Žyma: Meilės istorijos

Nebeturiu jėgų kovoti. Esu pašėlusi mergiotė, melsvom lyg rugiagėlės akimis, mylinti pasaulį, kuris supa mane, bet daugiau žengti į priekį vilties žingsniais, kad būsi mano, paprasčiausiai - nebegaliu. Esi puikus žmogutis pripildęs mano mažą, spalvotą pasaulį daugybe miražų, horizonte nutapęs dvi laimingas širdis pulsuojančias aistra ir plačia šypsena, kuri pasirodo išvydus Tavas nuostabias akis. Buvo gražios dienos, aistringos naktys, Tavo saldūs bučiniai ir toks karštas, bei meilę uždegantis kūnas. Taip, buvau tau pirma, bet dėl to, kas įvyko tą naktį - niekada nesigailėsiu,...

Tai ypatinga vieta - tarp mokyklos sienų... Aš skubėdama į pamoką atsitrenkiau į tave...Tai truko vos keletą akimirkų, kol vienas kitam pažvelgėme į akis ir atsiprašėme. Bet per tą trumputę akimirką mūsų akys suliepsnojo... Mano širdis pasiekė palaimos viršūnę... Tą dieną tavęs daugiau nemačiau. Nuo tos dienos pradėjau tikėti meile iš pirmo žvilgsnio. Visa bemiegė naktis, ir laukimas, kada išauš rytojus. Ir štai išaušo rytojus. Norėjau kuo greičiau į mokyklą. Diena bėgo, tačiau tavęs vis nemačiau. Galvoje sukosi mintys, ar mane prisimeni, ar...

Meilė ateina netikėtai ir nelauktai, staiga supranti jog kažką myli... Prieš 4 metus jaunutė, laisva, kupina jaunatviškos energijos mano širdis svajojo apie "princą ant balto žirgo"... Deja likimas skyrė visai ne tai... Mes prasilenkdavom gatvėje, net vienas į kitą nepažiūrėdami. Abu turėjom savo gyvenimus. Tu - merginą, aš - jaunatvišką laisvę. Bet tą vieną lemtingą vasaros vakarą. Mes vėl susitikome gatvėje. Jis ėjo nusivylęs meile, o aš dar vienu nepavykusiu nuotykiu. Aš ėjau net nepakeldama akių ir net nežiūrėjau į jį, bet tyliai...

Visada likdavau įskaudintas kitų, nes taip dažnai kartojau žodį "myliu". Po ilgų nusivylimų sutikau nuostabų žmogų, kuris manyje pažadino vėl meilę. Jos šiluma, aistra ir meilė man suteikė tai, ko aš troškau. Kai ją pamačiau, buvau sužavėtas - jos akys, figūra, švelniai krintantys plaukai, veidas, lūpos - viskas joje buvo tobula. O jos protas buvo galutinis ginklas, kuris mane nuginklavo. Man buvo gera bendrauti su ja. Susitikdavome kartą per savaitę. Kai nebūdavau šalia jos, svajodavau apie jos akis, jos lūpas. Po antro susitikimo...

Ir vėl aš traukinyje ir vėl maršrutas Klaipėda-Šiauliai. Baisiausia ne tai, kad ilgas velniškai atstumas, liūdniausia tai, kad palikau tave stovintį stotyje vieną ir, kad pati važiuoju viena (kodėl tu negalėjai važiuoti kartu). Traukinyje žmonių be galo daug, o taip norisi pabūti vienai. Bandau prisiminti kiekvieną akimirką praleista su tavimi. Pažystu tave beveik trejus metus, bet tos dvi praleistos dienos su tavimi buvo įspūdingiausios. Žinau, kad ir tau ir man vis darosi sunkiau išsiskirti. Po kiekvienos dienos praleistos kartu pora dienų mes tarsi...

Mes susipažinome labai atsitiktinai, kur buvo neseniai įsidarbinus mano draugė. Kartais vakarais ji manęs paprašydavo užsukti į barą. Ir aš, laukdavau, kada ji baigs darbą, kad vėlų vakarą galėčiau ją palydėti namo. Taip vieną vakarą vienas nepažįstamasis prisėdo prie manęs. Susipažinome, tačiau jis nuo manęs nuslėpė, kad yra vedęs ir turi mažą dukrytę. Apie tai sužinojusi - neišsigandau. Vygantas sakė, kad jo žmona paliko jį su dukra ir išvyko į užsieny. Pradėjus dirbti tam pačiam bare, kur susipažinau su Vygantu, vis kiekvieną vakarą...

Gyvenau įprastą gyvenimą - turėjau vyrą, tris vaikus, uošvius. Ko galėtų trūkti? Reikėtų tik džiaugtis, mylėti ir tylėti. Vyras - mano pirmoji meilė, jis taip pat mane karštai myli. Neįsivaizduojame vienas be kito. Tikiuosi ši mudviejų meilė gyvuos tol, kol mirtis neišskirs, o gal ir ilgiau. Beveik prieš metus į mano gyvenimą įsiveržė dar viena mano meilė. Tai nenusakomo jausmo, kurio neįmanoma žodžiais nusakyti, kurio net nesitikėjau, kad jis mane galės mane užvaldyti. Tas meilės jausmas greitai smelkėsi iki pat kaulų, iki pat...

Šį laišką supras tik žmogus, kuris nors kartą mylėjo, svajojo, džiaugės ir aišku, kentėjo dėl prarastos meilės. Kuris dėl mylimo žmogaus galėjo visą save paaukoti kitam. Kęsti žvarbios ir šaltos žiemos šaltį, kad dar nors kelias minutes matytų jo kerinčias akis, taip švelniai ir šiltai besišypsančias lūpas. Visą naktį stovėti vasaros lietuje, kad jis nors minutei pagaliau nors sekundei savo drėgnais pirštais paliestų jos permirkusius nuo žliaugiančio lietaus plaukus, ar priglausti savo lūpas prie ilgesio iškamuotų akių ir vos girdimu šnabždesiu pasakytų: "Myliu...

Lauke buvo šalta, smarkiai lijo lietus ir griaudėjo baisus griaustinis. Aš prisiglaudžiau prie tavęs ir man niekas nebe baisu, aš jaučiau šilumą, taip, tavo karštą šilumą, tavo širdies plakimą ir man taip gera... Atrodo, jog mes visada būsime kartu vienas šalia kito. Bet taip tik atrodė... Štai vieną prakeiktą dieną tu man pasakei jog palieki mane. Pasakei ir nuėjai savais keliais. O aš likau nežinioje... Vardan ko... Kodėl? Klausiau savęs ištisas dienas ir naktis. Mano geriausi draugai buvo ašaros ir pagalvė. O kaip...

Viskas prasidėjo vieną gražų ir aulėtą rugsėjo 1-osios rytą. Šurmuliuojančių draugų būryje staiga išvydau jį. Kaip paaiškėjo jis buvo naujokas. Marius skyrėsi nuo kitų vaikinų, nes buvo stebėtinai gražus. Klasiokės nusprendė parungtyniauti, katra iš jų "nustvers" jį. Aš nepanorau dalyvauti šiose rungtynėse, nes visada jaučiausi kaip bjaurusis ančiukas, taigi ar atkreiptų toks gražus vaikinas į mane dėmesį? Praėjo nedaug laiko, o aš vis dažniau pagalvodavau apie Marių. Pati to nesuvokdama beprotiškai jį įsimylėjau. Vis dažniau ir Marius šelmišku žvilgsniu pažiūrėdavo į mane. Tada...