Drovumas – ne yda, bet laikinas nepatogumas
| |

Drovumas – ne yda, bet laikinas nepatogumas

Bendravimas su nepažįstamais žmonėmis jums kelia panišką baimę? Išgirdus iš vaikino komplimentą, kad gražiai atrodote, jūsų veido spalva prilygsta prinokusio pomidoro spalvai? Išvydusi grėsmingas šefo raukšles, negalite pakelti akių ir ištarti poros žodžių? Drovumas, nepasitikėjimas savimi, sutrikimas, gėda – pavadinimų daugybė, tačiau nuo to nepasidaro lengviau gyventi. Būti droviam – vadinasi, bijoti žmonių, ypač tų, kurie dėl kokių nors priežasčių neigiamai veikia jūsų emocijas: nepažįstamųjų (nežinia, ko iš jų galima tikėtis); viršininkų (jie turi valdžią); priešingos lyties atstovų (jie kelia mintį apie galimą suartėjimą). Vieni tyrinėtojai įsitikinę, kad drovumas paveldimas, kiti mano, jog jis atsiranda tada, kai žmogus sako sau: “Esu drovus”. Drovumą gana sunku nuslėpti, nes tai ne tik vidinis savęs kankinimas, bet ir išoriniai požymiai… Kaip elgtis? Pajutusi, kad per svarbų pokalbį su “svajonių vyru” ima trūkčioti kvėpavimas, bandykite atgauti tolygų ritmą ir sau kartokite: “Įkvėpti-iškvėpti!”. Jeigu ir nevisiškai įsigilinsite į kavalieriaus kalbą, tačiau galėsite jam atsakyti ne dusliu nuo sutrikimo, bet visiškai normaliu ar net seksualiu (jeigu panorėsite) balsu. Be to, tolygus kvėpavimas jūsų sutrikusį organizmą aprūpins deguonimi, veido spalva taps natūrali. Klastingas drovumas dažnai pasireiškia sudrėkusiomis pažastimis ir geltonomis dėmėmis ant palaidinės, nuo kurių negelbsti nė vienas reklamuojamas dezodorantas.

Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę
| |

Drovumas užkerta kelią į karjerą ir laimę

Perdėtai kuklūs žmonės raudonuoja, nemoka apginti nuomonės ir atsisakyti nepriimtinų pasiūlymų. Daugelis iš mūsų tikriausiai prisimintume ne vieną atvejį, kai teko ko nors atsisakyti, praleisti gerą progą susipažinti, sulaukti prastesnio įvertinimo vien dėl to, kad neišdrįsome, pabijojome, per daug kuklinomės, nepasitikėjome savimi. Kas mums sutrukdydavo? Ogi tas nelemtas drovumas. Drovumas turi dvi puses. Geroji pusė ta, kad įprasta sakyti, jog kuklumas žmogų puošia. Toks žmogus visuomet kitų vertinamas už gebėjimą neišsišokti, mokėjimą patylėti, kai reikia, išklausyti kitus ir juos suprasti. Tačiau viskam reikia saiko, net ir kuklumui. Juk neretai su droviu žmogumi sunkiau bendrauti dėl perdėto jo atsargumo, bailumo ir nepatiklumo. Drovuolis su kitais vengia bendrauti bijodamas nepatogių situacijų, kai kurių žmonių, ypač tų, kurie kaip nors kelia jiems emocinę grėsmę. Drovumas nepraeina bėgant laikui, dėl jo kenčia ir vaikai, ir suaugusieji. Daugelis atvykstančių į psichologines konsultacijas skundžiasi nuolatos kamuojami vidinio drovumo, kuris trukdo laiku pasakyti savo nuomonę, drąsiau išsakyti savo emocinę būseną, laiku atsisakyti nepriimtino pasiūlymo. Atlikti neurobiologiniai tyrimai parodė, kad 15-20 proc. kūdikių jau gimsta drovūs arba turi įgimtą temperamento polinkį į drovumą. Tačiau realiai pasireiškiantis drovumas dažniausiai priklauso nuo auklėjimo. Auklėjimas gali sustiprinti šią savybę arba susilpninti.

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė
| |

Drovumas: geras auklėjimas ar nelaimė

Kai tavyje apsigyvena baimė ir nepasitikėjimas, prasideda šokis pirštų galiukais apie bedugnės kraštą. Tikslas – nenukristi. Jokiais būdais įkandin neišgirsti bjaurios replikos. Taip veši kompleksai, kurie virsta nepasitikėjimo savimi uola ir užvirsta tave. Nepasiduok. Mergina parduotuvėje apžiūrinėja naujausią drabužių kolekciją. Išsitraukia kelnes ir ieško kainos. “Aš jums padėsiu, – prišoka padavėja. O! Tai ne jūsų dydis. Siūlyčiau pasimatuoti šitas”. Regis menkniekis, siūlomas dydis M, bet mergina rausta, balsta, sumurma: “Ne, ne, ačiū nereikia” ir šauna iš parduotuvės. Ką jai įteigė “gerieji” žmonės? Tai, kad ji karvė, kuriai neįmanoma išsirinkti jokio padoraus drabužio? Ar, kad priimti kito žmogaus pagalbą yra silpnybės požymis? Drovus žmogus niekada prie tavęs pirmas neprieis vakarėlyje, per išpardavimą nečiups jums abiems patikusio daikto. Iš pirmo žvilgsnio – gero auklėjimo įsikūnijimas, bet geriau įsižiūrėjus paaiškėja, kad jis – labai nelaimingas. Jo saviraiškai trukdo gausybė draudimų bei abejotinų apribojimų. Jis pirks turguje pardavėjo įsiūlytą arbūzą, o kavinėje drovėsis, kad užsisakė tik kavos. Pasitaiko situacijų, kai drovumo kaina gali būti ne tik pinigai ir pora nejaukių minučių, bet ir gerokai daugiau. Mergina nuėjo pas odontologą, kuris nepavartė jos kortelės. O pacientė susidrovėjo pasakyti, kad vieniems skausmą malšinantiems vaistams ji yra alergiška. Gydytojas, lyg tyčia, pasirinko tuos ir suleido. Gerai, kad viskas baigėsi tik dusulio priepuoliu.

Vaikai negimsta drovūs
| |

Vaikai negimsta drovūs

Vaikas – bendravimo genijus. Jis atviras pasauliui, tik labai jautrus viskam, kas nauja. Jis ryja informaciją dideliais gurKšniais – jam būtini įspūdžiai. Jis nešališkas, ir įsigyti tris naujus bičiulius per dešimtį minučių smėlio dėžėje 3-6 metų repečkojui – vieni niekai. Juo apmaudžiau mamoms ir tėčiams, jeigu atžala šalinasi kitų vaikų arba kiti šalinasi jo. Vaikai negimsta drovūs, teigia psichologė Polina Gaverdovskaja. Jie gimsta komunikabilūs ir smalsūs, o štai drovius juos padarome mes, suaugusieji. Kartais – ne sava valia. Taip, pavyzdžiui, gali nutikti ligotam vaikui, kuris daug laiko praleidžia namuose. Kitas variantas – kai jam trūksta bendravimo todėl, kad aplink nėra bendraamžių (nelanko darželio, kieme nėra vaikų), o kviesti svečių į namus neįprasta. Šiaip ar taip, vaikai, užaugę namuose, pilnuose žmonių, jums pasirodžius nelenda po stalu. Jeigu norite padėti atžalai lengviau bendrauti su kitais žmonėmis, nieku gyvu nedarykite jam spaudimo. Tiesiog padarykite taip, kad namuose dažniau būtų žmonių. Leiskite vaikui elgtis kaip jam norisi, o svečius paprašykite tiesiog “nepastebėti” mažojo laukinuko. Drovumas šiuo atveju – amžiaus bruožas, ir po kurio laiko jis išnyks savaime. Vieną akimirką vaikas pasiryš patampyti viešnią už padurkų, kitą jau pagrobs jos šlepetę po stalu, trečią pavaišins obuoliu, o galiausiai užsiropš jai ant kelių. Vaikų žaidimų aikštelėje leiskite mažyliui stebėti kitus vaikus. Nestumkite jo į įvykIų sūkurį.

Kaip jūsų atsiprašo?
| |

Kaip jūsų atsiprašo?

Palikime asmeninius santykius ramybėje. Bent šį kartą. Klausimas toks: kai jums nusideda pardavėjai ar paslaugų teikėjai, kaip jie atsiprašo? Grubiai? Mandagiai? Atmestinai? Seth’s Blog cituoja Yehuda surinktus komercinio atsiprašymo variantus nuo “Mums tokio kliento nereikia” iki vos ne klaupimosi ant kelių. Pabandykime juos įvertinti mūsų rinkos paslaugų požiūriu. Atsisakymas ištaisyti padarytą klaidą, pasiunčiant klientą kažkur toliau, vis dar pasitaiko, nors man asmeniškai dar neteko su tokiu susidurti. Jei taip pareiškusio darbuotojo viršininkai turi bent lašelį sveikos nuovokos, špygą klientui parodęs asmuo turėtų tuojau pat imti ieškotis kito darbo. “Tai ne mūsų kaltė” yra bene dažniausiai girdimas iš visiškai nepatenkinamų atsakymų. Juo labiau, kad jis kliento požiūriu visada melagingas – pardavėjas kaltas vien dėl to, kad prarado kliento aptarnavimą įtakojančių procesų kontrolę. Taip atsiprašantis verslas irgi nevertas mūsų pinigų. Pasakymas “gaila, kad jums nepatinka mūsų aptarnavimas” yra netgi įžeidžiantis, nes leidžia suprasti, neva klientas priekabiaująs be reikalo prie nepriekaištingo aptarnavimo. “Atleiskite, jei jums neįtikome” yra kiek geresnis, bet kažkodėl vistiek skamba nuolaidžiai ir – blogiausia – nesiūlo jokio sprendimo klientui. Pasakymas “gaila, kad jums nepatinka mūsų aptarnavimas” yra netgi įžeidžiantis, nes leidžia suprasti, neva klientas priekabiaująs be reikalo prie nepriekaištingo aptarnavimo.

Būtinybė draugauti
| |

Būtinybė draugauti

Pradėkime viską su šypsena, o dar geriau būtų pradėti žodžiais: mums sekasi vis geriau ir geriau. Statistikos duomenimis 1998 metais įsivysčiusiose pasaulio valstybėse jaunimas bendravimui su kitais žmonėmis skirdavo vidutiniškai 6 valandas per dieną. Šiuo metu pastebima, kad žmonės labiau linkia bendrauti internetu, o tiesioginiam bendravimui skiria tik apie 2 val. Kas atsitiko? Į šį klausimą geriauiausias atsakymas būtų prisiminti, kas iš viso yra draugystė! Draugystė – žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugystė paprastai vertinama todėl, jog draugas: turi tendenciją linkėti tau to, kas yra tau geriausia; jaučia tai kas tau labiausiai reikalinga; nebijo tave kritikuoti, pasakyti pastabas ir pan.; jūs gerai suprantate vienas kitą; draugai mielai būna kartu; jie nesiekia vienas kitam pakenkti; neretai dėl draugo interesų apriboja savuosius. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais… drąsiai sakome … ir t.t. Nors žinome ir suprantame, kad draugystė yra labai svarbi, vis tiek išeina taip, kad kai atliekame visus reikalingus darbus, draugams nebelieka laiko. Nors mes to ir nenorime, ilgainiui draugės išsibarsto. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų. Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja.

Amžinai amžina meilė (draugystė)
| |

Amžinai amžina meilė (draugystė)

Paklauskite bet kurio žmogaus, kas yra draugystė, ir kiekvienas jums atsakys skirtingai. Tačiau dažniausiai pasitaikantys žodžiai bus tokie: pasitikėjimas, dorumas, pagarba, įsipareigojimai, prieglobstis, dosnumas, lojalumas, supratingumas, priėmimas ir ilgai trunkanti. Iš pradžių atrodo, jog draugystėje svarbiausia pasitikėjimas. – Mes pasiryžę pasitikėti kitais ir norime, kad mumis pasitikėtų. Tikroji draugystė – dalytis su draugu viskuo, kas nutinka gyvenime bei padėti vienas kitam, išsikalbėti apie tai, kas tave slegia, ir suprasti, kad esi ne vienas. Mums pavyksta atvirai pasikalbėti apie tarpusavio santykius, tačiau prabilus apie sveikatą ir pokyčius organizme, tampame nebe tokie atviri. Reikia išdrįsti sulaužyti šiuos barjierus (tabu). O tai padaryti greičiausiai pavyktų draugų, žmonių, kuriais pasitikime, rate. Draugystės kelias ilgas ir vingiuotas. “Tikra draugyste yra ta, kurios neišardo nei viltis, nei baimė, nei savanaudiškumas, tokia draugystė, su kuria žmonės miršta ir dėl kurios miršta” – teigė Seneka. Turėti draugą yra didelis džiaugsmas, labai malonu kam nors pasiguosti, kai tave kas nors palaiko ir duoda patarimus. Draugas – tai vienintelis žmogus, galintis nurodyti tavo klaidas ir turintis pakankamai proto to nedaryti (R. Brown). Jei moki išklausyti kitą ir pats išsipasakoti, jei tau rūpi, ką kiti jaučia, ir gebi nieko nekritikuoti ir neįsakinėti kitiems, gali susirasti daug draugų. (Nuria Roca, Draugystė. Nuo senų draugų iki naujų draugų).

Trūksta sveikatos? – įsigyk draugų
| |

Trūksta sveikatos? – įsigyk draugų

„Geriausi draugai tave girdi net jei tu nekalbi”. Prieš draugą nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi. Su tikru draugu galima sėdėti ir paprasčiausiai tylėti – ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių. Kalbant apie draugus, labai svarbi yra draugystės sąvoka. Draugų tarpusavio santykiai yra svarbūs kiekvienam, o bendravimas su bičiuliais užima didelę mūsų gyvenimo dalį. Vieni iš mūsų pykstasi su draugais ir nežino, kaip susitaikyti, kiti jaučiasi išduoti ar palikti savo draugų, treti nežino, kaip susidraugauti. Draugystei svarbus ir gyvenamosios vietos pakeitimas, kuris susijęs su įtampa ir nežinomybe. Reikia palikti mums įprastą tvarką, žinomas vietas, draugus, santykius, o išvažiuojant mokytis svetur – net ir savo šeimą. Naujoje vietoje visus santykius reikia pradėti kurti iš naujo. Geri draugai neatsiranda per akimirką, naujiems santykiams užmegzti, pasitikėjimui įgyti reikalingas laikas. Persikėlę į naują vietą galime jaustis liūdni, vieniši tuo laikotarpiu, kuriuo po truputį prisitaikome prie pasikeitusios aplinkos. Draugai suteikia mums džiaugsmo, pilnavertiškumo jausmą. Tai žmonės, kuriais mes galime pasitikėti, kuriems galime pasipasakoti kai mums sunku nebijodami, kad būsime nesuprasti. Juk negalime būti atviri kažkam, kuo nepasitikime. Draugystė prailgina gyvenimą, o draugų ryšiai yra pozityvesni nei giminių. Geri draugai gali padidinti numatomą gyvenimo trukmę iki 22 procentų.

Apie draugystę
| |

Apie draugystę

Daugystė – būtinas ir labai svarbus meilės etapas. Pagrindinis draugystės tikslas ir užduotis – pažinti vienas kitą, suprasti vienas kito jausmus, bendravimo stilių, susipažinti su artimiausiais draugais, šeimos nariais. Svarbu įsigilinti į draugo pasaulėžiūrą, jo vertybes ir rasti bendrus sąlyčio taškus. Tai be galo svarbu, nes psichologų nuomone, jei konfliktai kyla dėl pasaulėžiūrų nesuderinamumo ar vertybių skirtingumo, tai tokie konfliktai paprastai yra neišsprendžiami. Jei tu esi tikintis, o tavo draugas yra abejingas ar net priešiškai nusiteikęs Dievo ir bažnyčios atžvilgiu, greičiausiai laikui bėgant tai taps bendravimo konfliktų priežastimi, ir vienam iš jūsų teks nusileisti, atsisakyti savo vertybių arba išsiskirti. Todėl draugaujant svarbu dalintis svajonėmis, planais, idėjomis, troškimais, norais. Manau, kad daugelis sutiksite, jog į sąvoką “pažinti žmogų” įeina ne tik teigiamų savybių akcentavimas, bet ir neigiamų charakterio bruožų, silpnybių, ydų pažinimas. Visa tai anksčiau ar vėliau išryškėja, tad geriau isiaikinti kai kuriuos dalykus iki tol, kol dar nepadaryti rimti sprendimai. Ypatingai norėčiau paraginti neapsiriboti tik bendravimu vienas su kitu, neužsidaryti nuo kitų. Jums bus kur kas lengviau pažinti vienas kitą draugų rate, bendroje veikloje, kelionėse, darbuose. Beje, apie draugus: jei nusprendėte pradėti rimtą draugystę, būtinai apie tai pasakykite savo artimiausiems bičiuliams. Jiems bus be galo svarbu. Jie nenori jūsų netekti.

Ar mergina ir vaikinas gali būti tik draugai?
| |

Ar mergina ir vaikinas gali būti tik draugai?

Merginą ir vaikiną būtinai turi sieti santykiai, po kurių skraiste slepiasi seksualinė trauka? „Tikrai ne!” – sako dvidešimtmetis Tomas, kuris net vidury nakties visas karščiausias naujienas praneša merginai. Ne, ne savo antrajai pusei, o tiesiog draugei, su kuria lipdė smėlio pilis ir vienas iš kito pažymių knygelių bandė ištrinti pirmuosius dvejetus. Tačiau visuomenėje vis dar labai gajus neįmanomos priešingų lyčių draugystės stereotipas. „Tarp vaikino ir merginos negali būti tik draugystės”, – tikina aštuoniolikmetė Aistė, kuri niekada nepatikėtų, jog nuolat bendraujančių skirtingų lyčių žmonių nesieja artimesni santykiai. „Jei mano vaikinas turėtų kokią draugę, su kuria nuolat bendrautų, jai viską pasakotų, dažnai susitikinėtų, tikrai su juo išsiskirčiau. Nepatikėčiau, kad tai tik draugystė. Neįmanoma, bendraujant su priešinga lytimi, nepajusti ko nors daugiau nei draugiška trauka”, – dėstė mergina. Ji prisipažino netikinti tokia draugyste dar ir todėl, kad abiejų lyčių psichologija labai skirtinga. „Vaikinai mėgsta išgerti alaus, žiūrėti futbolą ir gašliai kalbėti. O merginos – apkalbėti drauges, drabužėlius ir t.t. Todėl jis ir ji negali būti tik labai geri draugai, nes su priešinga lytimi sunku rasti bendrų temų”, – dalijosi mintimis Aistė ir prisipažino, jog vaikinai jai niekada nebuvo ir nebus geriausi draugai.