniais laikais dariusiai D.Grybauskaitei neteko bendradarbiauti su slaptąja sovietų tarnyba KGB. “Neturėjau jokių ryšių su KGB. Tarybiniais laikais karjeros sparčiai nedariau. KGB buvau neįdomus egzempliorius, nes studijuodama Leningrado universitete vakariniame skyriuje dirbau eiline darbininke kailių fabrike, kuriame teko dirbti sunkų fizinį darbą stumdant karučius”, – sakė D.Grybauskaitė.

| | |

Dalia Grybauskaitė pradeda ir…

Lietuvos politinė kultūra verčia rinkėjus ilgokai laukti, kol norintys būti prezidentais asmenys baigia maivytis, gudrauti, išsidirbinėti vieni prieš kitus ir prieš balsuotojus. Procesas pagaliau įsisiūbavo ir kai kuriuos kampanijos judesius galima pradėti komentuoti nevaikštant apgraibomis. Europos komisarė Dalia Grybauskaitė atsivadėjusi spyrė į paširdžius oponentams – į šnabždesius ir krizenimus apie lovos ir sovietinio saugumo (KGB) reikalus atsakė nelietuviškai konkrečiai: ne ir ne. Visi, kas aiškina, jog ji lesbietė ir kagebistė turi dvi išeitis: įrodyti arba pritilti. Tai ji padarė vos pasiskelbusi, kad sieks šalies vadovės pareigų. Tvirti ir nedviprasmiški atsakymai į pletkų pavidalų skleidžiamus teiginius (net jei jie daug kam panašūs į tiesą) – neabejotinai jos naudai. D. Grybauskaitei dar teks atsakyti į ne tokius paprastus klausimus. Vien tik asmeninio žavesio ir kietos damos įvaizdžio tam nepakaks. Kitas svarbus klausimas – kas bus D. Grybauskaitės komanda? Žiūrint į kadenciją baigiantį Valdą Adamkų, prisimenant Rolandą Paksą, įsitikiname – tai labai svarbu. Ligi šiol aplink prezidentą, nors jam ir nebuvo uždrausta rinktis, klostydavosi praktika, dėka kurios jis likdavo vienišas ir tik dalinai politiškai veiksnus. Ministerijų ir departamentų deleguoti valdininkai, kurie puikiai žinojo, kad turės grįžti į siuntusią biurokratinę mašiną, ten daryti karjerą ir laukti pensijos. Patarti turėdavo „kaip reikia“ deleguotojams.

| | |

Nuo ko slepiamos „valstybės paslaptys“?

Tiesa, anksčiau D. Grybauskaitės tinklalapyje tokių įrašų nebuvo, tad jiems atsiradus tapo aišku, kad eurokomisarė jau galutinai pasiryžo kandidatuoti – rinkimų kampanijoje vis tiek tai būtų tapę vieša. O štai kodėl ankstesnės D. Grybauskaitės biografijos buvo skelbiamos pagražinta forma – 1983 m. Leningrado universitete įgijo ekonomikos specialybę, 1988 m. Maskvos visuomenės mokslų akademijoje įgijo ekonomikos mokslų daktarės laipsnį – tegul jau aiškinasi pati kandidatė. Mano neoficialiomis žiniomis, D. Grybauskaitė, kandidatuodama į eurokomisares Europos Parlamente prisipažino, jog buvo TSKP narė, bet nutylėjo, kad dar ir dėstė Aukštojoje partinėje ir ne bet ką – o politinę ekonomiją. (Neseniai vienas pažįstamas, patriotas, D. Grybauskaitės gerbėjas, energingai mane įtikinėjo, kad ekonomika sovietmečiu visgi buvo nekaltas mokslas. Tačiau kai prisimenu K. Markso ir F. Enegelso „Kapitalą“ ir klaidžiojančią po Europą jų „manifesto“ šmėklą, prisimenu ir tai, kad politinė ekonomika buvo socializmo diktatūros pamatas. Todėl taip ir vadinosi – politinė ekonomija. Kaip ten sakė V. I. Leninas: ekonominėsantvarka yra pagrindas, ant kurio iškyla politinis antstatas.) Deja, turiu nuvilti ir siūliusiuosius plačiau su D. Grybauskaitės biografija susipažinti archyvuose. Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia susipažinti su asmens duomenimis net piliečių įgaliotiems atstovams – Seimo nariams.

| | |

Pirmąjį mitingą prisimenant

Prieš 20 metų Lietuvos laisvės lygos surengtas Molotovo-Ribentropo pakto metinių paminėjimo mitingas Vilniuje, prie A. Mickevičiaus paminklo tapo disidentinės veiklos Lietuvoje kulminaciniu veiksmu. Vienas iš šio mitingo organizatorių parlamentaras Vytautas Bogušis praėjus 20-čiai metų prisimena laikotarpį po garsiojo mitingo. Po mitingo tuometinės LSRS partinės ir vykdomosios valdžios nurodymu organizatorių ir mitinge dalyvavusių žmonių darbovietėse turėjo įvykti „pasmerkimai”. V. Bogušis tuo metu dirbo Jaunimo teatre. Teatro profsąjungos paliepimu visi administracijos darbuotojai ir aktoriai 1987 rugsėjo 11 dieną susirinko smerkti V. Bogušio. Kaip šiandien mano pats šios akcijos herojus, teatralai jau buvo paveikti šalyje tvyrojusių laisvėjimo nuotaikų ir vieninteliai neįvykdė valdžios nurodymo. Jie net sugebėjo susirinkimą paversti farsu (jo stenogramą galite perskaityti čia. Susirinkimo metu įrašą slapta padarė tuometinis teatro apšvietėjas, o dabar žinomas žurnalistas ir fotografas Liutauras Strimaitis. Praėjus dienai po nepavykusio „pasmerkimo” L. Strimaitis perdavė įrašą V. Bogušiui, o šis savo ruožtu nusiuntė jį į užsienį, režisieriui J. Jurašui. Režisierius pagal ypač dėkingą medžiagą sukūrė radijo spektaklį, kuris kelis kartus buvo transliuojamas „Laisvosios Europos” eteryje, o pats įrašas buvo daug kartų cituojamas įvairiose žiniasklaidos priemonėse”.)

| | |

Istorinį mitingą drabstė purvais

Uolūs partinių leidinių žurnalistai kartais persistengdavo ir nesąmoningai padėdavo disidentams. 1987-ųjų rugpjūčio 23-iosios mitingo organizatoriams savotiškai padėjo komunistų partijos, LTSR Aukščiausiosios Tarybos ir Ministrų tarybos organas “Tiesa”. Seimo narys, disidentas, vienas šio istorinio mitingo organizatorių Vytautas Bogušis sakė, kad 1987-ųjų rugpjūčio 19-ąją “Tiesa” spausdino šmeižiantį Antaną Terlecką ir kitus Lietuvos disidentus straipsnį. “Tačiau šiame straipsnyje buvo ir informacija, kad rugpjūčio 23-iąją organizuojama demonstracija stalinizmo aukoms pagerbti. Lietuvos žmonės, kurie nesiklausė užsienio radijo, iš niekur kitur negalėjo sužinoti apie rengiamą akciją”, – juokėsi V.Bogušis. Įdomu, kad “Tarybinė Klaipėda” iki mitingo ir beveik dvi savaites po jo tylėjo, lyg nieko nebuvo įvykę. 1987-ųjų rugsėjo 5-ąją sugriaudėjo “liaudies” balsas ir Klaipėdos laikraštyje. Štai labai būdinga ištrauka iš vieno pensininko laiško redakcijai. Būdinga todėl, kad žmogus smerkia reiškinį, apie kurį nieko nežino ir žinoti nenori. Jis tiesiog “jautė pareigą” triuškinti tarybų valdžios priešus. “Per televizorių pamačiau ir išgirdau, kad Vilniuje, Rygoje ir Taline įvyko kažkokie susirinkimai – kažkas nori prieškarinių laikų, kažkam nepatinka Tarybų valdžia. Kas tie kažkokie – nežinau ir žinoti nenoriu, bet dėl Tarybų valdžios turiu pasakyti štai ką – ji padarė mane tikru žmogumi, ji davė viską”.

| | |

LTV įžeidė disidentą

Lietuvos televizijos informacinėje laidoje „Panorama” buvo pranešta, jog buvęs disidentas Vytautas Bogušis nedalyvavo mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo paminėjime, nors jis ten buvo. Pats politikas pasidžiaugė tik tuo, kad jo dar nepavadino „buržuazine atgyvena” ar „erke ant sveiko visuomenės kūno”. Paaiškėjus klaidai vietoj to, jog būtų viešai atsiprašyta artimiausioje LTV informacinėje laidoje, buvo pasitenkinta tik pakoregavus reportažą – buvo išimtas sakinys, kur teigiama, jog V. Bogušio nebuvo minėjime prie A. Mickevičiaus paminklo. Tačiau nebuvo pasakyta, kad jis ten dalyvavo. “Deja, Lietuvoje, o ypač informacinėje erdvėje minint tam tikras datas ir reiškinius nedaug kas pasikeitė. Kaip ir prieš 20 m. tebeegzistuoja tie kas žino “vienintelę teisingą tiesą” bei tie kas niekaip netelpa į tinkamą “formatą”, – taip Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas Vytautas Bogušis įvertino vakarykštį LTV “Panoramos” siužetą apie tądien vykusius minėjimus skirtus 20-osioms pirmojo nesankcionuoto mitingo prie A. Mickevičiaus paminklo metinėms paminėti.

| | |

Revoliucionieriui profesionalui revoliucijų gana

1979 metais, būdamas BAM statybose, kariuomenėje, pasirašiau Baltijos šalių 45 piliečių memorandumą, reikalaujantį pasmerkti Molotovo ir Ribbentropo paktą. Šiaip mane KGB kas mėnesį profilaktiškai kviesdavosi “praplauti” smegenų – tai darydavo toks nepiktybinis kapitonas. Ir staiga sulėkė šeši ar septyni pulkininkai ir pradėjo tardyti po dvylika valandų. Aiškino, kad kažko turiu atsižadėti, rašyti kažkokius pareiškimus, bet iki galo vis tiek nesupratau, ko jie iš manęs norėjo. Vertė pasižadėti, jog daugiau nebekovosiu prieš tarybų valdžią, net atostogų siūlėsi išleisti, jei Lietuvoje nesusitikinėsiu su ekstremistais Terlecku ir Sasnausku. Tas košmaras truko apie mėnesį. Kai jau leido grįžti į būrį, sužinojau, kodėl čia buvo toks baisus sujudimas. Mat turėjau tokį pusiau slaptą radijo imtuvą, kuriuo pasiklausydavome “Amerikos balso”. Tada ir išgirdau apie garsųjį Baltijos piliečių memorandumą, kuriame reikalaujama išvesti okupacinę kariuomenę, paskelbti Molotovo ir Ribbentropo pakto slaptuosius protokolus. Skaitė pasirašiusiųjų pavardes: pasirašė ir V.Bogušis. Viskas iš karto tapo labai labai aišku. Mano parašų būdavo ir po kitais pareiškimais, tačiau baisiausia reakcija kilo dėl pastarojo. Bičiuliai Lietuvoje žinojo, kad esu “kirvis”, matau tik juodą ir baltą spalvas, žinojo, kad nieko neatsižadėsiu. Vis dėlto tas epizodas mano gyvenime tikrai buvo pats sunkiausias.