Draugas – tai vienaip ar kitaip mūsų antrasis „aš”. Mano manymu, draugas – tai tas, su kuriuo gali kalbėti apie viską, džiaugsmus ir rūpesčius ir tai, kas “ant širdies guli”. Aš turiu tik kelis tikrus draugus ir visa krūvą pažįstamų. Draugai jau būna patikrinti laiko, santykiai pastovūs ir nenutrūkstantys, nesvarbu kas beatsitiktų. O pažįstami – “ateina ir išeina”. Šiaip visi draugai kažkada yra perėję pažįstamų stadiją ir visko gali būt, kad kadanors vėl ten pat grįš… Manau pažįstamas, tai kam gali duoti, o tikras draugas tai iš kurio dar ir gali paimti. Su draugu gali sėdėt ir paprasčiausiai tylėt- ta tyla nei vieno iš mūsų nežeidžia, nes draugai vienas kitą supranta ir be žodžių, nėra prasmės kažką slėpti ar apsimetinėti kažkuo kitu, gali būti savimi. Manau draugai niekuomet nepaves sunkiu momentu, visada stengsis padėti- juk tuo ir graži draugystė. Geri draugai tai tokie, kuriais gali pasitikėti, o taip būna po ilgo bendravimo, po ne vienų metų. Manau, kad ir nuoširdi draugystė gali būti ir tarp merginos ir vaikino. Tokia draugystė gali būt net stipresnė nei tarp merginų. Juk merginos vis vien yra konkurentės. Jos abi nori būti viena už kitą gražesnės, nusipirkt gražesnių drabužių, labiau patikti vaikinams. O draugystė tarp vaikino ir merginos yra tikrai nuoširdi. Juk jie neprivalo konkuruot vienas su kitu, jie nekovos tarpusavy dėl kitos merginos ar vaikino dėmesio. Jie gali tarpusavy atviriau šnekėtis, duoti gerus patarimus.

Visi nori turėti draugų. O kai jų neturi, mes jaučiamės vieniši, liūdni. Kiekvienas iš mūsų kartais jaučiasi vienišas. Vieniems vienatvė – galimybė pabūti pačiam su savimi, pamąstyti, pasvajoti, susikaupti, kitiems – tai skausmingas ir sunkus išgyvenimas. Kartais pasijuntame vieniši būdami tarp kitų (pvz., klasėje) ar net šalia artimų žmonių. Net ir jausdamasis vienišas, dažniausiai nesi vienas. Kasdien bendrauji su kitais. Tačiau kažko tame bendravime trūksta. Ko gi trūksta? Ko norėtųsi? O kas turėtų būti, kad nesijaustum vienišas? Ar tuomet, kai pažįstami pakviestų tave kur nors nueiti? O gal tada, kai su klasioke dviese ruoštumėte namų darbus? Pamąstyk, su kuo norėtum daugiau bendrauti iš tavo klasiokų ar kieme esančių vaikų? Svarbu suprasti, ko norisi iš bendravimo. Būtų puiku, jei būtų stebuklingas receptas, kaip susirasti draugų. Bet, deja, niekas tokio nežino. Iš tikrųjų, visus mus supa potencialūs draugai. Nereikia toli ieškoti: su savo bendraamžiais mes susiduriame mokykloje, kieme, bet ne kiekvienas iš jų tampa draugu. Ko reikia, kad jie taptų draugais? Dažniausiai draugai neatsiranda staiga. Reikia nemažai laiko, kad pažįstamas vaikas taptų tavo draugu. Tam, kad susidraugautum su kitu, neužtenka vien noro tai padaryti, galima pačiam parodyti, jog kitas žmogus tau rūpi. Labai svarbi tavo iniciatyva. Žinoma, gali laukti, kol tave pakvies nueiti į diskoteką ar kartu valgyti priešpiečių, bet gal pats išdrįstum žengti pirmąjį žingsnį?

Mums įprasti jausmai bei jų raiškos būdai atrodo tarsi įgimti, nors keičiantis visuomenei keičiasi ir jie. Antikiniame pasaulyje draugiški ryšiai tapatinti su meile ir netgi laikyti pranašesniais. Aristotelis teigė, kad „be draugų niekas nesirinktų gyventi, nors ir turėtų visas kitas gėrybes”. Panašu, jog jis teisus. Jeilio universiteto (JAV) epidemiologė Lisa Berkman nustatė, kad neturinčių draugų, visuomeniškai izoliuotų žmonių mirtingumas yra 2,5 karto didesnis už žmonių, palaikančių glaudžius ryšius su kitais. Neatsitiktinai kalinimas vienutėje laikomas sunkiausia bausme. Samprotaujant apie visiems žinomus dalykus reikia juos tiksliai apibūdinti, nes kiekvienas draugystę gali suprasti skirtingai. Psichologijos žodynas apibrėždamas draugystę pažymi, kad draugiški santykiai yra asmeniški (skirtingai nuo dalykinių), kad jie savanoriškai pasirinkti (skirtingai nuo giminystės) ir gali skirtis savo reikšmingumu bei artumu (todėl kalbame apie draugystę, bičiulystę ar šiaip malonią pažintį). Draugystės reikšmė ir suvokimas kinta bręstant. Vaikystėje visi, su kuriais kartu žaista, bėgiota, kurie davė atsikąsti obuolio, yra draugai. Paauglystėje siekiama draugauti su kuo nors išsiskiriančiu iš kitų, pavyzdžiui, populiariausia mokyklos mergina. Šiame amžiuje itin rūpi, kad draugės neišplepėtų „paslapčių”. Draugystė, be abejo, yra vertybė, nes padeda geriau pažinti save, nuoširdžiau keistis nuomonėmis, aptarti ateities planus.

Patirtis: „Su Viktorija buvome neišskiriamos nuo pat vaikų darželio laikų. Daugelis manė, kad esame tikros seserys – ir tai mums labai patiko. Abi ilgaplaukės brunetės, net rengėmės panašiai. Visur – net į pasimatymus – eidavome drauge. Vėliau aš sutikau savo būsimą vyrą. Šis kartą neatsargiai mestelėjo: ” Jūs gi siamo dvynės! Jums nieko daugiau nereikia!” Tuomet pirmasyk suvokiau, kad baigiu ištirpti draugės bendrijoje. Mes ir dabar esame artimos, bet skiriame viena kitai gerokai mažiau laiko. Tiesa, draugė manęs pavyduliauja šeimai, nes pati kol kas neištekėjo…”. Draugystės tipas: beveik ideali. Iš pirmo žvilgsnio teigiamai nepavojinga. Kaip taisyklė, prasideda ankstyvoje vaikystėje ir tęsiasi visą gyvenimą. Dvi draugės – du patys artimiausi pasaulyje žmonės. Ir varge, ir džiaugsme. Merginos išsiverkia viena kitai ant peties, nebijodamos, kad gandai apie krizę šeimoje pasieks viso miestelio ausis, nubanguodami fantazijų pagražintais ratilais kelis mėnesius į priekį. Šaukštas deguto: tokie santykiai padaro moterį visiškai nesavarankiška būtybe, nuolat bėgančia nuo asmeninių problemų. Pokalbiai su drauge tampa savotiška šeimos pakaitalu. Bendravimas su kuo nors trečiu, net jei tas trečias – tavo nuosavas teisėtas sutuoktinis – prilygsta išdavystei. Ką daryti? Užduok sau klausimą: ar ši draugystė tikra, ar tave valdo tik baimė ją prarasti?

Pradėkime viską su šypsena, o dar geriau būtų pradėti žodžiais: mums sekasi vis geriau ir geriau. Statistikos duomenimis 1998 metais įsivysčiusiose pasaulio valstybėse jaunimas bendravimui su kitais žmonėmis skirdavo vidutiniškai 6 valandas per dieną. Šiuo metu pastebima, kad žmonės labiau linkia bendrauti internetu, o tiesioginiam bendravimui skiria tik apie 2 val. Kas atsitiko? Į šį klausimą geriauiausias atsakymas būtų prisiminti, kas iš viso yra draugystė! Draugystė – žmonių tarpusavio santykiai, kuriems būdinga bendra patirtis, panašios vertybės ir artimi tikslai. Draugystė paprastai vertinama todėl, jog draugas: turi tendenciją linkėti tau to, kas yra tau geriausia; jaučia tai kas tau labiausiai reikalinga; nebijo tave kritikuoti, pasakyti pastabas ir pan.; jūs gerai suprantate vienas kitą; draugai mielai būna kartu; jie nesiekia vienas kitam pakenkti; neretai dėl draugo interesų apriboja savuosius. Draugai taip pat padeda vienas kitam, pradedant gero linkinčiu patarimu ir baigiant bendrai įveikiamais rimtais sunkumais… drąsiai sakome … ir t.t. Nors žinome ir suprantame, kad draugystė yra labai svarbi, vis tiek išeina taip, kad kai atliekame visus reikalingus darbus, draugams nebelieka laiko. Nors mes to ir nenorime, ilgainiui draugės išsibarsto. Draugystė istorijoje buvo laikoma vienu svariausių žmogaus patyrimų ir buvo laikoma šventa daugelyje religijų. Pastaruoju metu paprastai teigiama, jog šio reiškinio mastas visuomenėje mažėja.